Biudžetinė įstaiga, Mindaugo g. 8, LT- 03107 Vilnius, Tel. (8 5) 265 1137
El.p. lvat@archyvai.lt,faks. (8 5) 265 2314, kodas Juridinių asmenų registre 188697087
Darbo laikas: I–IV 8.00–17.00, V 8.00–15.45, pietų pertrauka 12.00–12.45.
Papildomai asmenų prašymai priimami pirmadieniais ir antradieniais iki 18 val.

INFORMACINĖS SISTEMOS

ELEKTRONINIO ARCHYVO INFORMACINĖ SISTEMA (EAIS)

Darbuotojams      Vartotojams

 

INTEGRALI ADMINISTRACINIŲ PASLAUGŲ SISTEMA (I@PS)

Prisijungti 

ASMENŲ APTARNAVIMAS

Asmenys aptarnaujami Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintų taisyklių nustatyta tvarka.

Informaciją teikia ir prašymus priima vyriausioji specialistė Daina Čenytė , tel. (8 5) 265 2255, el. p. d.cenyte@archyvai.lt. 

 

 

VIRTUALIOS PARODOS

Čia galite peržiūrėti visų virtualių parodų ekspozicijas.

NAUJAUSIOS IKI 2017m. IKI 2012m.

 

NAUJIENLAIŠKIS

Įveskite pašto adresą ir gaukite naujienas pirmieji
RSS naujienos
 

Naujienos

Helsinkyje vyko DLM forumas

2019-11-21

Lapkričio 14-15 d. Helsinkyje vyko DLM (Document life-cycle management) forumas. Šiame renginyje Lietuvai atstovavo Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnybos Dokumentų ir archyvų valdymo ir naudojimo skyriaus vyr. specialistai Aistė Somkinė ir Darius Bujokas.

Forumo pradžioje buvo pristatytas projekto E-ARK 3-iasis etapas. E-ARK buvo pradėtas kaip Europos archyvų ir privataus sektoriaus bendradarbiavimo projektas, kuriuo kuriama e-archyvavimo metodologija. Pristatymo metu pasidžiaugta, kad E-ARK produktai toliau yra tobulinami ir kuriamos instrukcijos, kaip jais naudotis. Taip pat forumo dalyviai buvo pakviesti į Briuselyje gruodžio 3-4 dienomis vyksiančius e-archyvavimo mokymus.

Forumo metu taip pat pristatyta darbo grupė „Nestor“ – Vokietijos vyriausybės suformuota darbo grupė, kurios tikslas yra apibrėžti, kas turi būti padaryta su dokumentu nuo jo sukūrimo iki archyvavimo, kad jis būtu tinkamai išsaugotas ateities kartoms.

Danijos nacionalinio archyvo atstovas skaitė pranešimą tema „Saugojimo infrastruktūra pradedantiesiems“. Danijoje archyvai saugo po 3 kiekvieno dokumento kopijas (skirtingose vietose, skirtingose laikmenose). Danijos, kaip ir kiti archyvai, susiduria su iššūkiais: augančiu dokumentų prieinamumo poreikiu, didėjančiu dokumentų skaičiumi, nuolat kintančia duomenų etika ir t.t.

Suomijos nacionalinio archyvo atstovai papasakojo apie archyvų skaitmeninimo politiką Suomijoje. 2017 m. buvo išsikeltas tikslas suskaitmeninti 40 metų ir vėlesnius dokumentus. Pilotinio projekto metu per 3 mėnesius buvo suskaitmeninta 400 tiesinių metrų (apie 6,5 mln. vaizdų) centrinės valdžios dokumentų. Pasak Suomijos archyvų įstatymo, suskaitmeninti dokumentai gali būti sunaikinti. Tokiu atveju suskaitmenintas dokumentas laikomas ne kopija, o dokumentu turinčiu teisinę galią. Tokiu būdu informacija neprarandama, tik pasikeičia dokumento saugojimo laikmena. Skaitmeninimo procesas taip pat dokumentuojamas. Skaitmeninamos abi popierinio dokumento pusės. Projekto tikslas suskaitmeninti 1,1 mlrd. dokumentų. Suomijos nacionalinis archyvas taip pat pasidalino savo skaitmeninimo patirtimi, išvertė svarbiausius su skaitmeninimu susijusius dokumentus į anglų k. bei įkėlė į interneto svetainę.

DLM forumas pasirašė supratimo memorandumą su Open Preservation Foundation, kuri vysto technologijas, skirtas ilgalaikiui skaitmeninio kultūros paveldo saugojimui. Memorandumu įsipareigota dalintis patirtimi bei informacija apie nuveiktus darbus, renginius, planus. Taip pat skatinti skaitmeninį saugojimą platesniame atminties institucijų rate ir kartu vystyti saugojimo technologijas.

Norvegijos įmonės KDRS atstovas pristatė 2014 m. vykdyto tyrimo rezultatus, kuriuo buvo nustatyta, kad Norvegijos savivaldybėse yra apie 12 000 skirtingų duomenų bazių, kuriose saugomi dokumentai. Tai sukelia daug problemų, siunčiant dokumentus iš vienos duomenų bazės į kitą. Išlaikyti tiek duomenų bazių brangiai kainuoja. Skirtingose duomenų bazėse naudojamos skirtingos metaduomenų specifikacijos. Todėl Norvegija po truputį pereina prie SIARD (Software Independent Archiving of Relational Databases). SIARD – atviras formatas, skirtas elektroninių dokumentų saugojimui skirtingose duomenų bazėse. SIARD byloje saugoma informacija apie duomenų bazę, dokumento metaduomenys, bei ryšiai su kitais dokumentais kitose duomenų bazėse.

Taip pat buvo pristatytas projektas „Memory campus“ – Suomijos archvvai, ir bibliotekos susivienijo, kad turėtų vieną centrą skaitmeninimui, sklaidai ir saugojimui. „Memory campus“ kuria bendras taisykles bei standartus, kuriomis vadovaujasi visos institucijos-narės.

Forumo pabaigoje prisistatė 3 nauji forumo nariai: Tarptautinis raudonojo kryžiaus komitetas, Kroatijos valstybės archyvai ir bendrovė Disec, teikianti informacijos ir dokumentų valdymo paslaugas sveikatos apsaugos organizacijoms.

Kitas DLM forumas yra numatytas Zagrebe 2020 m. gegužės 27-28 d.

 
Informaciją atnaujino: Andrius Zilnys, Dokumentų ir archyvų valdymo ir naudojimo skyrius
Informacija atnaujinta: 2019-11-21 14:40