O. Milašiaus g. 21,10102 Vilnius, tel. (8 5) 247 7830, faks. (8 5) 276 5318,
el. p. lcva@archyvai.lt , kodas Juridinių asmenų registre 190764187
AB ,,Swedbank“ atsiskaitomoji sąskaita LT097300010002457195

 

LCVA fondo 666 pažyma

LIETUVOS CENTRINIS VALSTYBĖS ARCHYVAS 

PAŽYMA APIE

PETRO KARVELIO FONDĄ NR. 666

2006-12-15 Nr.SA-

Vilnius

I. INFORMACIJA APIE FONDO SUDARYTOJĄ

Petras Karvelis (1897-06-29–1976-08-10)

Petras Karvelis, ekonomistas, Lietuvos politikos ir visuomenės veikėjas, 1897-06-29 gimė Marijampolės apskrities Jiestrakio kaime. 1917 m. baigė M.Yčo gimnaziją Voroneže. Studijavo valstybinius mokslus Miuncheno ir Berlyno (Vokietija) universitetuose. 1923 m. baigė Vroclavo (Lenkija) universiteto Teisės fakultetą ir įgijo valstybinių mokslų daktaro laipsnį.

Nuo 1910 m. – Ateitininkų sąjungos narys. 1916–1917 m. – atkurtos Moksleivių ateitininkų sąjungos Rusijoje pirmininkas. 1917 m. išrinktas į Petrogrado lietuvių Seimą.

1918 m. pabaigoje buvo paskirtas Lietuvos Respublikos Ministrų Kabineto spaudos biuro propagandos skyriaus vedėju, organizavo savanorių stojimą į Lietuvos kariuomenę, rengė Vyriausiojo Lietuvos gynimo komiteto atsišaukimus, II Valstybės konferencijos dokumentus.1

1918 m. – Lietuvių krikščionių demokratų partijos generalinis sekretorius, 1923–1926 m. – pirmininkas. 1922 m. – Lietuvos ūkininkų sąjungos steigėjas.

Redagavo laikraštį „Vadas“, įsteigė dienraštį „Rytas“.

1923 m. buvo paskirtas Finansų ministerijos patarėju, vėliau Mokesčių departamento direktoriumi, organizavo lietuviškų pinigų leidimą. 1924 m. paskirtas pirmuoju Žemės banko Kaune valdytoju.

1926–1927 m. - II Seimo ir III Seimo narys.

Dalyvavo prie Žemės ūkio rūmų veikusių žemės ūkio draugijų valdybų veikloje. Buvo vienas iš „Žaibo“, „Lietmedžio“, „Inkaro“, „Prekybos“ ir kitų akcinių bendrovių steigėjų.

1925–1927 m. buvo finansų ministras. 1924–1933 m. atstovavo Lietuvai tarptautinėse ekonomikos konferencijose, vadovavo prekybos derybų su užsieniu ir prekybos sutarčių sudarymo komisijai.

1940 m. išvyko į Vokietiją. 1944 m. grįžo į Lietuvą, bet netrukus su šeima pasitraukė į Austriją, vėliau – į Vokietiją.

1944 m. išlaikė teisėjo egzaminus, įgijo advokato teises irdirbo advokatu Vokietijoje, prancūzų karinės okupacijos zonoje.

Nuo 1945 m. dalyvavo Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto (toliau - VLIK) veikloje, buvo jo Politinės komisijos pirmininkas, nuo 1952 m. – Vykdomosios tarybos narys, Užsienio reikalų tarnybos valdytojas. Tautos fondo, Baltijos tarybos narys, nuo 1950 m. Baltijos tarybos generalinis sekretorius.

Petras Karvelis mirė 1976-08-10 Vokietijoje, Baden-Badene, palaidotas miesto kapinėse.

Žmona - Veronika Karvelienė (Bakšytė), duktė - Ugnė Karvelis.

II. DOKUMENTŲ SUTVARKYMAS

Bendrosios žinios apie fondo dokumentus

Po Petro Karvelio mirties Petro Karvelio archyvinius dokumentus perėmė saugoti ir parsivežė į Romą Šv. Kazimiero kolegijos rektorius prelatas Ladas Tulaba. 2002 m. L.Tulabai mirus, šiuos dokumentus perėmęs saugoti Šv. Kazimiero kolegijos rektorius prelatas Algimantas Bartkus su Lietuvos Respublikos ambasadoriumi prie Šv. Sosto Kaziu Lozoraičiu nusprendė perduoti juos Lietuvos archyvų departamentui prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės.

Lietuvos Respublikos ambasadorius prie Šv. Sosto Kazys Lozoraitis 2003 01-14 sutartimi Nr. I-1 Lietuvos archyvų departamentui prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės perdavė 6 dėžes P.Karvelio fondo neaprašytų dokumentų.

Lietuvos archyvų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės pagal 2003-01-14 dokumentų perėmimo aktą Nr. I-2/ GF-1/1 šiuos dokumentus perdavė Lietuvos centriniam valstybės archyvui. Lietuvos centriniame valstybės archyve Petro Karvelio fondui suteiktas Nr.666.

2006 m. dokumentai sutvarkyti.

Pagal sudarytą dokumentų sisteminimo schemą (schema pridedama) buvo sudaryti 207apskaitos vienetai ir įrašyti į P.Karvelio fondo Nr.666 Veiklos bylų apyrašą Nr.1. Skyriuose ir poskyriuose bylos įrašytos pagal bylos pabaigos datą. Iš didelio dokumentų viena tema kiekio sudarytos kelios bylos, pvz.: P.Karvelio dalyvavimo Pavergtųjų Europos tautų asamblėjos darbe, susirašinėjimo su Lietuvos laisvės komitetu dokumentų bylos ir kt., apyraše įrašytos pagal paskutinės bylos pabaigos datą.

Susirašinėjimo su įstaigomis ir organizacijomis bylos įrašytos pagal bylos pabaigos datą, o su asmenimis - pagal asmenų pavardes abėcėlės tvarka. Byloms, kuriose yra susirašinėjimo su keliais asmenimis dokumentai, sudaryti vidaus aprašai.

Daugumos apyrašo Rankraščių skyriuje įrašytų P.Karvelio straipsnių, kalbų tekstų datos autoriaus nenurodytos ir tvarkant taip pat nenustatytos.

Iš P.Karvelio veiklos VLIK’o Užsienio reikalų tarnyboje dokumentų išskirti dokumentai apie lietuvių politinių kalinių sušaudymą lageryje Mordovijoje ir sudaryta atskira byla.

P.Karvelio susirašinėjimo dokumentų poskyrio susirašinėjimo su asmenimis dalyje įrašyti ir susirašinėjimo su giminaičiais dokumentai. Susirašinėjime su giminaičiais neįmanoma atskirti asmeninio susirašinėjimo, nes buvo susirašinėjama politiniais, visuomeninės veiklos ir asmeniniais klausimais.

Dauguma Surinktų dokumentų skyriaus Lietuvių organizacijų ir įstaigų užsienyje veiklos dokumentų, Tarptautinių organizacijų veiklos dokumentų poskyriuose įrašytų bylų nepertvarkytos, jos paliktos tokios, kokios buvo sudarytos, tik bylose susisteminti dokumentai.

Kaip į P.Karvelio dokumentų fondą pateko Vokietijos pasiuntinybės Lietuvoje dokumentai, nenustatyta. Vokietijos pasiuntinybės Lietuvoje dokumentų poskyryje įrašyti pasiuntinybės veiklos dokumentai ir 1916-1918 m. dokumentai, kuriuos, spėjama, surinko Vokietijos pasiuntinys E. Cechlinas. Poskyryje įrašytos bylos nepertvarkytos, tik bylose susisteminti dokumentai, o iš dokumentų apie padėtį Lietuvoje 1916-1918 m. sudarytos dvi bylos.

Ugnės Karvelis dokumentų skyriuje įrašytos bylos nepertvarkytos, bylos paliktos tokios, kokios buvo sudarytos.

Tvarkant dokumentus atlikta dokumentų vertės ekspertizė: atrinkti naikinti dokumentų antrieji, tretieji ir kiti egzemplioriai, nepilnai išlikę dokumentai, dokumentų fragmentai, periodinių leidinių iškarpos bei kiti neturintys išliekamosios vertės ir praktinės reikšmės dokumentai. Iš viso atrinkti naikinti 2887 lapai. Sudarytas Naikinti atrinktų dokumentų aktas.

Atrinkti fonde Nr.666 buvę periodiniai leidiniai ir knygos. Sudarytas Leidinių perdavimo aktas, kuriuo Lietuvos literatūros ir meno archyvui perduoti 177 egzemplioriai periodinių leidinių ir knygų.

P.Karvelio ir Vokietijos pasiuntinybės Lietuvoje dokumentų yra Lietuvių kultūros instituto Vokietijoje archyve.

Tvarkant dokumentus bendrais klausimais buvo konsultuotasi su Lietuvių kultūros instituto Vokietijoje vedėju Dr. Vincu Bartusevičiumi, kuris 2006 m. lapkričio mėn. buvo atvykęs į Lietuvos centrinį valstybės archyvą ir domėjosi P.Karvelio fonde esančiais dokumentais.

Iš viso fonde Nr. 666 yra 1 apyrašas, 207 apskaitos vienetai.

Dokumentų chronologinės ribos 1916–1918 m., 1936–1975 m. Dokumentai vokiečių, lietuvių, anglų, prancūzų, lenkų, rusų, kalbomis. Dokumentų sukūrimo būdai: autografas, rankraštis, mašinraštis, rotaprintas, spaudinys.

Priėjimas prie dokumentų neribojamas.

Veiklos bylų apyrašas Nr. 1

Į apyrašą įrašyti Petro Karvelio straipsniai, kalbų tekstai, asmens, tarnybinės ir visuomeninės veiklos dokumentai, susirašinėjimo politinės, visuomeninės veiklos ir asmeniniais klausimais dokumentai, dokumentai apie P.Karvelį, surinkti dokumentai, nuotraukos, Ugnės Karvelis dokumentai.

Apyraše įrašyti Vokietijos pasiuntinybės Lietuvoje veiklos dokumentai ir Vokietijos pasiuntinio E. Cechlino surinkti dokumentai.

Bylos susistemintos ir į apyrašą įrašytos pagal dokumentų sisteminimo schemą; skyriuose ir poskyriuose - pagal bylos pabaigos datą, o susirašinėjimo su asmenimis - pagal asmenų pavardes abėcėlės tvarka.

Iš viso fondo Nr. 666 apyraše Nr.1 įrašyti 207 apskaitos vienetai.

Dokumentų chronologinės ribos 1916–1918 m., 1936–1975 m. Dokumentai vokiečių, lietuvių, anglų, prancūzų, lenkų, rusų, kalbomis. Dokumentų sukūrimo būdai: autografas, rankraštis, mašinraštis, rotaprintas, spaudinys.

 

Rašytinių dokumentų skyriaus vedėjos pavaduotoja   Laima Breslavskienė

 

1 Lietuvių enciklopedija, t. 11 Bostonas.1957 m., l. 119-120.

 

 

 

LIETUVOS CENTRINIS VALSTYBĖS ARCHYVAS

PETRO KARVELIO FONDO NR. 666 PAPILDYMO PAŽYMA

2008-05- 15 Nr.SA-

Vilnius

I. INFORMACIJA APIE FONDO SUDARYTOJĄ

Informacija apie Petrą Karvelį ir fondą Nr.666 buvo pateikta Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2006-12-15 parengtoje pažymoje apie fondą.

Pasikeitimų nebuvo.

II. DOKUMENTŲ SUTVARKYMAS

Bendrosios žinios apie fondo dokumentus

Lietuvos centrinis valstybės archyvas iš Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos 2008-01-18 Dokumentų perdavimo aktu Nr.GF-1 kartu su Lietuvos pasiuntinybės Montevidėjuje (Argentina) dokumentais perėmė 1 aplanką neaprašytų Veronikos Karvelienės asmens dokumentų. Veronikos Karvelienės dokumentai buvo priskirti Petro Karvelio fondui Nr. 666.

2008 m. dokumentai sutvarkyti. Sudaryti 3 apskaitos vienetai įrašyti į fondo Nr. 666 Veiklos bylų apyrašo Nr. 1 tęsinį nuo Nr. 208 iki Nr. 210. Fonde esanti Apyrašo Nr. 1 bylų sisteminimo schema (priedas) papildyta septintu skyriumi „Veronikos Karvelienės dokumentai“.

Iš viso į fondo Nr. 666 apyrašą Nr. 1 įrašyta 210 apskaitos vienetų.

Priėjimas prie dokumentų nėra ribojamas.

Fondo papildymas nenumatomas.

Veiklos bylų apyrašas Nr. 1

Į apyrašo tęsinį įrašyti Veronikos Karvelienės asmens, visuomeninės veiklos dokumentai, laiškai V.Karvelienei.

Bylos susistemintos ir į apyrašą įrašytos pagal papildytą Apyrašo Nr. 1 bylų sisteminimo schemą, 7 skyriuje - pagal bylų užbaigimo datą.

Iš viso fondo Nr. 666 apyraše Nr. 1 įrašyta 210 apskaitos vienetų.

Į apyrašo tęsinį įrašytų dokumentų chronologinės ribos 1946–1952 m. Dokumentai lietuvių, anglų, prancūzų, kalbomis. Dokumentų sukūrimo būdai: rankraštis, spausdintas tekstas, spaudinys, nuotrauka.

 

Lietuvos centrinio valstybės archyvo Rašytinių dokumentų skyriaus vedėjos pavaduotoja   Laima Breslavskienė

 

 

 

Informaciją atnaujino: ,
Informacija atnaujinta: 2014-10-23 14:24