LIETUVOS CENTRINIS VALSTYBĖS ARCHYVAS

PAŽYMA APIE

JUOZO TONKŪNO FONDĄ NR. R-483

2010-05- Nr. SA –

Vilnius

I. INFORMACIJA APIE FONDO SUDARYTOJĄ

Juozas Tonkūnas (1894-03-30–1968-05-06)

Juozas Tonkūnas gimė 1894-03-30 Pasvalio rajone Stačiūnų kaime.

1913 m. baigė Mintaujos (dabar Jelgava, Latvija) gimnaziją. 1913–1917 m. studijavo Maskvos (Rusija) Petrovsko žemės ūkio akademijos Agronomijos skyriuje.

1918–1919 m. vadovavo Pasvalio valsčiaus tarybai. 1919–1922 m. dirbo Žemės ūkio ministerijos Žemės reformos departamente: buvo Marijampolės, Seinų ir Alytaus apskričių žemės ūkio inspektoriumi, Vyriausiosios žemės reformos komisijos pirmininku. 1922–1923 m. – Žemės reformos departamento direktorius. 1924–1941 m. – Žemės ūkio akademijos Žemdirbystės katedros vedėjas. 1924 m. išrinktas pirmuoju profesorių tarybos sekretoriumi. 1927 m. tapo profesoriumi. 1927 m. išrinktas Lietuvos žemės ūkio akademijos prorektoriumi, 1928 m. – rektoriumi. 1934–1939 m. – švietimo ministras.

J. Tonkūnas 1941–1955 m. gyveno tremtyje Sibire.

1955 m. grįžo į Lietuvą, buvo paskirtas Lietuvos valstybinės selekcijos stoties Agrotechnikos skyriaus vedėju. 1956–1961 m. – Lietuvos žemdirbystės mokslinio instituto Pievų ir ganyklų skyriaus vedėjas.

J. Tonkūnas buvo lauko bandymų Lietuvoje pradininkas: vienas pirmųjų pradėjo pievų tręšimo ir kultūrinių ganyklų tyrimus. 1925 m. su kitais organizavo pievų ir ganyklų mokslinius tyrimus bandymų stotyse, 1928 m. įsteigė pirmąją Lietuvoje sėklų kontrolės stotį ir jai vadovavo iki 1939 m.

Parašė ir išleido knygas: 1940 m. „Lauko bandymai”, 1957 m. „Lauko bandymų metodas”, 1966 m. su L.Kadžiuliu „Pievos ir ganyklos” (2-asis leidimas 1977 m.), 1958 m. su bendraautoriais „Pašarinės žolės, pievos ir ganyklos”.

Juozas Tonkūnas mirė 1968 m. gegužės 6 d. Vilniuje.[1]

II. DOKUMENTŲ SUTVARKYMAS

Bendrosios žinios apie fondo dokumentus

Lietuvos TSR centrinis valstybinis archyvas 1975-07-13 iš Janinos Tonkūnienės Dokumentų perdavimo aktu Nr. 1 perėmė nesutvarkytus 1918–1974 m. dokumentus, iš viso 35 saugojimo vienetus.

1979 m. Juozo Tonkūno fondas Nr. R-483 sutvarkytas. Sudarytos 82 bylos, kurios įrašytos į apyrašą Nr. 1.

Iš viso fonde Nr. R-483 yra 1 apyrašas, 82 apskaitos vienetai. Dokumentų chronologinės ribos 1926–1968 m. Dokumentai lietuvių, rusų kalbomis. Dokumentų sukūrimo būdai – autografas, rankraštis, mašinraštis, autorizuotas mašinraštis, spaudinys, nuotrauka.

Priėjimas prie dokumentų nėra ribojamas.

Veiklos bylų apyrašas Nr. 1

Apyraše įrašyti autoriaus mokslo darbai (monografija, autoreferatai, knygos, brošiūra, straipsniai, pranešimai), atsiliepimai,

asmens, tarnybinės veiklos dokumentai: autobiografija, charakteristika, kadrų įskaitos lapas, diplomo nuorašai, mokslinės-techninės draugijos nario bilietas, susirinkimų ataskaitos, mokslinių darbų sąrašai, Lietuvos žemės ūkio akademijos ataskaitos, pasitarimų protokolas, autoriaus pareiškimai, laiškai ir raštai asmenims ir organizacijoms, autoriaus surinkta medžiaga, sveikinimai jubiliejų proga, nuotraukos.

Bylos susistemintos ir į apyrašą įrašytos pagal temas ir chronologiją.

Iš viso fonde Nr. R-483 yra 1 apyrašas, 82 apskaitos vienetai. Dokumentų chronologinės ribos 1926–1968 m. Dokumentai lietuvių, rusų kalbomis. Dokumentų sukūrimo būdai – autografas, rankraštis, mašinraštis, autorizuotas mašinraštis, spaudinys, nuotrauka.

Informacijos ir apskaitos skyriaus vyriausioji archyvistė Lijana Augulienė