Maironio g. 28B, 44249 Kaunas , tel. (8 37) 32 31 11, faks. (8 37) 20 71 82
el. p. kaunas@archyvai.lt, kodas Juridinių asmenų registre 190765474,
Atsiskaitomoji sąskaita AB bankas „Swedbank“ LT81 7300 0100 0222 9404

VIRTUALIOS PARODOS

Čia galite peržiūrėti visų virtualių parodų ekspozicijas.

NAUJAUSIOS IKI 2017m. IKI 2012m.

 

NAUJIENLAIŠKIS

Įveskite pašto adresą ir gaukite naujienas pirmieji
RSS naujienos
 

 

Asmenų aptarnavimas

 

Archyve asmenys aptarnaujami, jų prašymai, pareiškimai, skundai nagrinėjami Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintų taisyklių nustatyta tvarka.

 

Asmenys aptarnaujami ir prašymai priimami 101 kab., informacija teikiama telefonu (8 37) 20 76 96

 

Interesantai priimami kiekvieną darbo dieną darbo laiku.

Papildomai asmenų prašymai priimami trečiadieniais ir ketvirtadieniais iki 18 val.

Skaityklos darbo laikas: pirmadieniais-ketvirtadieniais 8.15-16.45, penktadieniais 8.15-15.30. Paskutinį mėnesio ketvirtadienį skaitytojai neaptarnaujami.

 

Darbo laikas: I–IV 8.00–17.00, V 8.00–15.45, pietų pertrauka 12.00–12.45

Mūsų paskyra socialiniame tinkle Facebook

 

Aktualijos

Kaunas – Konstanta: tiltai tarp Baltijos ir Juodosios jūros

2019-06-11

Birželio 3-10 dienomis Kauno regioninio valstybės archyvo direktorius Gintaras Dručkus lankėsi Konstantoje (Rumunija). Vizito tikslai buvo keli. Vienas – susipažinti su Konstantos regioninio valstybės archyvo veikla, archyvinių dokumentų saugojimo sąlygomis, apsikeisti gerąja praktika bei atlikti archyvinių dokumentų, galimai susijusių su Lietuvos istorija, paiešką. Kaip žinome, nuo XVIII a. pabaigos, kai Lietuvą okupavo Rusija, Rusijos režimui nepalankiems asmenims išvykti iš Lietuvos per Rusijos-Prūsijos sieną, kuri buvo akylai saugoma ne tik Rusijos, bet ir Rusijos atžvilgiu tuo metu palankiai nusiteikusios Prūsijos pasienio tarnybų, beveik nebuvo jokių galimybių. Dėl šios priežasties politiniai emigrantai iš Lietuvos (taip pat ir iš Lenkijos) bandė pasiekti Laisvąjį pasaulį (Vakarų Europą, Ameriką, etc.) per Otomanų imperijos kontroliuojamus Juodosios jūros uostus. Konstanta jau tuo metu buvo vienas didžiausių Juodosios jūros uostų, todėl tikėtina, kad vienas iš politinės emigracijos kelių galėjo eiti būtent per Konstantos uostą. Nuoširdžiai talkinamas kolegų rumunų archyvarų (Konstantos archyve apyrašai ir didžioji duguma dokumentų – rumunų kalba) įsitikinau, kad Konstantos archyve nėra dokumentų, galinčių patvirtinti šią darbinę versiją ar apskritai kaip nors praturtinti šios krypties tyrimų šaltinių bazę.

 

           

Konstantos regioninis valstybės archyvas

   Konstantos regioninis valstybės archyvas įsteigtas 1951 metais. Šiuo metu Archyve saugomi 370 fondų. Tai sudaro apie 4000 tiesinių metrų archyvinių dokumentų, susijusių su Dobrudžos regiono, kurio centras yra Konstanta, istorija. Chronologinės ribos – nuo 1878 m. iki 1989 m. Archyvas vykdo jam priskirtų įstaigų dokumentų valdymo priežiūrą ir nuolat pasipildo naujais dokumentais, priimamais nuolatiniam saugojimui.

 

        

 

  Kitas vizito tikslas – dalyvauti Konstantos Ovidijaus universitete vykusioje 10-ojoje tarptautinėje Šiaurės ir Baltijos šalių studijų konferencijoje „Pasipriešinimas ir prisitaikymas Šiaurės, Baltijos ir Juodosios jūros regionuose“. Ši jubiliejinė konferencija buvo dedikuota prof. Leonido Donskio atminimui. Konferenciją organizavo Rumunijos Baltijos ir Šiaurės šalių studijų asociacija kartu su Konstantos Ovidijaus universitetu. Viena iš konferencijos rėmėjų buvo Lietuvos Respublikos ambasada Rumunijoje.

 

        

 

  Lietuvos ambasados Rumunijoje atstovė Lina Kutkauskaitė-Žilaitė savo pranešime įvertino Leonido Donskio palikimą, konferencijos dalyvius supažindino kaip jis yra prisimenamas bei vertinamas Lietuvoje.

Iš kitų Lietuvą konferencijoje atstovavusių dalyvių pranešimus dar skaitė Vytauto Didžiojo universiteto bei Kauno kolegijos lektorius dr. Andrius Švarplys bei Kauno regioninio valstybės archyvo direktorius Gintaras Dručkus. Dr. A. Švarplys kalbėjo apie nacionalizmo bei liberalizmo santykį antisovietiniame apsipriešinimo judėjime bei šiuolaikinėje Lietuvoje. G. Dručkus savo pranešime “Pasipriešinimas ir prisitaikymas: asmeninė laikysena ir universalių kriterijų paieškos – pasirinkimo galimybė”, atkreipė dėmesį į teisinius bei moralinius pasipriešinimo ir konformizmo reiškinių aspektus.

Konferencijoje dalyvavo pranešėjai iš dešimties valstybių, buvo perskaityti 36 pranešimai.

 

 

LR ambasados Rumunijoje informaciją apie konferenciją žr.

http://ro.mfa.lt/ro/lt/naujienos/rumunijojel-donskiui-atminti-skirta-konferencija

 

 

 

 
Informaciją atnaujino: Kristina Stanišauskė,
Informacija atnaujinta: 2019-06-13 18:09