O. Milašiaus g. 21,10102 Vilnius, tel. (8 5) 247 7830, faks. (8 5) 276 5318,
el. p. lcva@archyvai.lt , kodas Juridinių asmenų registre 190764187
AB ,,Swedbank“ atsiskaitomoji sąskaita LT097300010002457195

 

LCVA fondo 1327 pažyma

LIETUVOS CENTRINIS VALSTYBĖS ARCHYVAS

PAŽYMA APIE

JONO YČO FONDĄ NR. 1327

2007-12- Nr. SA -

Vilnius

I. INFORMACIJA APIE FONDO SUDARYTOJĄ

Jonas Yčas (1880-07-21–1931-12-17)

Jonas Yčas, istorikas, pedagogas, valstybės ir visuomenės veikėjas, gimė 1880-07-21 Biržų aps. Biržų vls. Šimpeliškių k.

1890–1894 m. mokėsi Mintaujos gimnazijoje. 1894 m. buvo perkeltas į Slucko (Baltarusija) gimnaziją, kurią lankė remiamas Evangelikų reformatų bažnyčios Sinodo ir dėdės Stanislovo Dagilio. 1898 m. sidabro medaliu baigė gimnaziją.

1898 m. J.Yčas įstojo į Sankt Peterburgo universiteto Teisių fakultetą, tačiau, trūkstant lėšų, mokytis neišvyko.

1899–1903 m. J.Yčas mokėsi Sankt Peterburgo Istorijos ir filologijos institute, kur studijavo istoriją ir senąsias graikų bei lotynų kalbas, parašė diplominį darbą apie Lietuvos miestų atsiradimą.

Baigęs institutą, 1903–1908 m. dirbo Tomsko gimnazijos mokytoju ir savo įkurtos privačios gimnazijos direktoriumi, 1908 m. - Semipalatinsko gimnazijos inspektoriumi.

1916–1918 m. - Voronežo 2 - osios gimnazijos direktorius. 1917 m. Voroneže įsteigė privatų Lietuvių mokytojų institutą - pirmąją lietuvių pedagogų rengimo ir tobulinimo įstaigą.

1918 m. J.Yčas grįžo į Lietuvą ir įsitraukė į Lietuvos valstybės atkūrimą. Lietuvos Valstybės Tarybos pasiūlymu vadovavo Švietimo komisijai, kuri kūrė Lietuvos švietimo sistemos organizavimo principus.

1918–1919 m. J. Yčas - Lietuvos Respublikos švietimo ministras. 1918 m. gruodžio mėn. suorganizavo pirmąją Lietuvos mokytojų konferenciją.

1919–1920 m. Karaliaučiaus universitete perengė ir apgynė disertaciją apie kronininką Simoną Grunau. 1920-07-28 J.Yčui Karaliaučiaus universitete suteiktas filosofijos daktaro laipsnis.

1920–1925 m. dirbo Panevėžio valdžios gimnazijų direktoriumi.

Nuo 1922 m. - Lietuvos universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto ordinarinis profesorius, dėstė Lietuvos, Prūsijos, Vokietijos, Latvijos istoriją. Dirbdamas universitete kūrė Humanitarinių mokslų fakulteto Istorijos skyrių ir jo katedras, prisidėjo prie Evangelikų teologijos fakulteto įsteigimo.

1925–1927 m. - Klaipėdos krašto direktorijos patarėjas švietimo klausimais.

1930 m. tyrinėjo Lietuvos istoriją Prancūzijos ir Švedijos archyvuose.

Parašė monografiją „Biržai. Tvirtovė, miestas ir kunigaikštystė“ (1931 m.), studijas apie Simoną Grunau (1922 m.), „Latvių istorija“ (1926 m.), straipsnius apie Didįjį Lietuvos kunigaikštį Vytautą, žemaičius, Žalgirio mūšį, Biržų mokyklą XVI–XIX a., Mažąją Lietuvą, J.Radvilą.

J.Yčas buvo Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios Sinodo narys, pirmininkas, Lietuvių tautos pažangos partijos narys.

Jonas Yčas mirė 1931-12-17 Kaune.

II. DOKUMENTŲ SUTVARKYMAS

Bendrosios žinios apie fondo dokumentus

1966-09-27 Lietuvos TSR centrinio valstybinio archyvo apskaitos dokumentuose Jono Yčo asmens dokumentai įrašyti 1966 m. Fonde buvo 25 kg nesutvarkytų dokumentų.

Dokumentai sutvarkyti ir 1967-12-08 į Jono Yčo fondo Nr. 1327 apyrašą Nr. 1 buvo įrašyti 28 apskaitos vienetai.

1980-03-18 papildomai įrašyta 13 apskaitos vienetų.

Iš viso fonde Nr. 1327 yra 1 apyrašas, 41 apskaitos vienetas.

Dokumentų chronologinės ribos 1909–1937 m. Dokumentai lietuvių, rusų, vokiečių kalbomis. Dokumentų sukūrimo būdai – rankraštis, mašinraštis, spaudinys.

Priėjimas prie dokumentų nėra ribojamas.

Veiklos bylų apyrašas Nr. 1

Apyraše įrašyti Jono Yčo rankraščiai, straipsniai, referatai, skaitytų paskaitų konspektai, paskaitų programos, užrašai ir konspektai istorijos ir pedagogikos klausimais, laiškai J.Yčui ir jo šeimos nariams, asmenų prašymai Lietuvių mokytojų instituto vedėjui ir instituto klausytojų sąrašai, surinkti dokumentai, nuotraukos.

Bylos susistemintos ir į apyrašą įrašytos pagal dokumentų rūšis sritis.

Iš viso apyraše Nr. 1 įrašytas 41 apskaitos vienetas.

Dokumentų chronologinės ribos 1909–1937 m. Dokumentai lietuvių, rusų, vokiečių kalbomis. Dokumentų sukūrimo būdai – rankraštis, mašinraštis, spaudinys.

Priėjimas prie dokumentų nėra ribojamas.

 

Rašytinių dokumentų skyriaus vyresnioji archyvistė   Laima Grubienė

 

 

 

Informaciją atnaujino: ,
Informacija atnaujinta: 2014-09-23 11:24