Maironio g. 28B, 44249 Kaunas , tel. (8 37) 32 31 11, faks. (8 37) 20 71 82
el. p. kaunas@archyvai.lt, kodas Juridinių asmenų registre 190765474,
Atsiskaitomoji sąskaita AB bankas „Swedbank“ LT81 7300 0100 0222 9404

VIRTUALIOS PARODOS

Čia galite peržiūrėti visų virtualių parodų ekspozicijas.

NAUJAUSIOS IKI 2017m. IKI 2012m.

 

NAUJIENLAIŠKIS

Įveskite pašto adresą ir gaukite naujienas pirmieji
RSS naujienos
 

 

Asmenų aptarnavimas

 

Archyve asmenys aptarnaujami, jų prašymai, pareiškimai, skundai nagrinėjami Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintų taisyklių nustatyta tvarka.

 

Asmenys aptarnaujami ir prašymai priimami 101 kab., informacija teikiama telefonu (8 37) 20 76 96

 

Interesantai priimami kiekvieną darbo dieną darbo laiku.

Papildomai asmenų prašymai priimami trečiadieniais ir ketvirtadieniais iki 18 val.

Skaityklos darbo laikas: pirmadieniais-ketvirtadieniais 8.15-16.45, penktadieniais 8.15-15.30. Paskutinį mėnesio ketvirtadienį skaitytojai neaptarnaujami.

 

Darbo laikas: I–IV 8.00–17.00, V 8.00–15.45, pietų pertrauka 12.00–12.45

Mūsų paskyra socialiniame tinkle Facebook

 

Aktualijos

PARODA „KAUNO ŽYDŲ BENDRUOMENĖ ISTORIJOS ŠALTINIUOSE“

2013-09-20

            Š. m. rugsėjo 24 dieną, antradienį, 15.30 val. Kauno miesto muziejuje (M. Valančiaus g. 6) atidaryta paroda „Kauno žydų bendruomenė istorijos šaltiniuose“.       

            Ši Kauno miesto muziejaus ir Kauno apskrities archyvo parengta paroda išskirtinė keliais aspektais.

 

            Visų pirma, Kauno žydų bendruomenės istorijai skirtos parodos atidarymas vyksta Vilniaus geto atminimo metų minėjimo renginių, kurie šiais metais vyksta visoje Lietuvoje, kontekste. Tad šia paroda prasmingai prisidedame prie mūsų valstybėje vykstančių atminimo renginių, skirtų kadaise buvusiai gausiai ir ženklų indėlį į Lietuvos valstybės gyvenimą įnešusiai Lietuvos žydų bendruomenei prisiminti.

 

            Kita vertus, ši paroda – gražus tarpinstitucinio skirtingų atminties institucijų bendradarbiavimo pavyzdys ir rezultatas. Kaip žinome, Lietuvos valstybės archyvus šioje parodoje atstovauja ne tik Kauno apskrities archyvas, bet ir Lietuvos centrinis valstybės bei Lietuvos ypatingasis archyvai. Šalia Kauno muziejaus eksponatų savo vietą parodoje rado ir eksponatai iš Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus. Parodą paįvairina leidiniai iš Kauno viešosios bibliotekos saugyklų, autentiški Kauno žydų bendruomenės istoriją liudijantys eksponatai iš Kauno žydų religinės bendruomenės muziejaus rinkinių. Neabejotinai parodą praturtina iš Holokausto tyrimų centro „Jad Vashem“ archyvo Jeruzalėje (Izraelius) gautos rašytinių bei vaizdo ir garso dokumentų kopijos (unikalūs tarpukario ir ypač Geto laikotarpio Kauno žydų bendruomenės istoriją liudijantys dokumentai, žydų tragediją išgyvenusiųjų liudijimai ir kt.).

             Mūsų žiniomis, lyginant su kitais Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės miestais, Kaune žydai pradėjo aktyviau kurtis palyginti vėlai – tik XVII a. 1858 metais žydams jau oficialiai buvo leista gyventi Kauno mieste. Per kelis šimtmečius Kauno žydų bendruomenė paliko reikšmingą pėdsaką ne tik Kauno miesto bei regiono, bet ir visos Lietuvos istorijoje.

 

           Bene pagrindinis šios parodos tikslas – laikantis istoriškumo principo atskleisti reikšmingą, pozityvią Kauno žydų bendruomenės integraciją į Kauno miesto, regiono ir visos valstybės raidą visose srityse – tiek visuomeninėje-politinėje, tiek ekonominėje, tiek kultūros ar švietimo, etc.

 

            Jeigu norime kalbėti apie Lietuvos žydų bendruomenės istoriją, negalime apsieiti be Kauno. Kaunas – tai didžiųjų rabinų - Izraelio Lipkino, vadinamo Salanteriu (1810-1883), garsiosios Vilijampolės ješivos (įkurta 1881 m.) įkūrėjo rabino Natano Cvi Finkelio, Icchako Elchanono Spektoriaus miestas.

            Kaunas – vieno žydų pasaulietinės literatūros hebrajų kalba pradininkų Abraomo Mapu (1808 m. Kaune – 1867 m. Karaliaučiuje), garsaus dailininko Nechemijos Arbit Blato (1908 m. Kaune – 1999 m.), poetės ir rašytojos Lėjos Goldbergaitės (1911-1970) miestas.

            Kauniečiams gerai žinomi kojinių fabrikai „Kotton“ ir „Silva“ buvo įsteigti žydų verslininkų; žydų verslininkai su savo kapitalu dalyvavo gumų dirbinių įmonių „Guma“ ir „Inkaras“, šokolado ir saldainių fabriko „Tilka“, alaus daryklų akcinės bendrovės „I. B. Volfas-Engelman“, draudimo akcinės bendrovės „Lietuvos Loidas“ steigime bei valdyme.

           Žydai taip pat buvo ir pagrindiniai Laikinosios sostinės statybų rangovai. Bene žinomiausi iš jų – broliai Dovydas ir Gedalis Ilgovskiai, statę Kaune Ugniagesių rūmus, Lietuvos universiteto Medicinos fakultetą, Žemės ūkio rūmus, Vytauto Didžiojo Karo muziejų ir kitus reikšmingus Kauno miesto visuomeninės paskirties pastatus.

            Atskirai verta paminėti Kauno žydų bendruomenės laikyseną Nepriklausomos Lietuvos valstybės kūrimosi procese XX a. pradžioje.

 

            Kaunui tapus atsikuriančios Nepriklausomos Lietuvos valstybės centru, Kauno žydų bendruomenė aktyviai įsijungė į valstybės kūrimą, stiprinimą bei gynimą tiek karinėmis, tiek ir diplomatinėmis priemonėmis. Žydai stojo į kuriamą Nepriklausomos Lietuvos kariuomenę, dalyvavo Nepriklausomybės kovose su lenkais, rusais, vokiečiais, Klaipėdos sukilime. 1933 metais buvo įsteigta „Žydų, dalyvavusių Lietuvos Nepriklausomybės atvadavime, sąjunga“, nuo 1935 metų leidusi savo savaitraštį lietuvių kalba – „Apžvalga“.

            Laikinojoje sostinėje kūrėsi visų pagrindinių Lietuvos žydų partijų ir visuomeninių organizacijų būstinės, buvo leidžiami jų laikraščiai, virė visuomeninis, kultūrinis, politinis gyvenimas. Pažymėtina, kad, nepaisant kai kurių vidinių nesutarimų, visos legaliai veikusios žydų organizacijos deklaravo savo lojalumą Lietuvos valstybei.

            Kauno žydai aktyviai dalyvavo ir Kauno miesto savivaldybės kūrime bei veikloje. Kaip žinome, 1918 metų gruodžio 18-19 dienomis Kaune buvo surengti pirmieji tiesioginiai, lygūs, slapti rinkimai į Kauno miesto savivaldybę, kuriuose galėjo dalyvauti visi miesto gyventojai nuo 20 metų amžiaus. Organizuojant šiuos rinkimus daug prisidėjo Kauno žydų bendruomenės nariai: Maksas Soloveičikas ir E. Rabinovičius buvo rinkimų organizacinio komiteto nariais; manoma, kad vienas pagrindinių rinkimų taisyklių, kurios to meto Europos visuomeninio-politinio gyvenimo kontekste buvo labai pažangios ir demokratiškos, rengėjų buvo teisininkas Levas Garfunkelis. Jis taip pat buvo ir komisijos, rengusios Lietuvos Respublikos Steigiamojo Seimo rinkimų įstatymą, narys, žydų atstovas Lietuvos Respublikos I, II ir III Seimuose. Iki pat 1931-ųjų metų, kai buvo pakeistas Savivaldybių įstatymas, Kauno miesto taryboje žydai laimėdavo maždaug 30% mandatų ir tik jų frakcijos Kauno miesto taryboje laikysenos dėka lietuviai galėdavo išlaikyti vyraujančias pozicijas Kauno miesto savivaldybėje.

            Sunku būtų spėlioti, kaip atrodytų Kauno žydų bendruomenei skirta paroda, jeigu jos istorijoje nebūtų buvę tragiškųjų praeito amžiaus penktojo dešimtmečio įvykių.

            Tačiau galime tvirtai teigti, kad Kauno žydų bendruomenės pozityvus indėlis ne vien Kauno miesto bei regiono, bet ir visos Lietuvos istorinės raidos kontekste amžių bėgyje buvo labai reikšmingas, o jos tragedija – didžiulė ne tik žydų, bet ir mūsų visų netektis. Visa tai įtaigiai bei prasmingai liudija ši paroda.

            Paroda veiks iki 2014 metų liepos mėnesio.

                                                                                                                   Gintaras Dručkus

                                                                                                                    Vitalija Girčytė

 

 

 

 
 
Informaciją atnaujino: Jelena Solnceva, Veiklos administravimo ir skaitmeninių dokumentų skyrius
Informacija atnaujinta: 2013-09-30 11:14