O. Milašiaus g. 21,10102 Vilnius, tel. (8 5) 247 7830, faks. (8 5) 276 5318,
el. p. lcva@archyvai.lt , kodas Juridinių asmenų registre 190764187
AB ,,Swedbank“ atsiskaitomoji sąskaita LT097300010002457195

 

LCVA fondo 659 pažyma

LIETUVOS CENTRINIS VALSTYBĖS ARCHYVAS

PAŽYMA APIE

KAZIO GRINIAUS ŠEIMOS FONDĄ NR. 659

2011-01- Nr. SA-

Vilnius

I. INFORMACIJA APIE FONDO SUDARYTOJUS

Kazys Grinius (1866-12-17–1950-06-04)

Kazys Grinius (1899-09-08–1965-05-29)

Liūtas Grinius (1927-10-02–1989-01-18)

Prezidentas Kazys Grinius gimė 1866-12-17 Marijampolės apskrityje Selemos Būdos kaime.

1876 m. mokėsi rusiškoje Ožkinės pradžios mokykloje, 1877–1887 m. – Marijampolės gimnazijoje. 1887–1893 m. studijavo Maskvos universiteto Medicinos fakultete, priklausė slaptai Maskvos lietuvių studentų organizacijai. Nuo 1889 m. buvo varpininkų organizacijos veikėjas, nuo 1894 m. – vienas vadovų.

Baigęs universitetą tarnavo gydytoju Kaspijos jūros laivyne. 1894–1908 m. dirbo gydytoju Marijampolėje, Virbalyje, Kudirkos Naumiestyje, Pilviškiuose.

K. Grinius buvo vienas iš Lietuvos demokratų partijos įkūrėjų, parašė šios partijos programą. Susikūrus Lietuvos valstiečių sąjungai, vėliau pasivadinusiai Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjunga (toliau – LVLS), K. Grinius buvo aktyvus šios partijos valdybos narys, pirmininkas, rengė programinius dokumentus, rašė straipsnius partijos laikraščiuose.

I pasaulinio karo metais K. Grinius su šeima gyveno Kislovodske (Rusija), kur K. Grinius dirbo gydytoju sanatorijoje. 1918 m. bolševikai sušaudė K. Griniaus žmoną Joaną ir dukterį Gražiną.

1919 m. K. Grinius su sūnumis Kaziu ir Jurgiu išvyko į Prancūziją. Čia mirė sūnus Jurgis.

Nuvykęs į Paryžių, vadovavo Lietuvos delegacijos repatriacinei komisijai. Tų pačių metų pabaigoje grįžo į Lietuvą ir įsijungė į politinę veiklą. Išrinktas į Steigiamąjį Seimą. 1920-06-19 paskirtas vadovauti Ministrų Kabinetui, kuris dirbo iki 1922-02-02.

1922–1926 m. K. Grinius redagavo LVLS laikraštį „Lietuvos žinios“ ir vadovavo Kauno savivaldybės Medicinos ir sanitarijos skyriui.

Seimo rinkimus laimėjus LVLS ir Lietuvos socialdemokratų partijos blokui, 1926-06-07 K. Grinius išrinktas trečiuoju Lietuvos prezidentu. Po 1926-12-17 valstybinio perversmo K. Grinius buvo priverstas atsistatydinti.

Atsistatydinęs K. Grinius tęsė darbą Kauno savivaldybės Medicinos ir sanitarijos skyriuje, aktyviai organizavo džiovos gydymą, rūpinosi motinų ir vaikų sveikata. Už nuopelnus Lietuvos medicinai 1926 m. Lietuvos universitetas K. Griniui pripažino medicinos garbės daktaro vardą.

1927 m. vedė Kristiną Arsaitę, jiems gimė sūnus Liūtas.

1933 m. buvo išrinktas LVLS garbės pirmininku.

1944 m. su šeima pasitraukė į Vokietiją. 1945–1946 m. gyveno Hanau, 1946–1947 m. Frankfurto prie Maino pabėgėlių stovyklose. 1947 m. išvyko į JAV ir įsikūrė Čikagoje. Gyvendamas Čikagoje K. Grinius įstojo į vietos LVLS kuopą, užmezgė ryšius su Tarptautine valstiečių sąjunga.

Parašė knygas: 1909 m. „Teisingas žemės valdymas“, 1924 m. „Dr. V. Kudirkos raštų žodynas“, „Varpo metų knygnešiai“, atsiminimų knygą „Atsiminimai ir mintys“(1 tomas 1947 m. išleistas Vokietijoje, 2 tomas – 1962 m. JAV).

Kazys Grinius mirė 1950 m. birželio 04 d., palaidotas Čikagoje. 1994 m. spalio 07 d. palaikai perkelti į Selemos Būdos kapines.

Pulkininkas Kazys Grinius gimė 1899-09-08 Vilkaviškio rajono Pilviškių miestelyje.

Mokėsi Marijampolės gimnazijoje. I pasaulinio karo metais kartu su tėvais pasitraukė į Kislovodską (Rusija), kur 1918 m. baigė gimnaziją. Baigęs gimnaziją K. Grinius įstojo į baltųjų kaukaziečių kavalerijos dalinį. Už pasižymėjimą kautynėse buvo pakeltas į karininkus, jam buvo suteiktas jaunesniojo leitenanto laipsnis.

1919 m. K. Grinius kartu su tėvu ir broliu Jurgiu išvyko į Prancūziją. Prancūzijoje surinko lietuvių sargybos būrį ir lydėjo karo kroviniais ir kitomis prekėmis prikrautus laivus į Lietuvą.

1919 m. pabaigoje grįžo į Lietuvą, buvo paskirtas į I raitelių pulką Kaune. 1920–1923 m. studijavo Prancūzijos karo akademijoje, 1924–1927 m. – Belgijos generalinio štabo akademijoje. Baigęs karo mokslus, tarnavo rikiuotėje ir štabe, skaitė paskaitas. 1935 m. buvo suteiktas pulkininko laipsnis, vadovavo 3-iosios divizijos štabui ir pėstininkų pulkui. 1937 m. paskirtas Lietuvos karo atašė Vokietijoje.

1941 m. K. Grinius išvyko į JAV. Ten įsijungė į lietuvių politinę veiklą. 1942 m. suorganizavo Lietuvos piliečių sąjungą, kuri netrukus buvo reorganizuota į Lietuvių tautinę tarybą. K. Griniui pasiūlius, 1944 m. buvo įkurtas Amerikos lietuvių informacinis centras (LAIC). Baigiantis II pasauliniam karui, pulkininkas K. Grinius stebėtojo teisėmis dalyvavo Jungtinių tautų steigiamojoje konferencijoje San Franciske (JAV).

1947 m. K. Grinius Sirakūzų (Italija) universitete dėstė rusų kalbą.

Nuo 1951 m. dirbo radijo „Amerikos balsas“ rusų redakcijoje ir buvo atsakingas už politikos programų rengimą ir kalbą. Tarnybos reikalais kurį laiką gyveno Miunchene (Vokietija).

1930 m. parašė knygą „Pagrindiniai sprendimo elementai. Kavalerijos lauko tarnybos pagrindai“.

Pulkininkas Kazys Grinius mirė 1965 m. gegužės 29 d., palaidotas Vašingtone (JAV).

Liūtas Grinius gimė 1927-10-02 Kaune.

Pradinį išsilavinimą įgijo Kaune.

1944 m. su tėvais pasitraukė į Vokietiją. 1946 m. baigė Eichšteto lietuvių gimnaziją.

1947 m. persikėlė į JAV. 1953 m. baigė Ilinojaus technologijos institutą, 1953–1954 m. studijavo Notr Damo universitete, vėliau lankė Kalifornijos universitete aukštuosius inžinerijos kursus.

1953–1976 m. dirbo privačiose karo pramonės tyrinėjimų bendrovėse inžinieriumi. 1954–1956 m. tarnavo JAV kariuomenės balistikos laboratorijoje Aberdine (Merilendo valstija). Nuo 1976 m. dirbo JAV karinio laivyno ginklavimosi skyriuje. Tyrinėjo lazerines sistemas. Priklausė kelioms JAV inžinierių draugijoms.

Nuo 1945 m. buvo Skautų brolijos narys, nuo 1949 m. – korpuso „Vytis“ narys, 1953–1955 m. – jos valdybos narys, 1974–1976 m. – „Mūsų Vytis“ redaktorius, 1979–1989 m. L. Grinius buvo VLIK’o vicepirmininkas, o 1982–1989 m. vadovavo ir Tautos fondui.

L. Grinius parašė ir išleido knygas: 1968 m. „Dainuok, linksma jaunyste“, 1971 m. „Skautų žaidimai“, su bendraautoriais 1972 m. parengė Jaunimo metų kalendorių.

Ypatingą vietą L. Griniaus veikloje užėmė jo tėvo prezidento K. Griniaus archyvo kaupimas ir išsaugojimas. Jis surinko prezidento rankraščius, susirašinėjimo, asmens dokumentus, spausdintą medžiagą apie tėvą, išsaugojo ir tvarkė vyresniojo brolio pulkininko Kazio Griniaus, o taip pat giminaičio poeto K. Jurgelionio archyvus.

Liūtas Grinius mirė1989 m. sausio 18 d., palaidotas Vašingtone (JAV).1

II. DOKUMENTŲ SUTVARKYMAS

Bendrosios žinios apie fondo dokumentus

Lietuvos centrinis valstybės archyvas (toliau – LCVA) iš Lietuvos archyvų departamento 1997-01-23 Dokumentų perdavimo aktu Nr. 1 perėmė nesutvarkytus Lietuvos Respublikos prezidento Kazio Griniaus, pulkininko Kazio Griniaus ir Liūto Griniaus dokumentus, iš viso 19 dėžių. K. Griniaus šeimos archyvą Lietuvos archyvų generalinės direkcijos direktorius Gediminas Ilgūnas 1994 m. buvo perėmęs iš N. Grinienės.

Kazio Griniaus šeimos fondui duotas Nr. 659.

1998 m. Kazio Griniaus šeimos dokumentai sutvarkyti.Sudarytos 356 bylos, kurios įrašytos į apyrašą Nr. 1. Tvarkant fondą, Liūto Griniaus sudarytos bylos nebuvo performuotos, paliktos kaip buvo sudarytos.. Mikrofilmas, fotonegatyvai, garso juosta buvo perduoti Lietuvos vaizdo ir garso archyvui.

LCVA 1999-10-18 iš G. Ilgūno perėmė nesutvarkytus dokumentus, iš viso 58 lapus.

2000 m. dokumentai sutvarkyti. Sudarytos 2 bylos, kurios įrašytos į apyrašo Nr. 1 tęsinį.

Iš viso fonde Nr. 659 yra 1 apyrašas, 358 apskaitos vienetai.

Dokumentų chronologinės ribos 1899–1989 m. Dokumentai lietuvių, anglų, baltarusių, danų, estų, lenkų, lotynų, prancūzų, rusų, serbų, suomių, švedų, ukrainiečių ir vokiečių kalbomis. Dokumentų sukūrimo būdai – autografas, rankraštis, mašinraštis, spaudinys, nuotrauka, žemėlapis.

Priėjimas prie dokumentų neribojamas.

Veiklos bylų apyrašas Nr. 1

Apyraše įrašyti:

Prezidento Kazio Griniaus rankraščiai (atsiminimai, straipsniai, paskaitos, pastabos, išrašai, kalbos),

asmens ir visuomeninės-politinės veiklos dokumentai: biografijos, asmens, sveikatos ir turto dokumentai, dokumentai apie Grinių šeimą, labdaringos bei švietėjiškos veiklos dokumentai, atsišaukimai, laiškai, memorandumai, raštai valstybių vadovams, tarptautinėms organizacijoms dėl Lietuvos padėties, veiklos Valstiečių liaudininkų sąjungos Čikagos kuopoje dokumentai, Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos programa, autoriaus laiškai organizacijoms, asmenims ir asmenų, organizacijų laiškai autoriui, asmenų adresai, surinkti dokumentai, nuotraukos,

Pulkininko Kazio Griniaus rankraščiai (straipsniai, atsiminimai),

asmens, tarnybinės ir visuomeninės-politinės veiklos dokumentai: brandos atestatas, prašymai-anketos JAV karo žinybai, biografijos, tarnybos Lietuvos pasiuntinybėje Vokietijoje dokumentai, anketos, mokymosi rusų kalbos dėstymo kursuose dokumentai, darbo Sirakūzų universitete dokumentai, susirašinėjimo Lietuvos laisvės bylos, pagalbos karo pabėgėliams, Lietuvos padėties, kitais politikos bei darbo paieškos klausimais dokumentai, veiklos Lietuvos piliečių sąjungoje dokumentai, dokumentai apie Žalgirio mūšio minėjimą Čikagoje, JAV lietuvių Pitsburgo konferenciją, autoriaus paskaitas JAV kariškiams, autoriaus laiškai organizacijoms, asmenims ir asmenų ir organizacijų laiškai autoriui, surinkti dokumentai, nuotraukos,

Liūto Griniaus rankraščiai (straipsniai, kalbos, pastabos užrašai),

Prezidento K. Griniaus rašytinio palikimo saugojimo ir atminimo įamžinimo dokumentai: autoriaus straipsniai apie prezidentą K. Grinių, prezidento raštų rinkimo, tvarkymo ir publikavimo, jubiliejinių renginių, atminimo įamžinimo dokumentai, surinkti dokumentai apie prezidentą ir jo artimuosius bei prezidento artimųjų dokumentai,

asmens ir visuomeninės-politinės veiklos dokumentai: autobiografija, tapatybės pažymėjimas, žinios apie darbą, specialybės darbų bibliografija, medžiaga apie autoriaus šeimą, dokumentai apie autoriaus pagalbą pabėgėliams Vokietijoje, veiklą VLIK’e ir Pasaulio lietuvių bendruomenėje (PLB), autoriaus laiškai organizacijoms, asmenims ir asmenų bei organizacijų laiškai autoriui, surinkti dokumentai, lietuvių periodinės spaudos komplektai, nuotraukos.

Bylos susistemintos ir į apyrašą įrašytos pagal fondo sudarytojus ir temas.

Iš viso apyraše Nr. 1 įrašyti 358 apskaitos vienetai.

Dokumentų chronologinės ribos 1899–1989 m. Dokumentai lietuvių, anglų, baltarusių, danų, estų, lenkų, lotynų, prancūzų, rusų, serbų, suomių, švedų, ukrainiečių ir vokiečių kalbomis. Dokumentų sukūrimo būdai – autografas, rankraštis, mašinraštis, spaudinys, nuotrauka, žemėlapis.

 

Informacijos ir apskaitos skyriaus vyriausioji archyvistė   Lijana Augulienė



http://www.culture.lt, JAV lietuviai, V., 1998 m., psl. 335–337.

 

 

Informaciją atnaujino: ,
Informacija atnaujinta: 2014-10-23 14:20