O. Milašiaus g. 21,10102 Vilnius, tel. (8 5) 247 7830, faks. (8 5) 276 5318,
el. p. lcva@archyvai.lt , kodas Juridinių asmenų registre 190764187
AB ,,Swedbank“ atsiskaitomoji sąskaita LT097300010002457195

 

LCVA fondo R-562 pažyma

LIETUVOS CENTRINIS VALSTYBĖS ARCHYVAS

PAŽYMA APIE

ALBINO IEŠMANTOS FONDĄ NR. R-562

2008-01- Nr. SA-

Vilnius

I. INFORMACIJA APIE FONDO SUDARYTOJĄ

Albinas Iešmanta (1887-10-27–1988-03-17)

Albinas Iešmanta pedagogas, kultūros veikėjas, gimė 1887-10-27 Kybartuose.

1900–1909 m. mokėsi Marijampolės gimnazijoje.

1910–1915 m. studijavo Varšuvos muzikos institute, dalyvavo lietuvių studentų kultūrinėje veikloje. Per vasaros atostogas Marijampolėje vadovavo „Gabijos“ draugijai ir jos chorui, rengė koncertus, režisavo ir statė dramos bei muzikinius veikalus.

1910 m. Albino Iešmantos iniciatyva Marijampolėje pastatyta Miko Petrausko opera „Birutė“. 1915 m. Albinas Iešmanta subūrė studentų bei moksleivių chorą Vilniuje. I pasaulinio karo metu Maskvoje organizavo lietuvių pabėgėlių chorą.

Bendradarbiavo „Lietuvos žiniose“, „Aušrinėje“, „Beraštyje“.

1919–1938 m. dirbo Marijampolės gimnazijoje mokytoju, 1939–1941 m. – Vilniaus lenkų III gimnazijos direktoriumi.

1926–1938 m. studijavo Lietuvos universitete (nuo 1930 m. - Vytauto Didžiojo universitete).

Per II pasaulinį karą dirbo mokytoju Žemaičių Naumiestyje, Švėkšnoje, Kėdainiuose.

1944–1946 m. dirbo Lietuvos TSR švietimo liaudies komisariato (1946-1950 m. Lietuvos TSR švietimo ministerijos) Pedagoginio kabineto vedėju.

1950 m. buvo suimtas, apkaltintas antitarybine veikla mokyklose, nuteistas už akių penkiolika metų laisvės atėmimu. 1955 m. dėl senatvės amnestuotas ir paleistas.

1957 m. parašė atsiminimus iš savo kultūrinės, tautinės veiklos Marijampolėje „Sūduvos laiptai į sceną“.

Svarbiausi Albino Iešmanto darbai: apybraižos apie Vincą Kudirką (1927 m.), D. Pošką, S.Stanevičių, S. Valiūną ir A. Strazdą (1930 m.) Su žmona Marija slapyvardžiu M.ir A. išleido Lietuvių literatūros istoriją (1923 m.), Lietuvių gramatiką uždaviniuose (1923 m.), Lenkų lietuvių žodyną (1940 m.), parašė vadovėlių pradžios mokykloms. Išvertė Moljero ir kitų užsienio rašytojų pjesių. Harmonizavo lietuvių liaudies dainų.

Albinas Iešmanta mirė 1988-03-17.

II. DOKUMENTŲ SUTVARKYMAS

Bendrosios žinios apie fondo dokumentus

1989-06-01 Lietuvos TSR centrinis valstybinis archyvas iš Nijolės Iešmantaitės perėmė nesutvarkytus Albino Iešmantos asmens dokumentus. Buvo perimta 3,5 kg dokumentų.

1996-12-10 dokumentai sutvarkyti, sudaryta 17 apskaitos vienetų, kurie buvo įrašyti į Albino Iešmantos fondo Nr.R - 562 apyrašą Nr. 1.

Iš viso fonde Nr. R - 562 yra 1 apyrašas, 17 apskaitos vienetų.

Dokumentų chronologinės ribos 1910–1987 m. Dokumentai lietuvių, rusų kalbomis. Dokumentų sukūrimo būdai – rankraštis, mašinraštis, spaudinys.

Priėjimas prie dokumentų nėra ribojamas.

Veiklos bylų apyrašas Nr. 1

Apyraše įrašyti Albino Iešmantos straipsniai, atsiminimai, eilėraščiai, kalbų ir pranešimų tekstai, laiškai, laiškai ir sveikinimai A. Iešmantai, asmens ir tarnybos dokumentai, nuotraukos, atsiminimai apie A. Iešmantą.

Bylos susistemintos ir į apyrašą įrašytos pagal dokumentų rūšis ir veiklos sritis.

Iš viso apyraše Nr. 1 įrašyti 17 apskaitos vienetai.

Dokumentų chronologinės ribos 1910–1987 m. Dokumentai lietuvių, rusų, kalbomis. Dokumentų sukūrimo būdai – rankraštis, mašinraštis, spaudinys.

Priėjimas prie dokumentų nėra ribojamas.

 

Rašytinių dokumentų skyriaus vyresnioji archyvistė   Laima Grubienė

  

 

 

Informaciją atnaujino: ,
Informacija atnaujinta: 2014-09-23 09:19