O. Milašiaus g. 19, 10102 Vilnius, tel. (8 5) 265 2624,
el. p. llma@archyvai.lt, kodas Juridinių asmenų registre 190764949,
AB "Swedbank" atsiskaitomoji sąskaita LT417300010002462342

 

 Asmenų aptarnavimas

 

 

Lietuvos literatūros ir meno archyve asmenys aptarnaujami, jų prašymai, pareiškimai, skundai nagrinėjami Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintų taisyklių nustatyta tvarka.

Mus rasite:

Asmenis aptarnauja, informaciją teikia ir prašymus priima
Rasa Adomavičienė (513 kab.), tel. (8 5) 265 1132, +370 618 06195.
Interesantai priimami kiekvieną darbo dieną darbo laiku.

Darbo laikas: I–IV 8.00–17.00, V 8.00–15.45, pietų pertrauka 12.00–12.45

  Mūsų paskyra socialiniame tinkle Facebook

 

Naujienos

Virtuali paroda LIETUVIŠKOS PROFESIONALIOSIOS MUZIKOS PATRIARCHUI JUOZUI NAUJALIUI – 150

2019-04-09

„Lietuva brangi“, „Jaunimo giesmė“, „Dainų dainelės“, „Vasaros naktys“, „Kur bėga Šešupė“...

„Pulkim ant kelių“, „Jėzau, pas mane ateiki“, „Sveikas, Jėzau, gimusis“, „Gul šiandieną“, „Alyvų daržely“, „Graudūs verksmai“, „Linksma diena“ ir daug kitų giesmių, po Lietuvos bažnyčių skliautais skambančių jau 100 metų...

Gal ir ne visi žino, kad tai yra būtent Juozo Naujalio originalios ar harmonizuotos dainos ir giesmės, bet drąsiai galima teigti, kad jas dainuoja visa Lietuva.

Kompozitorius, vargonininkas, choro dirigentas, pedagogas, vienas iš Lietuvos profesionaliosios muzikos pradininkų. Jo kūrybinį palikimą sudaro apie 200 įvairaus žanro kūrinių: mišios, motetai, giesmės, harmonizuotos ir originalios dainos chorams, simfoninė poema „Ruduo“, „Svajonė“ styginių kvartetui, trio, preliudai, fugos, kantatos ir kt.

Mažakalbis, darbštus muzikas daug kur buvo pirmas: pirmasis muzikos profesorius, muzikos mokyklos, 1933 m. pertvarkytos į konservatoriją steigėjas, pirmojo muzikinio laikraščio leidėjas, pirmojo lietuviško knygyno steigėjas, vargonininkų kursų, vargonininkų mokyklos organizatorius ir pagrindinis dėstytojas – iš visos Lietuvos vargonininkai keliavo pas jį kelti savo kvalifikacijos ir tiesiog buvo prestižo reikalas mokytis pas J. Naujalį. J. Naujalis vadovavo Lietuvių meno kūrėjų draugijos muzikos sekcijai, subūrė slaptą „Dainos“ chorą, išaugusį į „Dainos“ draugiją, kuri suvaidino reikšmingą vaidmenį plėtojant lietuvių tautinę muziką.

Juozo Naujalio asmenybės ir jo darbų įtaka Lietuvos kultūrai – išskirtinė. Jis tapo tautinės lietuvių muzikos simboliu, aktualiu ir šių dienų žmogui bei valstybei, savo veikla bei kūryba pelniusiu lietuvių muzikos patriarcho vardą.

Rašiau, kas buvo tuo metu reikalingiausia. Buvo svarbu, kad žmonės dainuotų lietuviškas patriotinio turinio dainas.

Juozas Naujalis

Seimas, atsižvelgdamas į tai, kad 2019 m. balandžio 9 d. sukanka 150 metų, kai gimė Juozas Naujalis (1869-1934), 2019-uosius paskelbė Juozo Naujalio metais.

Parodoje eksponuojamos J. Naujalio įvairiapusės darbuotės, šeimos nuotraukos, dukros Zofijos bei kitų muzikų mintys. Tikimės, kad paroda padės geriau pažinti šią išskirtinę asmenybę.

 

Prašome apsilankyti!

 

Virtualią parodą parengė Virginija Eleonora Kunigėlytė iš Lietuvos literatūros ir meno archyve  saugomų dokumentų.

 


 

 
Informaciją atnaujino: Rasa Vaškaitė,
Informacija atnaujinta: 2019-04-12 06:54