O. Milašiaus g. 21,10102 Vilnius, tel. (8 5) 247 7830, faks. (8 5) 276 5318,
el. p. lcva@archyvai.lt , kodas Juridinių asmenų registre 190764187
AB ,,Swedbank“ atsiskaitomoji sąskaita LT097300010002457195

 

LCVA fondo 1674 pažyma

LIETUVOS CENTRINIS VALSTYBĖS ARCHYVAS

PAŽYMA APIE

LIETUVOS VIENUOLIŲ MARIJONŲ FONDĄ NR. 1674

2008-07- Nr. SA -

Vilnius

I. INFORMACIJA APIE FONDO SUDARYTOJUS

1. Pranciškus Petras Bučys (1872-08-20–1951-10-25)

2. Jurgis Matulaitis-Matulevičius (1871-04-13–1927-01-27)

3. Jurgis Narjauskas (1876-04-21–1943-01-27)

4. Jonas Totoraitis (1872-12-24–1941-06-21)



1. Pranciškus Petras Bučys, Rytų apeigų vyskupas, teologas, marijonas, gimė 1872-08-20 Šakių aps. Šilgalių k. 1882 m. baigė Slavikų pradinę mokyklą, 1889 m. – Marijampolės gimnaziją, 1895 m. – Seinų kunigų seminariją. 1895–1899 m. studijavo Petrapilio (Sankt Peterburgo) dvasinėje kunigų akademijoje. 1899 m. suteiktas teologijos magistro laipsnis. 1899-03-25 įšventintas kunigu. 1899–1901 m. studijavo apologetiką Friburgo (Šveicarija) universitete. 1901-07-27 suteiktas teologijos daktaro laipsnis.

1901 m. lapkričio mėn.–1902-03-31 – vikaras Slavikuose, nuo 1902-04-01 keturis mėnesius – Seinų kunigų seminarijos profesorius. 1902–1916 m. su pertraukomis dėstė Sankt Peterburgo dvasinėje kunigų akademijoje.

1915–1916 m. kunigavo lietuvių tremtinių kolonijoje Maskvos priemiestyje Izmailovskaja Rošča. 1916–1921 m. klebonavo lietuvių parapijose JAV, nuo 1918 m. – kazimieriečių vienuolyno Čikagoje kapelionas. 1921 m. liepos mėn. grįžo į Lietuvą. 1922-02-16 įsteigus Lietuvos universitetą, paskirtas Fundamentinės teologijos katedros vedėju, 1922 m. balandžio mėn. išrinktas Teologijos-filosofijos fakulteto dekanu. 1923–1924 m. universiteto prorektorius, 1924–1925 m. universiteto rektorius. 1925–1926 m. Teologijos-filosofijos fakulteto dekanas.

Nuo 1909-08-28 Marijonų ordino narys. Nuo 1923 m. marijonų generolo pavaduotojas, 1927-07-12–1933 m. – marijonų generolas. Įkūrė keletą marijonų namų Lietuvoje ir užsienyje, suskirstė vienuoliją į provincijas, rašė instrukcijas, statutus vienuolijos nariams.

1928 m. išvyko gyventi į Romą. Nuo 1929 m. buvo Popiežiaus komisijos Rusijai patarėjas. 1930-07-06 Romoje buvo konsekruotas Rytų apeigų vyskupu. Organizavo katalikų misijas JAV gyvenantiems rusams.

1934 m. grįžo į Lietuvą. 1935–1936 m. Telšių kunigų seminarijos auklėtinių dvasios vadas.

Bendradarbiavo lietuvių ir JAV lietuvių spaudoje, parašė atsiminimų, knygų.

Nuo 1939 m. gyveno Romoje. Mirė 1951-10-25 Romoje.1

2. Jurgis Matulaitis-Matulevičius, arkivyskupas, marijonas, gimė 1871-04-13 Marijampolės aps. Lūginės k. 1879–1886 m. mokėsi Marijampolės mokykloje ir gimnazijoje. 1889–1893 m. mokėsi Kelcų gimnazijoje ir Kelcų kunigų seminarijoje. Šią panaikinus, nuo 1893 m. iki 1895 m. – Varšuvos kunigų seminarijoje. 1895–1898 m. studijavo Petrapilio (Sankt Peterburgo) dvasinėje akademijoje, kurią baigė aukso medaliu, jam suteiktas magistro laipsnis. 1898-12-19 įšventintas kunigu. 1899–1902 m. studijavo Friburgo universitete. 1902 m. apgynė disertaciją, jam suteiktas teologijos daktaro laipsnis.

1902–1905 m. profesoriavo Kelcų kunigų seminarijoje, o 1905–1907 m. Varšuvoje ėjo gimnazijos kapeliono pareigas. Įsitraukė į krikščionišką socialinę veiklą. 1907–1911 m. dėstė sociologiją Sankt Peterburgo dvasinėje kunigų akademijoje.

1909 m. slapta įstojo į marijonų vienuoliją. Prie naujų laikų reikalavimų priderino jos įstatus, kuriuos 1910 m. patvirtino Šventasis Sostas. 1911 m. mirus paskutiniam marijonų generolui kun. Vincentui Senkui, tapo atnaujintos vienuolijos generolu. Friburge įkūrė slaptą marijonų noviciatą ir 1911–1914 m. jam vadovavo. 1914–1918 m. gyveno Varšuvoje. Įkūrė berniukų auklėjimo namus ir vienuolyną Bielianuose. 1918 m. atgaivino marijonų centrą Marijampolėje ir įsteigė Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo Vargdienių seserų kongregaciją.

1918-12-01 konsekruotas vyskupu ir paskirtas valdyti Vilniaus vyskupiją. 1924 m. įsteigė Jėzaus Eucharistijoje Tarnaičių seserų kongregaciją. 1925 m. popiežiaus Pijaus XI buvo paskirtas arkivyskupu bei Lietuvos Apaštališkuoju Vizitatoriumi. 1926 m. dalyvavo Čikagos eucharistiniame kongrese JAV, lankė lietuvių parapijas šioje šalyje.

Mirė 1927-01-27 Kaune. 1934 m. arkivyskupo Jurgio Matulaičio kūnas iškilmingai perkeltas iš Kauno katedros kriptos į Marijampolės Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčią, kurioje specialiai įrengtas kapas Jėzaus Širdies koplyčioje.

1953 m. pradėta beatifikacijos byla. 1987-06-28 popiežius Jonas Paulius II Jurgį Matulaitį-Matulevičių paskelbė palaimintuoju. 2

3. Jurgis Narjauskas, kunigas, vertėjas, literatas, gimė 1876-04-21 Vilkaviškio aps. Paežerių vls. Parausių k. 1893 m. baigė Marijampolės gimnaziją, 1899 m. – Seinų kunigų seminariją. 1899-04-23 įšventintas kunigu. 1899–1903 m. studijavo Romos Gregorianumo ir Friburgo universitetuose. 1903 m. įgijo teisių daktaro laipsnį.

1905–1915 m. Seinų kunigų seminarijoje dėstė lietuvių ir lotynų kalbas.

1915–1918 m. gyveno Petrapilyje (Sankt Peterburge), buvo Nukentėjusiems nuo karo šelpti draugijos Petrapilio skyriaus pirmininkas.

1919–1922 m. – Lietuvos atstovas prie Šv. Sosto.

1922 m. grįžo į Kauną, Lietuvos universitete dėstė italų kalbą. 1925–1928 m. – Gelgaudiškio klebonas. 1928 m. persikėlė į Telšių vyskupiją, dirbo Telšių vyskupijos administracijoje ir kunigų seminarijoje.

Bendradarbiavo spaudoje, parengė knygą „Ovidijus. Biografija. Autobiografija“, išvertė ir savo lėšomis 1938 m. išleido Dantės „Dieviškąją komediją“ ir kt.

Mirė 1943-01-27 Telšiuose.3

4. Jonas Totoraitis, kunigas, marijonas, istorikas, gimė 1872-12-24 Šakių aps. Griškabūdžio vls. Bliuviškių k. 1890–1895 m. mokėsi Seinų kunigų seminarijoje. 1895-12-25 įšventintas kunigu. 1895–1899 m. – vikaras Daukšiuose. 1899 m. išvyko į Friburgo universitetą studijuoti istorijos. 1904 m. apgynė daktaro disertaciją.

1905 m. dalyvavo Didžiajame Vilniaus seime. Nuo 1905 m. bendradarbiavo leidžiant „Šaltinio“ laikraštį.

1910 m. įsitraukė į marijonų veiklą.

1911–1918 m. dirbo Seinų vyskupijos dvasinėje seminarijoje, buvo seminarijos dvasios tėvas. 1917–1918 m. – Seinų „Žiburio“ draugijos gimnazijos direktorius. 1919–1923 m. Marijampolės Rygiškių Jono gimnazijoje dėstė istoriją. 1922–1937 m. – Marijampolės marijonų gimnazijos direktorius. 1923–1937 m. – Lietuvos universiteto, vėliau Vytauto Didžiojo universiteto, Teologijos-filosofijos fakulteto profesorius. 1938–1939 m. tyrinėjo Vatikano archyvus.

J. Totoraitis istorijos veikalų ir vadovėlių autorius, parašė „Sūduvos Suvalkijos istoriją“, Vidurinių amžių istoriją“, „Vadovėlį vidurinėms mokykloms“ ir kt. darbų istorijos tema, bendradarbiavo spaudoje.

Mirė 1941-06-21, palaidotas Marijampolėje.4

II. DOKUMENTŲ SUTVARKYMAS

Bendrosios žinios apie fondo dokumentus

Dokumentų įsigijimo šaltinis ir perdavimo į valstybės archyvų sistemą data nenustatyti.

Lietuvos TSR centrinio valstybinio archyvo apskaitos dokumentuose jungtinis Lietuvos vienuolių marijonų fondas įrašytas 1964 m.

1964 m. sutvarkius dokumentus, buvo sudaryti 4 apyrašai, į kuriuos įrašyta 605 apskaitos vienetų.

1966 m. į apyrašą Nr. 4 papildomai įrašytas 1 apskaitos vienetas.

1966 m. iš pabirų buvo sudarytos 125 bylos, įrašytos į apyrašą Nr. 5.

2000 m. iš apskaitos išbrauktas 1 apskaitos vienetas.

Iš viso fonde Nr. 1674 yra 5 apyrašai, 730 apskaitos vienetų.

Dokumentų chronologinės ribos 1858–1944 m. Dokumentai lietuvių, lotynų, lenkų, rusų, anglų, prancūzų, vokiečių kalbomis.

Priėjimas prie asmens dokumentų ribojamas.

Dokumentų apie marijonų veiklą yra Marijonų vienuolyno Marijampolėje fonde Nr. 1676.

Vyskupo Pranciškaus Petro Bučio veiklos bylų apyrašas Nr. 1

Apyraše įrašyti rankraščiai: straipsniai, vadovėliai, paskaitų konspektai, pamokslų ir maldų tekstai, statistinės ir istorinės žinios apie stačiatikius ir sentikius Lietuvoje.

Asmens dokumentai: pasai, atestatai, diplomai, biografija.

Tarnybinės veiklos dokumentai: susirašinėjimo su popiežiaus atstovybėmis JAV, Kauno metropolijos, Panevėžio, Telšių, Vilkaviškio kurijomis P. Bučio veiklos, stačiatikių perėjimo į katalikybę ir religinių apeigų bei kitais veiklos klausimais dokumentai, pranešimai veiklos klausimais, finansų dokumentai.

Vyskupo P. Bučio rašyti ir jam adresuoti laiškai.

Bylos susistemintos ir į apyrašą įrašytos pagal chronologiją, o metų ribose – pagal svarbumą.

Iš viso apyraše Nr. 1 įrašyti 263 apskaitos vienetai.

Dokumentų chronologinės ribos 1897–1939 m. Dokumentai lietuvių, lotynų, lenkų, rusų, anglų kalbomis. Dokumentų sukūrimo būdai – rankraštis, mašinraštis. Yra nuotraukų.

Priėjimas prie asmens dokumentų ribojamas.

Arkivyskupo Jurgio Matulaičio-Matulevičiaus veiklos bylų apyrašas Nr. 2

Apyraše įrašyti rankraščiai: magistro disertacija, marijonų kongregacijos konstitucija ir įstatai, Lietuvos bažnytinės provincijos įsteigimo dekretas, jėzuitų konstitucijos taisymo ir pritaikymo moterų vienuolynui dokumentai, dienoraščiai.

Asmens dokumentai: gimimo metrika, pasai, mokslo baigimo, įšventinimo į bažnytines pareigas liudijimai, paskyrimo į tarnybą, kunigo teisių suteikimo raštai. J. Matulaičio-Matulevičiaus kūno perkėlimo ir perlaidojimo aktas.

Tarnybinės veiklos dokumentai: Lietuvos vyskupų, Seinų diecezijos dekanų, kapelionų, kunigų konferencijų protokolai, susirašinėjimo su Popiežiaus nunciatūra Lenkijoje, Vilniaus miesto vicedekanu, St. Batoro universitetu J. Matulaičio veiklos, Teologijos fakulteto steigimo, dėstytojų paskyrimo ir kitais veiklos klausimais dokumentai, nutarimas baltarusių padėties Vilniuje klausimu, Vilniaus diecezijos kunigų prašymas leisti vartoti baltarusių kalbą bažnyčiose, Lenkijos marijonų sąrašai.

Arkivyskupo J. Matulaičio-Matulevičiaus rašyti ir jam adresuoti laiškai.

Laikraščių iškarpos, straipsniai apie J. Matulaitį-Matulevičių.

Bylos susistemintos ir į apyrašą įrašytos pagal chronologiją, o metų ribose – pagal svarbumą.

Iš viso apyraše Nr. 2 įrašyti 164 apskaitos vienetai.

Dokumentų chronologinės ribos 1881–1939 m. Dokumentai lietuvių, lotynų, lenkų, prancūzų, rusų kalbomis. Dokumentų sukūrimo būdai – rankraštis, mašinraštis. Yra nuotraukų.

Priėjimas prie asmens dokumentų ribojamas.

Kunigo Jono Totoraičio veiklos bylų apyrašas Nr. 3

Apyraše įrašyti rankraščiai: istorijos vadovėliai, paskaitų konspektai, straipsniai.

Asmens dokumentai: užsienio pasas, asmens pažymėjimas, leidimas bendradarbiauti spaudoje.

J. Totoraičio rašyti ir jam adresuoti laiškai.

Bylos susistemintos ir į apyrašą įrašytos pagal chronologiją.

Iš viso apyraše Nr. 3 įrašyti 55 apskaitos vienetai.

Dokumentų chronologinės ribos 1896–1940 m. Dokumentai lietuvių kalba. Dokumentų sukūrimo būdai – rankraštis, mašinraštis.

Priėjimas prie asmens dokumentų ribojamas.

Kunigų veiklos bylų apyrašas Nr. 4

Apyraše įrašyti šešiolikos kunigų marijonų asmens ir tarnybinės veiklos dokumentai: paskaitų tekstai, straipsniai, gimnazijų, kunigų seminarijos baigimo pažymėjimai, įšventinimo į kunigus dokumentai, laiškai, finansų dokumentai.

Bylos susistemintos ir į apyrašą įrašytos pagal kunigų pavardes abėcėlės tvarka, o kunigų veiklos dokumentai – pagal chronologiją.

Iš viso apyraše Nr. 4 įrašyti 123 apskaitos vienetai.

Dokumentų chronologinės ribos 1858–1943 m. Dokumentai lietuvių, lenkų, lotynų, prancūzų, rusų, vokiečių kalbomis. Dokumentų sukūrimo būdai – rankraštis, mašinraštis. Yra nuotraukų.

Priėjimas prie asmens dokumentų ribojamas.

Kunigo Jurgio Narjausko veiklos bylų apyrašas Nr. 5

Apyraše įrašyti rankraščiai: paskaitų konspektai, pamokslų tekstai.

Asmens dokumentai: pasai, asmens liudijimai, atestatai, paskyrimo į kulto įstaigas dokumentai.

Tarnybinės veiklos dokumentai: susirašinėjimo su Užsienio reikalų ministerija J. Narjausko veiklos Lietuvos pasiuntinybėje prie Švento Sosto klausimais dokumentai, finansų dokumentai.

J. Narjauskui adresuoti laiškai.

Bylos susistemintos ir į apyrašą įrašytos pagal dokumentų svarbumą.

Iš viso apyraše Nr. 5 įrašyti 125 apskaitos vienetai.

Dokumentų chronologinės ribos 1887–1944 m. Dokumentai lietuvių, lenkų, lotynų kalbomis. Yra nuotraukų.

Priėjimas prie asmens dokumentų ribojamas.

 

Informacijos ir apskaitos skyriaus vyriausioji archyvistė   Karolina Kazakevičiūtė



1 Lietuvos centrinis valstybės archyvas (toliau – LCVA). F. 1674, ap. 1, b. 259, l. 1-2.

2 LCVA. F. 1674, ap. 2, b. 163; http://vilkaviskis.lcn.lt/apie/asmenybes/matulaitis/

http://www.samogit.lt/kultura/telsiu_iskilieji_c.htm; http://www.lle.llti.lt/FMPro?-db=lle2004.fp5&-format=detail.htm&-lay=straipsnis&-op=eq&a=n&-max=2147483647&-recid=41627&-find=

4 LCVA. F. 1674, ap. 3, b. 55; http://lt.wikipedia.org/wiki/Jonas_Totoraitis

 

 

Informaciją atnaujino: ,
Informacija atnaujinta: 2014-10-23 10:29