Maironio g. 28B, 44249 Kaunas , tel. (8 37) 32 31 11, faks. (8 37) 20 71 82
el. p. kaunas@archyvai.lt, kodas Juridinių asmenų registre 190765474,
Atsiskaitomoji sąskaita AB bankas „Swedbank“ LT81 7300 0100 0222 9404

VIRTUALIOS PARODOS

Čia galite peržiūrėti visų virtualių parodų ekspozicijas.

NAUJAUSIOS IKI 2017m. IKI 2012m.

 

NAUJIENLAIŠKIS

Įveskite pašto adresą ir gaukite naujienas pirmieji
RSS naujienos
 

 

Asmenų aptarnavimas

 

Archyve asmenys aptarnaujami, jų prašymai, pareiškimai, skundai nagrinėjami Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintų taisyklių nustatyta tvarka.

 

Asmenys aptarnaujami ir prašymai priimami 101 kab., informacija teikiama telefonu (8 37) 20 76 96

 

Interesantai priimami kiekvieną darbo dieną darbo laiku.

Papildomai asmenų prašymai priimami trečiadieniais ir ketvirtadieniais iki 18 val.

Skaityklos darbo laikas: pirmadieniais-ketvirtadieniais 8.15-16.45, penktadieniais 8.15-15.30. Paskutinį mėnesio ketvirtadienį skaitytojai neaptarnaujami.

 

Darbo laikas: I–IV 8.00–17.00, V 8.00–15.45, pietų pertrauka 12.00–12.45

Mūsų paskyra socialiniame tinkle Facebook

 

Aktualijos

Paroda "Sarajevo atentatas"

2017-08-10

    1914 m. birželio 28 d. Sarajevo mieste (dab. Bosnija ir Hercegovina) viešėjo Austrijos-Vengrijos imperijos įpėdinis Austrijos erchercogas Francas Ferdinandas kartu su savo žmona hercogiene Sofija Hohenberg. Erchercogas priėmė Bosnijos gubernatoriaus Oskaro Potjorenkos kvietimą dalyvauti kariniuose manevruose Sarajevo apylinkėse, apžiūrėti karinius dalinius, pirmąjį tramvajų Europoje ir oficialiai apsilankyti Nacionaliniame muziejuje. Įdomi aplinkybė – vizitas sutapo su 14-tosiomis erchercogo santuokos metinėmis. Francas Ferdinandas buvo imperatoriaus ir karaliaus Pranciškaus II jaunesniojo brolio erchercogo Karlo Liudviko vyriausiasis sūnus. Po tėvo mirties 1896 m. jis tapo Austrijos-Vengrijos sosto įpėdiniu. Jis laikėsi nuomonės, jog norint išsaugoti monarchiją reikia ją reformuoti, ir pirmasis žingsnis ta linkme turi būti trečiojo federalinio vieneto sukūrimas, į kurį įeitų Bosnija ir Hercegovina, Kroatija, Slovėnija ir Voivodina. Dėl tokių savo politinių nuostatų bei kai kurių asmeninių savybių jis netruko įsigyti daug įtakingų priešų Karališkuosiuose rūmuose. Ypač tai prieš jį nuteikė Vengrijos politikus, kurie energingai siekė įgyvendinti Didžiosios Vengrijos idėją.

    1914 m. birželio 28-oji tapo lemtinga diena ne tik erchercogui su hercogiene, bet ir visai Europai. Bevažiuojantį Sarajevo gatvėmis jį nušovė slaptos organizacijos „Jaunoji Bosnija“ (Mlada Bosna) narys Gavrilas Principas.

     Erchercogo ir jo žmonos žmogžudystė tapo lemtinga kibirkštimi, kuri sukėlė Pirmąjį pasaulinį karą. Sarajevo pasikėsinime iš viso dalyvavo septyni žmonės, kurių poelgis iki šiol vertinamas nevienodai: vieniems jie – teroristai, kitiems - Vidovdano (nacionalinė serbų šventė, švenčiama birželio 28 d.) didvyriai. Tačiau neginčytinai Sarajevo atentatas įėjo į istoriją kaip Pirmojo Pasaulinio karo, kurio pragariškos liepsnos ilgiems ketveriems su viršum metų apėmė daugelį tautų ir valstybių, pretekstas.

    Karo pasekmės vertintinos taip pat nevienareikšmiškai: viena vertus, dėl karinių veiksmų žuvo apie 20 milijonų kareivių ir civilių. Be žmogiškųjų netekčių Europos valstybės patyrė didžiulių ekonominių nuostolių. Dėl savo masto ir baisių pasekmių šis karas jau amžininkų buvo pavadintas Didžiuoju karu ir pagrįstai laikomas pirmuoju globaliu karu. Kita vertus, Pirmasis pasaulinis karas sukūrė prielaidas Europos politiniam žemėlapiui perbraižyti, nusistovėjusiai politinei sanklodai pasikeisti, daugelio pavergtųjų tautų valstybingumui atkurti, o kai kuriais atvejais – sukurti, tapo galingu pokyčių Europoje katalizatoriumi.

   2017 m. rugpjūčio 23 d., 15 val. Vytauto Didžiojo karo muziejaus Didžiojoje salėje (K. Donelaičio g. 64, Kaunas) atidaroma paroda "Sarajevo atentatas", kurioje pristatomas įvykis pakeitęs istoriją ir daugelio žmonių likimus.

   Paroda skiriama Lietuvos valstybės atkūrimo 100-osioms metinėms. Jos rengėjai - Bosnijos ir Hercegovinos archyvas, Vytauto Didžiojo karo muziejus, Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba ir Kauno regioninis valstybės archyvas.

    

 

 

 
 
Informaciją atnaujino: Kristina Stanišauskė,
Informacija atnaujinta: 2017-08-10 11:34