Archyvas Telšiuose pristato parodą apie Žemaitijos dvarus: du dvarai – keliolikos šeimų likimai
.jpg)
Klaipėdos regioninio valstybės archyvo Telšių filialas (Sedos g. 12, Telšiai) rugsėjo 29 d. 13 val. kviečia į parodos „Žemaitijos dvarai: Džiuginėnai ir Siraičiai” atidarymą.
Parodos rengėjai rašytiniais XIX–XX a. dokumentais ir to meto fotografijomis pasakoja dviejų Žemaitijos dvarų istoriją, pristatydami šių dvarų valdytojus, jų turėtas žemes, paveldėtojus.
Parodos pristatymo metu pranešimą skaitys Žemaičių muziejaus „Alka” istorikė Janina Bucevičė, savo patirtimi rašant Siraičių dvaro valdytojų Opulskių giminės istorijos knygą pasidalins Opulskių vaikaitis Rimantas Žiauga, apie Džiuginėnų dvarą papasakos dalies šio dvaro šeimininkas Andrius Dacys.
Ilgus šimtmečius dvaras Lietuvoje buvo vienas svarbiausių kultūros ekonomikos ir socialinės sistemos efektyvumo užtikrinimo garantų, o bajorija – įtakingiausias visuomenės luomas. Provincijoje dvaras iki pat XX a. pradžios buvo laikomas kultūros židiniu, kultūrinių veiklų centru ir meninių vertybių kaupimo vieta. Dvarų bibliotekose buvo surinktos geriausių ir naujausių knygų, paveikslų kolekcijos.
Dauguma dvarininkų buvo pažangūs, išsilavinę, puikiai kalbėjo keliomis užsienio kalboms. Savo akiratį jie plėtė keliaudami po Europą, lankydami garsiausius muziejus. Tarpukariu jie noriai prisidėdavo prie meno ir kultūros puoselėjimo, sutikdami tapti įvairių kultūros projektų ar įstaigų mecenatais, o vykdydami švietėjišką veiklą savo samdiniams dvaruose steigė mokyklas – ir neretai netgi patys imdavosi jose mokyti.
Deja, karas, o vėliau sovietiniai lageriai laužė likimus, žlugdė puoselėtas viltis. Tai gerokai nuskurdino Lietuvos kultūros istorijos suvokimą, iš mokslinio akiračio išbraukė kultūrinio palikimo dalį – ir dvarai nesugrąžinamai prarado savo savitumą.
Siraičių dvaro istorija glaudžiai persipynusi su žymių Žemaitijos bajorų Andrijauskų gimine, o prie šios giminės – ir Siraičių dvaro – vardo išgarsinimo nemažai prisidėjo ir talentingasis dailininkas Leopoldas Petras Andrijauskas.
Džiuginėnų dvaro gyvenimas susijęs su garsia dvarininkų Gorskių šeima, rašytoja Žemaite, Žemaitijos dailės tyrinėtoju dailininku, fotografu Juzefu Perkovskiu, iškiliu tarpukario Lenkijos diplomatu Tadeušu Perkovskiu. Dvare kurį laiką augo ir Lenkijos prezidento Bronislovo Komarovskio senelė Magdalena Gorska.
„Džiuginėnų valdą sudarė 1000 ha žemės, beveik vien miško... valdose yra penki ežerai… seniau niekas netrikdydavo giedros Džiuginėnų ramybės, tik virš Germanto žuvėdros sklandydavo. Šių namų vertę lėmė ne plotas, net ne miškas, o žmonių prisirišimas.” (Ištrauka iš Magdalenos Gorskos Komorovskos knygos „Sugrįžimas į Žemaitiją”)
Projektą finansavo Lietuvos kultūros taryba ir Klaipėdos regioninis valstybės archyvas.
Paroda veiks iki 2020 m. gruodžio 31 d.
