O. Milašiaus g. 21,10102 Vilnius, tel. (8 5) 247 7830, faks. (8 5) 276 5318,
el. p. lcva@archyvai.lt , kodas Juridinių asmenų registre 190764187
AB ,,Swedbank“ atsiskaitomoji sąskaita LT097300010002457195
PVM mokėtojo kodas LT907641811

 

LCVA fondo R-739 pažyma

LIETUVOS CENTRINIS VALSTYBĖS ARCHYVAS

PAŽYMA APIE

LIETUVIŲ AKTYVISTŲ FRONTO FONDĄ NR. R-739

2011-03-       Nr. SA-

Vilnius

I. INFORMACIJA APIE FONDO SUDARYTOJĄ

Sudarytojo pavadinimo pasikeitimai

Lietuvių aktyvistų frontas (1940 m.–1941-09-26)

Sudarytojo įsteigimas, pavaldumas

1940 m. birželio mėn. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, pradėjo organizuotis pogrindinės rezistencijos organizacijos. 1940-10-09 Kaune įvyko slaptas pogrindininkų pasitarimas, kuriame nutarta sukurti visą Lietuvą apimančią rezistencinę organizaciją.

Lietuvos įgaliotojo ministro ir pasiuntinio Vokietijoje Kazio Škirpos iniciatyva Berlyne 1940 m. lapkričio mėn. pradėjo veikti pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui organizacija – Lietuvių aktyvistų frontas (toliau – LAF). 1940-11-17 LAF steigiamąjį aktą pasirašė 28 asmenys. Užsienio centro vadovybę sudarė K. Škirpa (LAF vadas, pirmininkas) ir patariamoji (patikėtinių) taryba. Organizacijai priklausė įvairių politinių pažiūrų asmenys.

LAF štabas, prisiėmęs vadovaujančio centro pareigas, palaikė ryšius su pogrindžio organizacijomis Lietuvoje (LAF Vilniaus štabu, Kauno štabu), kitų vietovių grupėmis.

LAF organizavo ir 1941-06-23 paskelbė apie sukilimą, Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą ir Lietuvos Laikinosios Vyriausybės sudarymą.

LAF veikėjai 1941-09-15 pasirašė memorandumą „Apie Lietuvos būklę, vokiečių civilinei valdžiai Lietuvoje pradėjus veikti“, kuriame išreiškė nepasitenkinimą dėl Lietuvos Laikinosios Vyriausybės veiklos nutraukimo.

Generalinio komisaro Kaune 1941-09-26 įsakymu LAF buvo uždraustas, jo turtas konfiskuotas.[1]

Sudarytojo veiklos sritis

Lietuvių aktyvistų fronto tikslas buvo sutelkti tautos jėgas kovai už Lietuvos išlaisvinimą, parengti sukilimą valstybės suverenumui atkurti, atkurti nepriklausomą Lietuvą.

II. DOKUMENTŲ SUTVARKYMAS

Bendrosios žinios apie fondo dokumentus

Dokumentų įsigijimo šaltinis ir perdavimo į valstybės archyvų sistemą data nenustatyti.

1950 m. Lietuvių aktyvistų fronto fondo Nr. 231 (vėliau peršifruotas į Nr. R-739) apskaitos dokumentuose nurodyta, kad fonde buvo 1 apyrašas, 1 byla.

1961 m. į apyrašą Nr. 1 papildomai įrašytos 2 bylos.

Lietuvos TSR centrinis valstybinis archyvas 1973-01-19 iš Lietuvos TSR valstybės saugumo komiteto perėmė LAF Joniškio štabo neaprašytus dokumentus. Sutvarkius dokumentus, sudaryta 1 byla ir įrašyta į apyrašą Nr. 1. Dokumentų sutvarkymo akto nėra.

1973 m. 1 byla iškelta į Vidaus reikalų ministerijos Saugumo departamento fondo Nr. 378 apyrašą Nr. 7.

1978-03-23 iš kitų fondų atkeltos 4 bylos, kurios papildomai įrašytos į apyrašą Nr. 1.

1981 m. ir 1984 m. papildomai įrašytos 2 bylos.

1995 m. 2 bylos buvo iškeltos į Antinacinės rezistencijos spaudos kolekcijos Nr. R-599 apyrašą Nr. 1.

1995 m. į apyrašą Nr. 1 papildomai įrašyta 1 byla (senas apyrašas Nr. 1).

Bylos kataloguotos ir įtrauktos į teminę Katalogo ir vardinę Asmenų duomenų bazes.

Iš viso fonde Nr. R-739 yra 1 apyrašas, 8 apskaitos vienetai.

Dokumentų chronologinės ribos 1941–1944 m. Dokumentai lietuvių kalba.

Veiklos bylų apyrašas Nr. 1

Apyraše įrašyti Lietuvių aktyvistų fronto memorandumas apie Lietuvos būklę, vokiečių civilinei valdžiai Lietuvoje veikti pradėjus, Lietuvių nacionalistų partijos, Vilniaus ir Vytauto Didžiojo universitetų senatų, K. Škirpos, K. Griniaus, M. Krupavičiaus memorandumai dėl vokiečių vykdomos kolonizavimo politikos, politinių įvykių Lietuvoje ir Lietuvos teisinės padėties apžvalga, LAF Joniškio skyriaus ir Nevarėnų valsčiaus štabų veiklos dokumentai, 1-ojo lietuvių fronto „Žalgirio“ bataliono ir Kybartų gimnazijos būrio sąrašai.

Bylos susistemintos ir į apyrašą įrašytos pagal dokumentų rūšis ir chronologiją.

Iš viso fondo Nr. R-739 apyraše Nr. 1 įrašyti 8 apskaitos vienetai.

Dokumentų chronologinės ribos 1941–1944 m. Dokumentai lietuvių kalba. Dokumentų sukūrimo būdas – rankraštis, mašinraštis.

 

Informacijos ir apskaitos skyriaus vyriausioji archyvistė   Liudmila Funikova



[1] Visuotinė lietuvių enciklopedija,. t. XIII, V., 2008 m., psl. 151. Brandišauskas V. Siekiant atkurti Lietuvos valstybingumą (1941 06–1941 09). V., 1996 m., psl. 124.
  
 
 
Informaciją atnaujino: ,
Informacija atnaujinta: 2014-10-01 10:23