O. Milašiaus g. 21,10102 Vilnius, tel. (8 5) 247 7830, faks. (8 5) 276 5318,
el. p. lcva@archyvai.lt , kodas Juridinių asmenų registre 190764187
AB ,,Swedbank“ atsiskaitomoji sąskaita LT097300010002457195

 

LCVA fondo R-519 pažyma

LIETUVOS CENTRINIS VALSTYBĖS ARCHYVAS

PAŽYMA APIE

ANTANO POŠKOS FONDĄ NR. R-519

2010-08 Nr. SA –

Vilnius

I. INFORMACIJA APIE FONDO SUDARYTOJĄ

Antanas Poškevičius (1903-03-10–1929 m.)

Antanas Poška (1929 m.–1992-10-16)

Antanas Poškevičius gimė 1903-03-10 Pasvalio rajone Gripkelių kaime.

1926–1929 m. studijavo Kauno universiteto Medicinos fakultete, 1931–1933 m. – Bombėjaus universiteto Sociologijos fakultete antropologiją.

1929 m. Poškevičiaus pavardę pakeitė į Poškos.

1925 m. dviračiais išvyko į pirmąją kelionę po Lietuvą, apvažiavo aplink Baltijos jūrą. 1929–1933 m. kartu su Matu Šalčiumi keliavo motociklu per Europą, Afriką ir Aziją į Indiją. 1933–1936 m. dalyvavo Oksfordo universiteto profesoriaus A. Steino ekspedicijoje po Takla Makanos dykumą, kur profesorius vykdė iki mūsų eros buvusio Šanšanio miesto archeologinius kasinėjimus. Vėliau A. Poška su Kalkutos muziejaus etnografine ekspedicija rinko medžiagą Andamanų ir Nikobarų salose, dalyvavo antropologinėse ekspedicijose po Pietryčių Aziją, rinko duomenis apie šinų kalba kalbančias tauteles Himalajų šiaurės vakaruose. Iš Indijos išvykęs į Lietuvą, Turkijoje A. Poška buvo įtartas esąs anglų šnipas, suimtas ir uždarytas į kalėjimą. Vėliaubuvo ištremtas į Bulgariją, čia rinko medžiagą apie J. Basanavičių, tyrinėjo Bulgarijos kalnų olas. 1936 m. grįžo į Lietuvą. 1937 m. keliavo po Afganistaną, Irano ir Turkijos Kurdistaną.

1944–1946 m. A. Poška dirbo Lietuvos TSR švietimo komisariato Bibliotekų skyriaus viršininku. 1946–1949 m. kalėjo lageriuose Komijos ASSR. 1949 m. A. Pošką iš kalėjimo paleido ir ištrėmė į Vidurinę Aziją. 1949–1958 m. Vidurinėje Azijoje dalyvavo archeologinėse ir kompleksinėse ekspedicijose,Oše tyrinėjo Erelių olą.

A. Poška 1937–1940 m. buvo Lietuvos esperantininkų sąjungos pirmininkas, 1960–1969 m. vadovavo Lietuvos esperantininkų klubui.

Parašė ir išleido: 1929 m. „Esperanto raktas“, 1934 m. „Lithuania“, 1938 m. „Vadovas po Lietuvą“, 1939 m. „Nuo Baltijos iki Bengalijos“, 1970 m. „Kalnai lieka rymoti“, 1988 m. „Indoeuropiečių istorijos pėdsakais“, 1989 m. „Rekviem“, paskelbė straipsnius apie Indijos tautas, jų papročius, Vidurinės Azijos muziejų archeologinį darbą, atsiminimų apie R. Tagorę, vertė R. Tagorės kūrinius iš bengalų kalbos.

1998 m. A. Poška apdovanotas Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi.

Antanas Poška mirė 1992 m. spalio 16 d. Vilniuje, palaidotas Antakalnio kapinėse.1

II. DOKUMENTŲ SUTVARKYMAS

Bendrosios žinios apie fondo dokumentus

Lietuvos TSR centrinis valstybinis archyvas 1984-12-01 iš Antano Poškos Dokumentų perdavimo aktu Nr. 1 nupirko nesutvarkytus 1929–1984 m. dokumentus, iš viso 2163 saugojimo vienetus.

Lietuvos TSR centrinis valstybinis archyvas 1986-02-24 iš Antano Poškos Dokumentų perdavimo aktu Nr. 2 perėmė nesutvarkytus 1929–1984 m. dokumentus, iš viso 271 saugojimo vienetus.

1986 m. Antano Poškos fondas Nr. R-519 sutvarkytas. Sudaryta 330 bylų, kurios įrašytos į apyrašą Nr. 1, atrinktos naikinti 164 bylos.

Iš viso fonde Nr. R-519 yra 1 apyrašas, 330 apskaitos vienetų.

Dokumentų chronologinės ribos 1922–1985 m. Dokumentai lietuvių, anglų, bulgarų, esperanto, lenkų ir rusų kalbomis. Dokumentų sukūrimo būdai – autografas, rankraštis, mašinraštis, autorizuotas mašinraštis, spaudinys,žemėlapis, kserokopija,piešiniai, schemos, nuotrauka.

Priėjimas prie dokumentų neribojamas.

Veiklos bylų apyrašas Nr. 1

Apyraše įrašyti autoriaus sudaryti vedų tekstai, komentarai, žodynėlis, kelionių įspūdžiai, istorinio romano „Pamūšiečiai“ rankraščiai, V, Mykolaičio-Putino ir J. Šimkaus pastabos, romano anotacija ir turinys, romanui surinkta archeologinė medžiaga, žemdirbystės istorijos rankraštis, straipsniai, recenzijos, atsiminimai, archeologinių tyrinėjimų apžvalgos, pastabos, piešiniai, medžiaga televizijos laidoms, J. Basanavičiaus gyvenimo Bulgarijoje datos, įvairių raštų apie J. Basanavičių nuorašai, bulgarų atsiminimai,

asmens, mokslo ir visuomeninės veiklos dokumentai: autobiografijos faktai, atsakymai į anketų klausimus, mokslo darbų, išleistų knygų ir vertimų sąrašai, kvietimai į esperantininkų klubo susirinkimus, seminarus, konferencijas, raštas internacionaliniam esperanto muziejui Vienoje (Austrija), Maskvos (Rusija) internacionalinio esperanto klubo esperantininko įskaitos knygelė, Universala esperanto – asocio (Olandija) ir Lenkijos radijo ir televizijos esperanto redakcijos raštai autoriui ir autoriaus raštai respublikinių profsąjungos rūmų direktoriui dėl esperantų literatūros multiplikavimo ir naujos laidos spausdinimo, autostopo knygelės, šaukimai į teismą, Laimutės Poškaitės gimimo liudijimas, pareiškimas dėl Vilniaus miesto gyventojo teisių pripažinimo sūnui, kvietimai į susitikimus, minėjimus, paskaitas, sveikinimai jubiliejų, švenčių progomis, autoriaus laiškų asmenims nuorašai, raštai ir pareiškimai redakcijoms, įstaigoms ir asmenims ir įstaigų, asmenų raštai, pareiškimai ir laiškai autoriui, dokumentai apie autorių, autoriaus surinkta medžiaga, žemėlapis, planai, piešiniai, nuotraukos.

Bylos susistemintos ir į apyrašą įrašytos pagal temas ir chronologiją.

Iš viso apyraše Nr. 1 įrašyta 330 apskaitos vienetų.

Dokumentų chronologinės ribos 1922–1985 m. Dokumentai lietuvių, anglų, bulgarų, esperanto, lenkų ir rusų kalbomis. Dokumentų sukūrimo būdai – autografas, rankraštis, mašinraštis, autorizuotas mašinraštis, spaudinys,žemėlapis, kserokopija,piešiniai, schemos, nuotrauka.

 

Informacijos ir apskaitos skyriaus vyriausioji archyvistė   Lijana Augulienė



http://lt. wikipedia org., http://ausis.gf.vu.lt/, Tarybų Lietuvos enciklopedija III t., V., 1987 m., psl. 419.    

 

 

Informaciją atnaujino: ,
Informacija atnaujinta: 2014-10-23 13:38