O. Milašiaus g. 21,10102 Vilnius, tel. (8 5) 247 7830, faks. (8 5) 276 5318,
el. p. lcva@archyvai.lt , kodas Juridinių asmenų registre 190764187
AB ,,Swedbank“ atsiskaitomoji sąskaita LT097300010002457195
PVM mokėtojo kodas LT907641811

 

LCVA fondo R-1012 pažyma

LIETUVOS CENTRINIS VALSTYBĖS ARCHYVAS

PAŽYMA APIE

LIETUVOS MOKSLŲ AKADEMIJOS LIETUVIŲ LITERATŪROS IR TAUTOSAKOS INSTITUTO FONDĄ NR. R-1012

2011-09- Nr. SA-

Vilnius

 

I. INFORMACIJA APIE FONDO SUDARYTOJĄ

 

Sudarytojo pavadinimo pasikeitimai

 

Lietuvos TSR mokslų akademijos Lietuvių literatūros institutas (1941-04-25–[1942 m.]; 1944 m. spalio mėn.–1952-09-30)

Lietuvos TSR mokslų akademijos Lietuvių kalbos ir literatūros institutas (1952-10-01–1989 m. gruodžio mėn.)

Lietuvos mokslų akademijos Lietuvių kalbos ir literatūros institutas (1989 m. gruodžio mėn.–1990-04-15)

Lietuvos mokslų akademijos Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas (1990-04-16–1992-01-28)

 

Sudarytojo įsteigimas, pavaldumas

 

Lietuvos TSR Liaudies Komisarų Tarybos 1941-01-16 nutarimu Nr. 36 buvo įkurta Lietuvos TSR mokslų akademija (toliau – LTSR MA). 1941-03-10 Liaudies Komisarų Tarybos nutarimu Nr. 201 patvirtintas LTSR MA statutas.1 Lietuvos TSR mokslų akademijos Lietuvių literatūros instituto direktoriumi nuo 1941-04-25 paskirtas profesorius Vincas Mykolaitis Putinas.2

Institutas buvo pavaldus LTSR MA.

Nacių okupacijos metais Lietuvių literatūros instituto veikla ir lietuvių literatūros mokslo tyrimai buvo nutrūkę.

1944 m. spalio mėn. Lietuvių literatūros instituto direktoriaus pareigas vėl pradėjo eiti Vincas Mykolaitis Putinas.3

LTSR Liaudies Komisarų Tarybos 1945-04-14 nutarimu Nr. 208 buvo patvirtintas Lietuvos TSR mokslų akademijos statutas, akademijos struktūra ir naujų etatų projektas, kuriuose įrašytas LTSR MA Lietuvių literatūros institutas. LTSR MA pirmininko 1945-05-22 įsakymu Nr. 33 paskirtas LTSR MA Lietuvių literatūros instituto direktorius.4

Institutas buvo pavaldus LTSR MA.

Instituto žinioje buvo Literatūrinis muziejus Vilniuje bei Literatūrinis Maironio muziejus Kaune, nuo 1949 m. rugpjūčio mėn. – ir A. Puškino muziejus Vilniuje.

Vykdant TSRS Ministrų Tarybos 1952-06-06 nutarimą „Dėl pagalbos priemonių Lietuvos TSR Mokslų Akademijai“ LTSR MA prezidiumo 1952-08-12 išplėstiniame posėdyje nutarta LTSR MA Lietuvių literatūros institutą iki 1952-09-30 sujungti su LTSR MA Lietuvių kalbos institutu. Naujas institutas pavadintas Lietuvos TSR mokslų akademijos Lietuvių kalbos ir literatūros institutu.5

Institutui pavaldūs Literatūrinis Maironio muziejus Kaune ir A. Puškino muziejus Vilniuje 1955 m. perduoti Lietuvos TSR kultūros ministerijai.6

LTSR MA prezidiumo 1963-04-09 nutarimu Nr. 105 Lietuvių kalbos ir literatūros instituto Literatūrinis muziejus Vilniuje panaikintas, jo vykdomos mokslinės pagalbinės funkcijos ir fondai perduoti instituto bibliotekai.7

Vadovaujantis Lietuvos mokslų akademijos visuotinio susirinkimo 1989-12-08 nutarimu Nr. 2,8 kuriuo Lietuvos TSR mokslų akademija pavadinta Lietuvos mokslų akademija, Lietuvos TSR mokslų akademijos Lietuvių kalbos ir literatūros institutas nuo 1989 m. gruodžio mėn. vadinamas Lietuvos mokslų akademijos Lietuvių kalbos ir literatūros institutu.

Lietuvos mokslų akademijos prezidiumo 1990-04-09 nutarimu Nr. 115 Lietuvių kalbos ir literatūros institutas nuo 1990-04-16 reorganizuotas. Žodynų, Gramatikos, Kalbos istorijos ir dialektologijos, Kalbos kultūros ir terminologijos padalinių pagrindu atkurtas Lietuvos mokslų akademijos Lietuvių kalbos institutas, o likusi instituto dalis – Dabartinės lietuvių literatūros, Lietuvių literatūros istorijos, Tekstologijos ir Tautosakos padaliniai – pavadinta Lietuvos mokslų akademijos Lietuvių literatūros ir tautosakos institutu.9

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-01-28 nutarimu Nr. 58 patvirtintas Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto statutas.10 Institutas tapo valstybine mokslo įstaiga.

 

Sudarytojo funkcijos

 

LTSR MA Lietuvių literatūros, vėliau – Lietuvių kalbos ir literatūros institutas buvo pagrindinė Lietuvos TSR mokslų akademijos mokslinio tiriamojo darbo įstaiga lietuvių kalbos, literatūros ir tautosakos mokslų srityje. Institutas koordinavo lietuvių kalbos, literatūros ir tautosakos mokslų mokslinį tiriamąjį darbą, jo praktinį taikymą ir planavimą, organizavo instituto tiriamąjį darbą, konsultavo kitų respublikos žinybų darbuotojus lietuvių kalbos, literatūros ir tautosakos klausimais, ruošė savo srities mokslinius darbuotojus ir organizavo jų kvalifikacijos kėlimą, spausdino savo mokslo darbus, rengė mokslines konferencijas ir pasitarimus, dalyvavo kitų įstaigų rengtuose suvažiavimuose, konferencijose ir pasitarimuose, organizavo išvykas ir mokslinių tyrimų ekspedicijas, konsultacijas, viešas paskaitas ir pranešimus lietuvių kalbos, literatūros ir tautosakos klausimais.

Pagrindinės Lietuvos mokslų akademijos Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslinio darbo kryptys – lietuvių literatūros istorija, literatūros istorija, literatūriniai ryšiai ir sąveikos, tekstologija, tautosakos rinkimas, sisteminimas ir saugojimas, tekstologiniai tautosakos tyrinėjimai ir publikavimas, tautosakos teorija ir istorija.

 

II. DOKUMENTŲ SUTVARKYMAS

 

Bendrosios žinios apie fondo dokumentus

 

2011-09-12 Lietuvos centrinis valstybės archyvas iš Lietuvos mokslų akademijos perėmė 745 Lietuvos mokslų akademijos Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto fondo Nr. 12 bylas, įrašytas į apyrašus Nr. 1. ir Nr. 2. Archyve fondas peršifruotas į Nr. R-1012.

Iš viso fonde Nr. R-1012 yra 2 apyrašai, 745 apskaitos vienetai.

Dokumentų chronologinės ribos 1944–1991 m. Dokumentai lietuvių, rusų, prancūzų,anglų, vokiečių kalbomis.

 

Veiklos bylų apyrašas Nr. 1

 

Apyraše įrašyti vadovaujančių įstaigų tvarkomieji dokumentai, instituto direktoriaus įsakymai ir potvarkiai,

instituto reguliaminas ir nuostatai, darbo taisyklės ir veiklos instrukcijos,

instituto Mokslinės tarybos, direkcijos ir instituto padalinių, komisijų posėdžių, gamybinių pasitarimų protokolai,

instituto, instituto mokslinės bibliotekos, mokslinių bendradarbių individualūs mokslo tiriamojo darbo planai ir ataskaitos, leidybiniai planai, instituto 1986–1990 m. socialinės raidos planas, baigiamų temų ataskaitos, pastabos ir pasiūlymai dėl mokyklų literatūros programų sudarymo, recenzijos ir atsiliepimai apie mokslinius darbus, kūrybinio bendradarbiavimo sutartys,

instituto struktūra, žinios, informacija ir pažymos apie institutą, literatūrinio palikimorinkimą, lietuvių ir rusų rašytojų sukaktis ir jų minėjimus, temų registracinės ir informacinės kortelės, kompleksinių programų darbų programos, aspirantų referatai,

konferencijų, pasitarimų, respublikinės koordinacinės probleminės tarybos „Lietuvių filologija“, seminarų, mokslinių ekspedicijų, užsienio mokslininkų priėmimo institute, instituto mokslininkų dalyvavimo konferencijose užsienyje, parodų organizavimo ir dalyvavimo jose, aspirantūros, instituto mokslinės ir mokslinės organizacinės 1981–1985 m. veiklos patikrinimo, Literatūrinių muziejų Vilniuje ir Kaune bei A. Puškino muziejaus, profsąjungos komiteto, Liaudies kontrolės grupės veiklos, socialistinio lenktyniavimo dokumentai,

susirašinėjimo literatūros, tautosakos ir lietuvių rašytojų palikimo rinkimo, įsigijimo ir publikavimo, kalbinės medžiagos rinkimo, tvarkymo ir perdavimo institutui, paminklų apsaugos ir kultūrinio palikimo, bibliotekos ir rankraštyno tvarkymo, muziejinių eksponatų įsigijimo, lietuvių kultūros veikėjų atminimo įamžinimo, lituanistikos leidinių užsakymo užsienyje ir lituanistikos literatūros išsiuntimo į užsienį, taisyklingos rašybos, vietovardžių ir įstaigų pavadinimų rašybos, leidybos, mokslinio bendradarbiavimo, keitimosi moksline literatūra, vidurinių mokyklų programų sudarymo, paskaitų skaitymo ir konsultacijų klausimais dokumentai,

statistinės žinios apie institutą, personalą,

Tautosakos priėmimo komisijos aktai, rankraščių, muziejinių eksponatų, instituto mokslinės bibliotekos knygų gavimo, registracijos, perdavimo ir nurašymo aktai,

Mokslinės tarybos narių, išleistų leidinių, darbų sąrašai.

Bylos susistemintos ir į apyrašą įrašytos pagal chronologiją.

Iš viso apyraše Nr. 1 įrašyti 703 apskaitos vienetai.

Dokumentų chronologinės ribos 1944–1991 m. Dokumentai lietuvių, rusų, prancūzų,anglų, vokiečių kalbomis. Dokumentų sukūrimo būdai – rankraštis, mašinraštis, piešinys, brėžinys, žemės sklypo planas.

 

Finansinių dokumentų bylų apyrašas Nr. 2

 

Apyraše įrašytos instituto sąmatos ir balansai.

Bylos susistemintos ir į apyrašą įrašytos pagal chronologiją.

Iš viso apyraše Nr. 2 įrašyti 42 apskaitos vienetai.

Dokumentų chronologinės ribos 1946–1974 m. Dokumentai lietuvių, rusų kalbomis. Dokumentų sukūrimo būdai –mašinraštis, rankraštis, spaudinys.

 

Informacijos ir apskaitos skyriaus vyriausioji archyvistė   Elena Vydrina

1 Lietuvos centrinis valstybės archyvas (toliau – LCVA). F. R-754, ap. 1, b. 5, 6.

2 Lietuvos mokslų akademijos archyvas (toliau – LMA archyvas). F. 1, ap. 9, b. 3316, l. 7.

3 LMA archyvas. F. 1, ap. 9, b. 3316, l. 16.

4 LCVA. F. R-754, ap. 1, b. 29, l. 25, 34. LMA archyvas. F. 1, ap. 2, b. 3, l. 5, l. 15; ap. 10, b. 1, l. 23.

5 LMA archyvas. F. 1, ap. 2, b. 208, l. 87.

6 LCVA. F. R-1012, ap. 1, b. 13, 23.

7 LMA archyvas. F. 1, ap. 2, b. 806, l. 178.

8 LMA archyvas. F. 1, ap. 2, b. 2117, l. 53.

9 LMA archyvas. F. 100, ap. 1, b. 6, l. 158.

10 Valstybės žinios, 1992 m., Nr. 11-300.

 

 

Informaciją atnaujino: Ina Dastikienė, Skaitmeninių dokumentų skyrius
Informacija atnaujinta: 2020-08-13 10:29