O. Milašiaus g. 21,10102 Vilnius, tel. (8 5) 247 7830, faks. (8 5) 276 5318,
el. p. lcva@archyvai.lt , kodas Juridinių asmenų registre 190764187
AB ,,Swedbank“ atsiskaitomoji sąskaita LT097300010002457195
PVM mokėtojo kodas LT907641811

 

LCVA fondo 1452 pažyma

LIETUVOS CENTRINIS VALSTYBĖS ARCHYVAS

PAŽYMA APIE

KLAIPĖDOS KRAŠTO VOKIEČIŲ POLITINIŲ ORGANIZACIJŲ FONDĄ NR. 1452

2008-11-       Nr. SA-

Vilnius

I. INFORMACIJA APIE FONDO SUDARYTOJUS

Sudarytojų pavadinimų pasikeitimai

1. Klaipėdos krašto kultūros sąjunga Klaipėdoje (Memelländischer Kulturbund e. V. in Memel) (1923-08-31–1934–07-13)

2. Klaipėdos krašto žemės ūkio partija (Memelländische Landwirtschaftspartei) (1925-06-13–1934-07-13)

3. Klaipėdos krašto krikščionių socialistų sąjunga Klaipėdoje (Christlich-Sozialistische Arbeitsgemeinschaft des Memelgebiets e. V. in Memel) (1933-06-15–1934-07-13)

4. Klaipėdos krašto socialistinė tautos sąjunga (Sozialistische Volksgemeinschaft des Memelgebiets e. V.) (1933-10-16–1934-07-13)

5. Klaipėdos vokiečių kultūros sąjungos Šilutės apskrities grupė (Memeldeutscher Kulturverband Kreisgruppe Heydekrug) ([1938 m.]–1939 m. kovo mėn.)

6. Šilutės karių sąjunga (Kriegerverein Heydekrug) (1885–1939 m.)

Nacionalsocialistinės reicho karių sąjungos Šilutės apskrities skyrius (Nazionalsozialistischer Reichskriegerbund (Kyffhäuserbund) Kreiskriegerverband Heydekrug) (1939–[1943] m.)

7. SS kuopa 5/105 (SS Sturm 5/105) (1939 m.–nenustatyta)

8. SS kuopa 6/105 (SS Sturm 6/105) (1939 m.–nenustatyta)

9. Nacionalsocialistinės vokiečių darbininkų partijos Vokiečių merginų sąjungos „Hitlerio jaunimo“ organizacijoje Šilutės žemesnioji apygarda 473 (NSDAP Bund Deutscher Mädel i. d. HJ Untergau Heydekrug 473) (1939–[1941] m.)

Nacionalsocialistinės vokiečių darbininkų partijos „Hitlerio jaunimo“ organizacijos Šilutės skyrius 473 (NSDAP Hitler-Jugend Bann Heydekrug 473) ([1942]–1944 m.)

10. Nacionalsocialistinės vokiečių darbininkų partijos Klaipėdos miesto Johaneso Širmano vietos grupė (Nazionalsozialistische Deutsche Arbeiterpartei Ortsgruppe Memel – „Johannes Schirrmann“) ([1940–1943] m.)

Sudarytojų įsteigimas, pavaldumas

1. Klaipėdos krašto kultūros sąjunga Klaipėdoje buvo įsteigta 1923-08-31. Nuo 1925-06-13 veikė Klaipėdos krašto žemės ūkio partijos žinioje.[1]

2. Klaipėdos krašto žemės ūkio partija įsteigta 1925-06-13 Klaipėdos krašto kultūros sąjungos valdybos posėdyje.[2]

Partijos valdyba 1933-07-22 nutarimu paragino savo narius stoti į Klaipėdos krašto socialistinės tautos sąjungą. 1933 m. lapkričio mėn. liko tik partijos frakcija Klaipėdos krašto seimelyje.[3]

3. Klaipėdos krašto krikščionių socialistų sąjungos steigiamasis susirinkimas įvyko ir įstatai buvo priimti 1933-06-01. Organizacija „Klaipėdos krašto krikščionių socialistų sąjunga Klaipėdoje“ 1933-06-15 buvo įrašyta į Klaipėdos valsčiaus teismo Sąjungų registrą eil. Nr. 164.[4]

Sąjunga palaikė ryšius su Nacionalsocialistine vokiečių darbininkų partija (toliau – NSVDP), gaudavo iš jos instrukcijas.

4. Klaipėdos krašto socialistinės tautos sąjungos steigiamasis susirinkimas įvyko 1933-07-06. Klaipėdos valsčiaus teismo Sąjungų registre Klaipėdos krašto socialistinė tautos sąjunga įregistruota 1933-10-16 (eil. Nr. 166).

Sąjunga palaikė ryšius su NSVDP. Sąjungos veiklą organizuoti padėjo ir ją kontroliavo specialus NSVDP instruktorius.[5]

Remiantis 1934-02-08 Tautai ir valstybei saugoti įstatymu, Klaipėdos krašto kultūros sąjungos Klaipėdoje, Klaipėdos krašto žemės ūkio partijos, Klaipėdos krašto krikščionių socialistų sąjungos Klaipėdoje ir Klaipėdos krašto socialistinės tautos sąjungos veikla dėl priešvalstybinio jos pobūdžio 1934-02-22 buvo sustabdyta, o Klaipėdos krašto komendantas, remdamasis 1934-07-12 Ypatingų valstybės apsaugos įstatų pakeitimu, šias organizacijas, kaip keliančias grėsmę valstybės saugumui, 1934-07-13 nutarimu uždarė.[6]

5. Klaipėdos vokiečių kultūros sąjunga įsteigta 1938-10-14, veikė pagal NSVDP vadovybės nurodymus. Veiklą kontroliavo NSVDP Karaliaučiaus ir Tilžės padalinių vadovybės.[7]

Vokietijos reichui 1939-03-23 prisijungus Klaipėdos kraštą, Klaipėdos vokiečių kultūros sąjunga veiklą nutraukė, dauguma jos narių įstojo į NSVDP.

Klaipėdos vokiečių kultūros sąjungos Šilutės apskrities grupės tikslios veiklos pradžios ir pabaigos datos nenustatytos. Grupės vadovybė buvo pavaldi Klaipėdos vokiečių kultūros sąjungos vadovybei.

6. Šilutės karių sąjunga įsteigta 1885 m. Tiksli įsteigimo data, veiklos teritorija nenustatytos. Sąjunga buvo Prūsijos apygardos karių sąjungos (Preussischer Landes-Kriegerverband), priklausiusios Vokietijos karių sąjungai, narė.

1924 m. Klaipėdos kraštui tapus Lietuvos autonomine dalimi, tęsė veiklą, palaikė ryšius su Prūsijos apygardos karių sąjunga.[8]

Klaipėdos krašto komendantas 1929 m. sąjungos veiklą, kaip nesuderinamą su Lietuvos valstybės interesais, sustabdė. Sąjunga veiklą apribojo, iš dalies veikė slaptai.

1938 m. lapkričio mėn. Šilutės karių sąjunga atnaujino aktyvią veiklą, įstojo į Klaipėdos vokiečių kultūros sąjungą. 1939 m. pradžioje pradėtas sąjungos pertvarkymas nacionalsocialistiniais pagrindais.[9]

1939-03-23 Vokietijos reichui prisijungus Klaipėdos kraštą, Šilutės karių sąjunga pertvarkyta į  Nacionalsocialistinės reicho karių sąjungos Šilutės apskrities skyrių.

Nacionalsocialistinės reicho karių sąjungos Šilutės apskrities skyriaus vadovybė (Kreiskriegerführung Heydekrug) buvo pavaldi Nacionalsocialistinės reicho karių sąjungos Šiaurės rytų apygardos vadovybei (Gaukriegerführung Nordost).

Hitlerio nurodymu Nacionalsocialistinė reicho karių sąjunga 1943-03-03 buvo uždaryta, jos turtas perduotas NSVDP.[10] Šilutės apskrities skyriaus veiklos pabaigos data nenustatyta.

7, 8. SS kuopa 5/105 ir SS kuopa 6/105 suformuotos 1939 m. Tikslios suformavimo datos nenustatytos, 1939 m. balandžio mėn. kuopos jau veikė.[11]

Kuopos įėjo į SS Šiaurės rytų apygardos (SS-Oberabschnitt Nordost) 105-ojo pulko (105. SS-Standarte) 2-ojo bataliono (SS-Sturmbann II/105) sudėtį, veikė Šilutės apskrityje.

SS kuopos 5/105 ir SS kuopos 6/105 veiklos pabaigos datos nenustatytos.

9. Nacionalsocialistinės vokiečių darbininkų partijos Vokiečių merginų sąjungos „Hitlerio jaunimo“ organizacijoje Šilutės žemesnioji apygarda 473 pradėjo veiklą, Vokietijos reichui 1939-03-23 prisijungus Klaipėdos kraštą. Tiksli veiklos pradžios data nenustatyta.

1942–1944 m. dokumentuose organizacijos pavadinimas įvairuoja. Vyrauja pavadinimas „Nacionalsocialistinės vokiečių darbininkų partijos „Hitlerio jaunimo“ organizacijos Šilutės skyrius 473 “; organizacija taip pat vadinama Šilutės skyriumi 474.

Ar Nacionalsocialistinės vokiečių darbininkų partijos Vokiečių merginų sąjungos „Hitlerio jaunimo“ organizacijoje Šilutės žemesnioji apygarda 473 buvo pertvarkyta į Nacionalsocialistinės vokiečių darbininkų partijos „Hitlerio jaunimo“ organizacijos Šilutės skyrių 473 (474) arba jo padalinį, nenustatyta.

Nacionalsocialistinės vokiečių darbininkų partijos „Hitlerio jaunimo“ organizacijos Šilutės skyrius 473 (474) baigė veiklą 1944 m.

Tikslios veiklos pradžios ir pabaigos datos,  pavaldumas, veiklos teritorija nenustatyti.

10. Nacionalsocialistinės vokiečių darbininkų partijos Klaipėdos miesto Johaneso Širmano vietos grupės veiklos pradžios data nenustatyta. 1940 m. liepos mėn. grupė jau veikė.

Grupės vadas buvo tiesiogiai pavaldus NSVDP Klaipėdos miesto vadui (NSDAP Kreisleiter Memel-Stadt).

Grupės veiklos pabaigos data nenustatyta. 1943 m. grupė dar veikė.

Sudarytojų veiklos sritys

1. Klaipėdos krašto kultūros sąjunga Klaipėdoje skelbė tikslą išlaikyti senąją Klaipėdos krašto kultūrą, vadovauti vokiečių kultūrinių organizacijų veiklai. Sąjunga siekė stiprinti Vokietijos įtaką Klaipėdos krašte, koordinavo ir skatino priešišką Lietuvai veiklą, padėjo sudaryti sąlygas prijungti kraštą prie Vokietijos. Leido antilietuvišką laikraštį „Das Memelland“ ir slapta jį platino.

Nuo 1925-06-13 sąjunga oficialiai veikė tik kultūros srityje, politinę veiklą perleido Klaipėdos krašto žemės ūkio partijai, prie kurios buvo prijungta. Veikdama partijos žinioje, vykdė partijos politines akcijas, dalyvavo rinkiminėje agitacijoje, vadovavo vokiečių visuomeniniam gyvenimui.

2. Klaipėdos krašto žemės ūkio partija atstovavo dvarininkams ir ūkininkams, partijai taip pat priklausė dalis žvejų, valdininkų. Partija propagavo Vokietijos nacionalistų ir revanšistų idėjas. Pasisakė už ūkininkų ekonominės gerovės kėlimą, pabrėždama, kad tai pasiekiama tik glaudžiai bendradarbiaujant su Vokietija. Darė įtaką ekonominėms organizacijoms, kontroliavo kredito įstaigas.

3. Klaipėdos krašto krikščionių socialistų sąjunga Klaipėdoje skelbė tikslą rūpintis Klaipėdos krašto kultūros palaikymu ir vystymu, remiantis krikščionybės idėjomis suburti krašto gyventojus į „tautos bendruomenę“.

Sąjungos veikla buvo grindžiama nacionalsocialistine pasaulėžiūra, struktūra, kaip ir NSVDP, rėmėsi „fiurerio“ (vado) principu. Sąjunga skleidė nacionalsocializmo idėjas, siekė prijungti Klaipėdos kraštą prie Vokietijos. Leido laikraštį „Volkskurier“.

4. Klaipėdos krašto socialistinės tautos sąjungos oficialiai paskelbtas tikslas buvo kultūrinių, ekonominių ir socialinių santykių reguliavimas autonomijos ribose, vienijant gyventojus į „tautos bendruomenę“.

Sąjunga savo veiklą grindė nacionalsocialistine pasaulėžiūra, struktūrą ir veiklos metodus perėmė iš NSVDP. Siekė įgyvendinti nacionalsocialistų programą, Klaipėdos kraštą prijungti prie Vokietijos. Organizavo propagandą, būrė gyventojus į nelegalias nacistines organizacijas, didelį dėmesį skyrė smogikų būrių organizavimui.

5. Klaipėdos vokiečių kultūros sąjunga vienijo Klaipėdos krašto vokiečių kultūros, sporto, karo veteranų ir kitas organizacijas. Struktūrą ir veiklos metodus sąjunga perėmė iš NSVDP,  paskelbė tikslus sukurti Klaipėdos krašte nacionalsocialistinę bendruomenę, auklėti jaunimą nacizmo dvasia, kovoti su marksizmu ir komunizmu, siekti ūkinės gerovės. Sąjunga skatino kovoti už krašto atplėšimą nuo Lietuvos ir prijungimą prie Vokietijos, siekė suvokietinti Klaipėdos krašto lietuvius. Sąjungos vadovybė SS pavyzdžiu organizavo Tvarkos tarnybą – smogikų būrius.

Klaipėdos vokiečių kultūros sąjungos Šilutės apskrities grupė propagavo sąjungos tikslus ir nacistinę ideologiją, vykdė partijos uždavinius savo veiklos teritorijoje.

6. Šilutės karių sąjunga vienijo karo veteranus, jos nariais taip pat galėjo būti visi Vokietijos kariuomenėje tarnavę asmenys. Sąjungos tikslai buvo puoselėti narių solidarumą ir patriotizmą, rengti šaudymo pratybas, laidoti mirusius narius atiduodant jiems karinę pagarbą, prisidėti prie jų atminimo įamžinimo, organizuoti materialinės paramos nariams ir mirusių narių šeimoms teikimą.

1929 m. Klaipėdos krašto komendantui sustabdžius sąjungos veiklą, ji apsiribojo pavieniais kultūriniais renginiais, nario mokesčio rinkimu; vyko slapti valdybos pasitarimai.

Nacionalsocialistinės reicho karių sąjungos nariais galėjo būti visi arijų kilmės vokiečiai, tarnavę ar tarnaujantys Vokietijos ginkluotosiose pajėgose, SS kariniuose daliniuose ir policijos formuotėse. Sąjungos tikslai buvo puoselėti patriotizmą, tautinę savimonę, nacionalsocializmo idėjas ir kovinį solidarumą, dalyvauti valstybinių švenčių ir NSVDP renginiuose, šaudymo pratybose, laidoti mirusius narius atiduodant jiems karinę pagarbą, organizuoti materialinės paramos nariams ir mirusių narių šeimoms teikimą.

Nacionalsocialistinės reicho karių sąjungos Šilutės apskrities skyrius įgyvendino sąjungos tikslus savo veiklos teritorijoje. Skyriaus vadovybė vadovavo pavaldžių vietos padalinių (Kriegerkameradschaften) veiklai ir ją kontroliavo.

7, 8. SS kuopa 5/105 ir SS kuopa 6/105 buvo sukarintos NSVDP organizacijos „Apsaugos rinktinė“ (Schutzstaffel, sutrumpintai SS) padaliniai, priklausę Bendrajai SS (Allgemeine SS).

SS vykdė politinį terorą, atliko partijos vidaus policijos ir partijos smogiamosios jėgos, kurios paskirtis buvo susidoroti su nacionalsocialistų politiniais oponentais, funkcijas; ilgainiui organizacija susiliejo su represinėmis valstybinės valdžios struktūromis.

Į SS buvo priimama vadovaujantis griežtais rasiniais ir ideologiniais kriterijais. Bendrosios SS padaliniai buvo komplektuojami teritoriniu principu. Specialūs SS padaliniai (SS-Totenkopfverbände) saugojo koncentracijos stovyklas, SS ginkluotųjų pajėgų (SS-Verfügungstruppe, Waffen-SS) padaliniai dalyvavo karo veiksmuose, masinio žmonių naikinimo operacijose.

9. Nacionalsocialistinės vokiečių darbininkų partijos „Hitlerio jaunimo“ organizacijos pagrindinai tikslai buvo ugdyti jaunimo nacionalsocialistinę pasaulėžiūrą, drausmę, paklusnumą įsakymui, pasiaukojimą bei tarpusavio draugiškumą, lavinti fiziškai ir rengti karinei tarnybai. Merginų auklėjime taip pat buvo akcentuojamas atsidavimas šeimai ir motinystei.

Nacionalsocialistinės vokiečių darbininkų partijos Vokiečių mergaičių sąjungos „Hitlerio jaunimo“ organizacijoje Šilutės žemesnioji apygarda 473, Nacionalsocialistinės vokiečių darbininkų partijos „Hitlerio jaunimo“ organizacijos Šilutės skyrius 473 įgyvendino organizacijos tikslus savo veiklos teritorijoje.

10. Nacionalsocialistinės vokiečių darbininkų partijos Klaipėdos miesto Johaneso Širmano vietos grupė propagavo ir įgyvendino nacistinę ideologiją. Grupės vadas kontroliavo jam pavaldžių kuopelių ir blokų veiklą, organizavo gyventojų sekimą, rinko apie juos informaciją ir teikė partijos Klaipėdos miesto vadovybei.

II. DOKUMENTŲ SUTVARKYMAS

Bendrosios žinios apie fondo dokumentus

Dokumentų įsigijimo šaltinis ir perdavimo į valstybės archyvų sistemą data nenustatyti.

1952-04-05 Lietuvos TSR centrinio valstybinio archyvo Kauno filiale buvo sudarytas ir 1952-04-15 į apskaitos dokumentus įrašytas Klaipėdos krašto krikščionių socialistinės darbo bendruomenės fondas Nr. 235-s, kuriame buvo 1 apyrašas, 80 apskaitos vienetų.

Lietuvos TSR centrinis valstybinis archyvas 1958-03-20 perėmė iš Kauno miesto valstybinio archyvo fondą Nr. 235-s - 80 apskaitos vienetų, įrašytų į apyrašą Nr. 1. 1959-11-17 fondas įrašytas į Lietuvos TSR centrinio valstybinio archyvo apskaitos dokumentus, jam duotas Nr. 752, 1967 m. – Nr. 1452.

Fondas pertvarkytas. 1967-10-16 sudarytas Klaipėdos krašto vokiškų politinių organizacijų jungtinis fondas Nr. 1452. Sudaryti apyrašai Nr. 1–5, į kuriuos įrašyti 128 apskaitos vienetai. Fondo papildymo šaltinis nenustatytas.

1973-10-30 Lietuvos TSR centrinis valstybinis archyvas perėmė iš Lietuvos TSR centrinio valstybinio archyvo Kauno filialo 1 fondui priklausantį saugojimo vienetą, kuris 1974-04-24 įrašytas į apyrašą Nr. 6.

2001-11-22 į apyrašą Nr. 1 papildomai įrašytas 1 apskaitos vienetas.

Iš viso fonde Nr. 1452 yra 6 apyrašai, 130 apskaitos vienetų.

Dokumentų chronologinės ribos 1923–1944 m. Dokumentai vokiečių kalba.

Klaipėdos krašto krikščionių socialistų sąjungos Klaipėdoje veiklos bylų apyrašas Nr. 1

Apyraše įrašyti:

Centrinės raštinės dokumentai: sąjungos įstatai, sąjungos vadovybės, narių priėmimo komisijos posėdžių, patikėtinių susirinkimo protokolai, instrukcija apie sąjungos struktūrą, susirašinėjimo materialinės paramos sąjungos nariams teikimo, pensijų nukentėjusiems nuo karo asmenims mokėjimo klausimais dokumentai, sąjungos padalinių vadų skyrimo dokumentai, sąjungos vado T. Zaso prašymai prokuratūrai nubausti melagingus gandus apie jį skleidusius asmenis, asmenų prašymai priimti į sąjungą ir pasižadėjimai, prašymai išbraukti iš narių sąrašų, žinios apie laikraščio „Volkskurier“ platinimą ir sąjungos finansinę padėtį, išlaidų pateisinamieji dokumentai, sumokėtų stojamojo ir nario mokesčių pakvitavimai, sąjungos narių bilietai, narių, raštinės bylų sąrašai, Klaipėdos miesto grupių vadų sąrašas ir jų veiklos teritorijų aprašymas, lietuviškuose laikraščiuose spausdintų straipsnių vertimai, nacistinių dainų tekstai,

Pagėgių apskrities vadovybės susirašinėjimo veiklos klausimais dokumentai,

Šilutės apskrities skyriaus dokumentai apie rinkimus į Klaipėdos žemės ūkio rūmus, susirašinėjimo finansų klausimais dokumentai, Šilutės vietos grupės vado atsišaukimas į sąjungos narius dėl pinigų aukojimo sąjungos laikraščiui remti, aukų rinkimo žiniaraščiai, narių sąrašai, siunčiamų raštų registracijos knyga.

Bylos susistemintos ir į apyrašą įrašytos pagal sąjungos struktūrinius padalinius ir chronologiją, metų ribose – pagal dokumentų svarbumą.

Iš viso apyraše Nr.1 įrašyti 65 apskaitos vienetai.

Dokumentų chronologinės ribos 1933–1934 m. Dokumentai vokiečių kalba. Dokumentų sukūrimo būdai – rankraštis, mašinraštis.

Klaipėdos krašto socialistinės tautos sąjungos veiklos bylų apyrašas Nr. 2

Apyraše įrašyti:

sąjungos vadovybės tvarkomieji dokumentai, atsišaukimai, Klaipėdos krašto seimelio priimtų įstatymų rinkinys,

sąjungos Klaipėdos miesto vadovybės tvarkomieji dokumentai, Klaipėdos miesto skyriaus narių sąrašas, narių asmens kortelės,

sąjungos Pagėgių apskrities vadovybės parengtas žygiavimo į padalinių vadovų suvažiavimą planas, asmenų prašymai priimti į partiją ir pasižadėjimai,

sąjungos Šilutės skyriaus pranešimas apie veiklą, žvejų skundas dėl Klaipėdos krašto žvejybos rūmų pirmininko veiklos, išduotų nario bilietų, nario mokesčio ženklų ir surinkto nario mokesčio apskaitos sąsiuviniai, narių sąrašai.

Bylos susistemintos ir į apyrašą įrašytos pagal sąjungos struktūrinius padalinius, chronologiją, metų ribose – pagal dokumentų svarbumą.

Iš viso apyraše Nr. 2 įrašyti 44 apskaitos vienetai.

Dokumentų chronologinės ribos 1933–1934 m. Dokumentai vokiečių kalba. Dokumentų sukūrimo būdai – rankraštis, mašinraštis.

Klaipėdos krašto kultūros sąjungos Klaipėdoje veiklos bylos apyrašas Nr. 3

Apyraše įrašyti sąjungos vadovybės aplinkraščiai, susirašinėjimo sąjungos veiklos, padalinių, suvažiavimo organizavimo, agitacijos stoti į sąjungą, naujų narių priėmimo, nario mokesčio ir aukų rinkimo klausimais dokumentai, nario bilietas, finansų dokumentai.

Iš viso apyraše Nr. 3 įrašyti 2 apskaitos vienetai.

Dokumentai 1924 metų, vokiečių kalba. Dokumentų sukūrimo būdai – rankraštis, mašinraštis.

Klaipėdos krašto žemės ūkio partijos veiklos bylų apyrašas Nr. 4

Apyraše įrašyti susirašinėjimo partijos frakcijos Klaipėdos krašto seimelyje veiklos klausimais dokumentai, žinios apie partijos kandidatų rinkimuose į Klaipėdos krašto seimelį surinktų balsų skaičių, partijos kandidatų į Klaipėdos apskrities seimelį, patikėtinių parapijose sąrašai, partijos nario bilieto blankai, Klaipėdos namų nuomotojų susivienijimo parengtas įstatymo projektas dėl įstatymo, varžančio butų kainų kėlimą, pakeitimo.

Bylos susistemintos ir į apyrašą įrašytos pagal chronologiją.

Iš viso apyraše Nr. 4 įrašyti 3 apskaitos vienetai.

Dokumentų chronologinės ribos 1932–1933 m. Dokumentai vokiečių kalba. Dokumentų sukūrimo būdai – rankraštis, mašinraštis.

Šilutės apskrities vokiečių politinių organizacijų veiklos bylų apyrašas Nr. 5

Apyraše įrašyti:

Klaipėdos vokiečių kultūros sąjungos Šilutės apskrities grupės narių sąrašai,

Šilutės karių sąjungos veiklos apžvalga, susirašinėjimo sąjungos įkūrimo 40-ųjų metinių minėjimo organizavimo, dalyvavimo kitų organizacijų renginiuose klausimais dokumentai, renginių programos, narių sąrašai,

Nacionalsocialistinės reicho karių sąjungos Šilutės apskrities skyriaus dokumentai: Nacionalsocialistinės reicho karių sąjungos Šiaurės rytų apygardos vadovybės ir Šilutės apskrities vadovybės aplinkraščiai, susirašinėjimo pašalpų sąjungos nariams skyrimo, vaikų siuntimo į sąjungos globos namus, nario mokesčio rinkimo, Rukų padalinio štabo narių skyrimo klausimais dokumentai, Rukų ir Usėnų (Mädewald) padalinių narių sąrašai,

SS kuopos 5/105 dokumentai: SS reichsfiurerio, SS Šiaurės Rytų apygardos vadovybės, SS 105-ojo pulko vado, SS 105-ojo pulko 2-ojo bataliono vado įsakymai ir aplinkraščiai, kuopos vadovybės susirašinėjimo asmenų priėmimo į tarnybą SS, atleidimo iš tarnybos, perkėlimo į kitas kuopas, verbavimo į tarnybą SS ginkluotųjų pajėgų daliniuose, laipsnių suteikimo tarnaujantiems SS asmenims, jų apdovanojimo klausimais dokumentai, žinios apie tarnaujančiųjų kuopoje skaičių, pažymėjimai apie tarnybą SS ir Klaipėdos krašto Tvarkos tarnybos daliniuose, SS narių sąrašai, Nacionalsocialistinio automobilių korpuso Susisiekimo pagalbinės tarnybos Ostlando grupės (NSKK-Verkehrs-Hilfsdienst NSKK Motorgruppe Ostland) ryšių tinklo planas,

SS kuopos 6/105 rotenfiurerio asmens byla,

Nacionalsocialistinės vokiečių darbininkų partijos Vokiečių merginų sąjungos „Hitlerio jaunimo“ organizacijoje Šilutės žemesniosios apygardos 473, Nacionalsocialistinės vokiečių darbininkų partijos „Hitlerio jaunimo“ organizacijos Šilutės skyriaus 473 (474) II padalinio (Hauptstelle II) susirašinėjimo sporto varžybų, sporto vadovių apmokymo organizavimo klausimais dokumentai,

„Hitlerio jaunimo“ Sekminių šventės scenarijus.

Bylos susistemintos ir į apyrašą įrašytos pagal fondo sudarytojus, chronologiją ir dokumentų svarbumą.

Iš viso apyraše Nr. 5 įrašyta 15 apskaitos vienetų.

Dokumentų chronologinės ribos 1923–1944 m. Dokumentai vokiečių kalba. Dokumentų sukūrimo būdai – rankraštis, mašinraštis.

Nacionalsocialistinės vokiečių darbininkų partijos Klaipėdos miesto Johaneso Širmano vietos grupės veiklos bylos apyrašas Nr. 6

Apyraše įrašyti partijos Klaipėdos miesto ir Johaneso Širmano vietos grupės vadovybių tvarkomieji dokumentai, susirašinėjimo renginių, daiktų kariams rinkimo organizavimo, finansų ir kitais veiklos klausimais dokumentai, narių sąrašai.

Iš viso apyraše Nr. 6 įrašytas 1 apskaitos vienetas.

Dokumentų chronologinės ribos 1940–1943 m. Dokumentai vokiečių kalba. Dokumentų sukūrimo būdai – rankraštis, mašinraštis.

 

Rašytinių dokumentų skyriaus vedėjos pavaduotoja   Laimutė Breslavskienė



[1] P. Žostautaitė. Klaipėdos kraštas 1923–1939 m., psl. 63.
[2] Lietuvos centrinis valstybės archyvas (toliau – LCVA). F. 1493, ap. 1, b. 2, l.155, 156.
[3] P. Žostautaitė. Klaipėdos kraštas 1923–1939 m., psl. 112.
[4] LCVA. F. 1452, ap. 1, b. 2, l. 1-3; b. 3.
[5] LCVA. F. 377, ap. 9, b. 104, l. 44 – 96..
[6] P. Žostautaitė. Klaipėdos kraštas 1923–1939 m., psl. 124; LCVA. F. 923, ap. 1, b. 816 II t., l. 287; F. 1501, ap. 1, b. 247, l.136.
[7] LCVA. F. 383, ap. 7, b. 1878, l. 51.
[8] LCVA. F. 1452, ap. 5, b. 13, l. 27, 33, 64.
[9] LCVA. F. 387, ap. 10, b. 612; F. 383, ap. 7, b. 1878, l. 51, 54.
[10] www. kyffhaeuserbund-lv-shb-ev.de/Geschichte/Geschichte-1900-1945.htm
[11] LCVA. F. 1452, ap. 5, b. 4, l. 6.
 
 
 
Informaciją atnaujino: ,
Informacija atnaujinta: 2014-10-01 10:50