Maironio g. 28B, 44249 Kaunas , tel. (8 37) 32 31 11, faks. (8 37) 20 71 82
el. p. kaunas@archyvai.lt, kodas Juridinių asmenų registre 190765474,
Atsiskaitomoji sąskaita AB bankas „Swedbank“ LT81 7300 0100 0222 9404

VIRTUALIOS PARODOS

Čia galite peržiūrėti visų virtualių parodų ekspozicijas.

NAUJAUSIOS IKI 2017m. IKI 2012m.

 

NAUJIENLAIŠKIS

Įveskite pašto adresą ir gaukite naujienas pirmieji
RSS naujienos
 

 

Asmenų aptarnavimas

 

Archyve asmenys aptarnaujami, jų prašymai, pareiškimai, skundai nagrinėjami Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintų taisyklių nustatyta tvarka.

 

Asmenys aptarnaujami ir prašymai priimami 101 kab., informacija teikiama telefonu (8 37) 20 76 96

 

Interesantai priimami kiekvieną darbo dieną darbo laiku.

Papildomai asmenų prašymai priimami trečiadieniais ir ketvirtadieniais iki 18 val.

Skaityklos darbo laikas: pirmadieniais-ketvirtadieniais 8.15-16.45, penktadieniais 8.15-15.30. Paskutinį mėnesio ketvirtadienį skaitytojai neaptarnaujami.

 

Darbo laikas: I–IV 8.00–17.00, V 8.00–15.45, pietų pertrauka 12.00–12.45

Mūsų paskyra socialiniame tinkle Facebook

 

Aktualijos

Paroda "Nepriklausomos Lietuvos pašto ženklui – 100. Berlyno laidos“

2019-04-17

 Paroda „Nepriklausomos Lietuvos pašto ženklui – 100. Berlyno laidos“yra jau trečioji paroda, skirta supažindinti visuomenę su pirmaisiais Nepriklausomos Lietuvos pašto ženklais bei žmonėmis, stovėjusiais prie nepriklausomos valstybės pašto ištakų. 

  Paroda parengta žymaus Lietuvos pašto ženklų kolekcininko, Lietuvos filatelistų sąjungos (LFS) Kauno skyriaus pirmininko Edmundo Liesio rinkinio pagrindu.

  Kaip žinome, pirmieji Nepriklausomos Lietuvos pašto ženklai buvo išleisti Vilniuje 1918 metų gruodžio 27-30 (31) dienomis. Dėl nedidelio jų tiražo ženklai greitai baigėsi ir iškilo poreikis tęsti jų spausdinimą. Kadangi 1919 metų sausio pirmosiomis dienomis Vilnius buvo užimtas priešiškos kariuomenės, Vilniuje tęsti pašto ženklų spausdinimą nebebuvo galimybių. Pašto ženklų spausdinimo darbus teko tęsti Kaune. Dėl šios priežasties pirmieji Kaune išspausdinti pašto ženklai gavo atitinkamai Kauno pirmosios, Kauno antrosios ir Kauno trečiosios laidos pavadinimus. Tačiau buvo aišku, kad ir šie pašto ženklai bus greitai sunaudoti, todėl buvo kreiptasi į privačią H. S. Hermano firmą Berlyne dėl lietuviškų pašto ženklų spausdinimo dideliu tiražu. Šie Berlyne atspausdinti lietuviški pašto ženklai pagal spausdinimus vadinami atitinkamai pirmąja, antrąja, trečiąja ir ketvirtąja Berlyno laidomis. Ženklai – spalvoti, piešinio centre, ovaliniame lanke pavaizduotas Lietuvos valstybės herbas Vytis, virš Vyties – užrašas: „Lietuvos pašto ženklas“. Tai buvo pirmieji spalvotieji nepriklausomos Lietuvos pašto ženklai.

Duomenų apie šių pirmųjų spalvotųjų pašto ženklų gaminimą bei platinimą išlikę labai nedaug. Yra duomenų, kad dar 1918 metų gruodį buvo parengti šeši būsimųjų Berlyno laidų ženklų projektai, kuriuos tuometinis Pašto valdybos viršininkas B. Tomaševičius prašė Susisiekimo ministro patvirtinti. Ar jie buvo patvirtinti ar ne ir kokie konkrečiai jie buvo, žinių nėra, kadangi piešiniai, pagal kuriuos buvo atspausdinti pirmieji spalvotieji Lietuvos pašto ženklai, neišliko. Tyrinėtojai iki šiol neprieina vieningos nuomonės ir dėl šių ženklų autorystės. To meto spaudoje minima, kad Tadas Daugirdas ir Kazys Šimonis buvo pateikę Susisiekimo ministerijai pašto ženklų pavyzdžių, kuriuos ministerija priėmusi, tačiau kurio autoriaus pasiūlytą variantą galutinai patvirtino ir kuris buvo įgyvendintas - nėra patikimų įrodymų. Todėl jų autoriais laikytini Tadas Daugirdas ir Kazys Šimonis.

  Ženklai buvo spausdinami lapais po 100 ženklų (10 x 10) kiekviename. Skirtingai nuo ankstesniųjų (Vilniaus ir Kauno „baltukų“), visi šie ženklai buvo kaip ir pridera – su vandens ženklais ir klijais. Pirmosios dvi laidos buvo atpausdintos ant storo, pilko, su medienos plaušeliais, duonos kortelėms spausdinti skirto popieriaus. Taip atsitiko todėl, kad 1919 metų sausį Berlyne prasidėjo darbininkų sukilimas, į kurį įsitraukė ir spaustuvininkai. Dėl kilusio sukilimo sutriko normalus darbas, ėmė trūkti tinkamo popieriaus. Pirmųjų dviejų laidų ženklų tiražai buvo nuo 10 000 iki 20 000 vnt.

  Trečioji ir ketvirtoji Berlyno laidos buvo atspausdintos jau ant gero, baltos spalvos popieriaus. Jų tiražai buvo labai dideli - siekė nuo 980 000 (1 ir 3 auksinų vertės) iki 4 980 000 (30 skatikų vertės) vienetų. Su šių pastarųjų dviejų laidų spausdinimu bei platinimu susiję net keletas kriminalinį atspalvį turinčių aplaidumo ar piktnaudžiavimo atvejų, kai tam tikri kiekiai ženklų neaiškiomis aplinkybėmis dingdavo. Kai kuriais atvejais „dingę‘ ženklai po kiek laiko atsirasdavo (tariamos vagystės iš Berlyno laidų ženklų gaminimo tarpininkės – pramonės ir prekybos bendrovės „Banga“ – atvejis), kai kuriais – dingusių ženklų likimas taip ir liko apgaubtas paslapties ir spėlionių (Kauno pašto viršininko padėjėjo Oskaro Grabausko, turėjusio Berlyne prižiūrėti pašto ženklų spausdinimo darbus ir už didelį kyšį nelegaliai pardavusio didelį kiekį pašto ženklų, baudžiamoji byla).

  Pirmoji Berlyno laidų siunta buvo atspausdinta ir Lietuvą pasiekė 1919 m. vasario viduryje, paskutinioji – tų pačių metų gegužės pirmojoje pusėje. Apyvartoje šie ženklai buvo nuo 1919 m. vasario mėn. vidurio iki 1922 m. spalio 1 d.

 

Kviečiame į parodos 

,, Nepriklausomos Lietuvos pašto ženklui – 100. Berlyno laidos“ 

atidarymą, kuris vyks:

2019 m. balandžio 25 d., ketvirtadienį, 10 val. – Kauno regioninio valstybės archyvo Alytaus filiale, Jotvingių g. 7, Alytus;

2019 m. balandžio 25 d., ketvirtadienį, 12 val. – Kauno regioninio valstybės archyvo Marijampolės filiale, P. Butlerienės g. 9, Marijampolė;

2019 m. balandžio 25 d., ketvirtadienį, 14 val. – Kauno regioniniame valstybės archyve, Maironio g. 28B, Kaunas.

 

 

 

 

 

 Paroda veiks iki 2019 m. rugsėjo 30 d.

 


 

 
Informaciją atnaujino: Kristina Stanišauskė,
Informacija atnaujinta: 2019-04-17 09:53