O. Milašiaus g. 21,10102 Vilnius, tel. (8 5) 247 7830, faks. (8 5) 276 5318,
el. p. lcva@archyvai.lt , kodas Juridinių asmenų registre 190764187
AB ,,Swedbank“ atsiskaitomoji sąskaita LT097300010002457195
PVM mokėtojo kodas LT907641811

 

LCVA fondo 1655 pažyma

LIETUVOS CENTRINIS VALSTYBĖS ARCHYVAS

PAŽYMA APIE

CENTRALINĖS VALSTYBĖS BIBLIOTEKOS FONDĄ NR. 1655

2008-05- Nr. SA -

Vilnius

I. INFORMACIJA APIE FONDO SUDARYTOJĄ

Sudarytojo pavadinimų pasikeitimai

Centralinis valstybės knygynas (1919-12-20–1936-08-31)

Centralinė valstybės biblioteka (1936-09-01–1940 m. birželio mėn.)

Lietuvos TSR centrinė valstybinė biblioteka (1940 m. birželio mėn.–1941 m. birželio mėn.)

Lietuvos centrinė biblioteka (1941 m. birželio mėn.–1944 m.)

Lietuvos TSR centrinė valstybinė biblioteka (1944 m.–1951 m.)

Sudarytojo įsteigimas, pavaldumas

Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko ir švietimo ministro 1919-12-20 įsakymu Kaune įsteigtas Centralinis valstybės knygynas.1 Dokumentuose knygynas dar vadinamas Valstybės centraliniu knygynu.

Vadovaujantis 1936-09-01 Valstybinių viešųjų bibliotekų įstatymu, Centralinis valstybės knygynas pavadintas Centraline valstybės biblioteka.2 Dokumentuose naudojamas ir Valstybės centralinės bibliotekos pavadinimas.

Centralinio valstybės knygyno, vėliau Centralinės valstybės bibliotekos veiklą prižiūrėjo Švietimo ministerija.

Centralinė valstybės biblioteka savo veikloje vadovavosi 1935 m. Knygynų įstatymu, 1936 m. Valstybinių viešųjų bibliotekų įstatymu, 1937 m. Knygynų įstatymo pakeitimu, 1937 m. Valstybės viešųjų bibliotekų įstatymui vykdyti taisyklėmis.3

Biblioteka veikė ir sovietų bei vokiečių okupacijų metais.

Centralinė valstybės biblioteka 1940 m. birželio mėn. pavadinta Lietuvos TSR centrine valstybine biblioteka. Tiksli bibliotekos pavadinimo pakeitimo data nenustatyta. Dokumentuose vartojamas ir Centrinės valstybinės bibliotekos pavadinimas. Bibliotekos veiklą prižiūrėjo Lietuvos TSR švietimo liaudies komisariatas.

Lietuvos TSR centrinė valstybinė biblioteka 1941 m. birželio mėn. pavadinta Lietuvos centrine biblioteka. Tiksli bibliotekos pavadinimo pakeitimo data nenustatyta. Bibliotekos veiklą iki 1944 m. prižiūrėjo Švietimo vadyba.

1944 m. sovietams vėl okupavus Lietuvą, Lietuvos centrinė biblioteka pavadinta Lietuvos TSR centrine valstybine biblioteka.

Bibliotekos veiklą prižiūrėjo Kultūros-švietimo įstaigų komitetas prie Lietuvos TSR Liaudies Komisarų Tarybos (nuo 1946-03-25 – prie Lietuvos TSR Ministrų Tarybos).

1951 m. Lietuvos TSR centrinė valstybinė biblioteka pavadinta Lietuvos TSR valstybine respublikine biblioteka ir veiklą tęsė.

Sudarytojo funkcijos

Centralinis valstybės knygynas perėmė buvusių Rusijos valstybės įstaigų knygynus Lietuvoje. Knygynas, vėliau Centralinė valstybės biblioteka rūpinosi Lietuvoje išėjusių senųjų ir išeinančių knygų ir kt. spaudinių įsigijimu, komplektavimu, kaupė privalomuosius egzempliorius, rinko išleistas užsienyje knygas, registravo ir prižiūrėjo likusius be savininkų privačius knygų rinkinius, sudarė bendrą visų Lietuvos knygynų (bibliotekų) katalogą-kartoteką, teikė visuomenei literatūrą, skatino knygų skaitymą, steigė skyrius ir kontroliavo jų veiklą.

1940 m. birželio mėn. sovietams okupavus Lietuvą, nutrūko bibliotekos ryšiai su užsieniu, bet smarkiai plėtėsi ryšiai su Rusijos ir kitų SSRS respublikų bibliotekomis, pradėta vadovautis rusų tarybinės bibliotekininkystės ir bibliografijos nuostatomis.

Lietuvą okupavus vokiečių kariuomenei nemažai retų ir vertingų leidinių buvo išgrobstyta, prasidėjo bibliotekos fondų „valymas“ nuo fašistinei ideologijai nepriimtinos spaudos, neveikė skaitykla (veikė tik apribotas abonementas).

1945 m. pavasarį pradėjo veikti abonementas ir bendroji skaitykla, buvo kaupiami išsklaidyti fondai. Biblioteka organizavo parodas, literatūros vakarus, susitikimus su rašytojais, mokslininkais ir visuomenės veikėjais, knygų aptarimus, įvairius minėjimus, teikė metodinę pagalbą respublikos masinėms bibliotekoms, pradėjo leisti savo leidinius (daugiausia rekomendacines bibliografijas ir metodinius nurodymus).

II. DOKUMENTŲ SUTVARKYMAS

Bendrosios žinios apie fondo dokumentus

Dokumentų perdavimo į valstybės archyvų sistemą šaltinis ir data nenustatyti.

Lietuvos TSR centriniame valstybiniame archyve 1962-09-13 buvo sudaryti Kauno centrinės valstybinės bibliotekos fondo Nr. 1655 apyrašas Nr. 1, kuriame įrašyta 117 apskaitos vienetų, ir Kauno valstybinio knygyno fondo Nr. 1656 apyrašas Nr. 1, kuriame įrašyti 38 apskaitos vienetai.

1965 m. į fondo Nr. 1655 apyrašą Nr. 1 papildomai įrašyti 59 apskaitos vienetai, o į fondo Nr. 1656 apyrašą Nr. 1 – 11 apskaitos vienetų.

1967 m. balandžio mėn. prie Kauno centrinės valstybinės bibliotekos fondo Nr. 1655 prijungus Kauno valstybinio knygyno fondą Nr. 1656, fondas Nr. 1655 pavadintas Centralinės valstybės bibliotekos fondu. Fonde buvo 2 apyrašai, 225 apskaitos vienetai.

1967-04-25 į apyrašą Nr. 2 papildomai įrašyti 2 apskaitos vienetai.

Iš viso fonde Nr. 1655 yra 2 apyrašai, 227 apskaitos vienetai.

Dokumentų chronologinės ribos 1919–1947 m., 1950–1952 m. Dokumentai lietuvių, vokiečių, lenkų, rusų kalbomis.

Veiklos bylų apyrašas Nr. 1

Apyraše įrašyti Švietimo ministerijos įsakymai, Centralinės valstybės bibliotekos aplinkraščiai, Bibliotekininkų kursų statutas, susirašinėjimo su ministerijomis, Kultūros reikalų departamentu, Lietuvos bei užsienio valstybių bibliotekomis, knygynais, mokslo įstaigomis, prof. V. Pryšmantu, J. Šliūpu ir kitais kultūros veikėjais, Lietuvos TSR švietimo liaudies komisariatu, TSRS knygų rūmais, vokiečių okupacinės valdžios įstaigomis knygų ir periodinės spaudos komplektavimo, kultūros, bendradarbiavimo, statistikos, administravimo, finansų, personalo ir kitais veiklos klausimais dokumentai,

Centralinės valstybės bibliotekos ir viešųjų valstybinių bibliotekų veiklos apyskaitos, bibliotekų perdavimo, patikrinimo aktai, knygų sąrašai, statistinės žinios apie bibliotekos skaityklos lankymą ir lankytojus, bibliotekos tarnautojus, svečių knygos, bibliotekos skaityklos patalpų planas, tarnautojų asmens bylos, kortelės, finansų dokumentai,

Bylos susistemintos ir į apyrašą įrašytos pagal chronologiją ir dokumentų rūšis.

Iš viso apyraše Nr. 1 įrašyti 176 apskaitos vienetai.

Dokumentų chronologinės ribos 1919–1947 m., 1950–1952 m. Dokumentai lietuvių, vokiečių, lenkų, rusų kalbomis. Dokumentų sukūrimo būdai – rankraštis, mašinraštis, brėžinys.

Veiklos bylų apyrašas Nr. 2

Apyraše įrašyti Švietimo ministerijos įsakymai, aplinkraščiai, bibliotekininkų cenzo įgijimo, darbo, knygyno taisyklės, susirašinėjimo su Kultūros reikalų departamentu, knygyno skyriais, miestų savivaldybėmis, Vytauto Didžiojo kultūros muziejumi, Valstybine archeologijos komisija, žurnalų redakcijomis kultūrinės veiklos, knygų įsigijimo, administraciniais, turto ir finansų, senienų rinkimo ir kt. klausimais dokumentai, knygų sąrašai, knygyno skyrių veiklos ataskaitos, tarnautojų pareiškimai ir algų lapai, finansų dokumentai, Valstybinės archeologijos komisijos posėdžių protokolai.

Bylos susistemintos ir į apyrašą įrašytos pagal chronologiją.

Iš viso apyraše Nr. 2 įrašytas 51 apskaitos vienetas.

Dokumentų chronologinės ribos 1920–1944 m. Dokumentai lietuvių, rusų kalbomis. Dokumentų sukūrimo būdai – rankraštis, mašinraštis.

 

Informacijos ir apskaitos skyriaus vyriausioji archyvistė   Karolina Kazakevičiūtė



1 Laikinosios vyriausybės žinios. 1920 m., Nr. 19-231.

2 Vyriausybės žinios (toliau – V.Ž.). 1936 m., Nr. 544-3784.

3 V.Ž. 1935m., Nr. 510-3540; 1936 m., Nr. 544-3784; 1937 m., Nr. 565-3912; 1937 m., Nr. 566-3928.

 

 

Informaciją atnaujino: ,
Informacija atnaujinta: 2014-10-21 14:40