Biudžetinė įstaiga, Mindaugo g. 8, LT- 03107 Vilnius, Tel. (8 5) 265 1137
El.p. lvat@archyvai.lt,faks. (8 5) 265 2314, kodas Juridinių asmenų registre 188697087
Darbo laikas: I–IV 8.00–17.00, V 8.00–15.45, pietų pertrauka 12.00–12.45.
Papildomai asmenų prašymai priimami pirmadieniais ir antradieniais iki 18 val.

INFORMACINĖS SISTEMOS

ELEKTRONINIO ARCHYVO INFORMACINĖ SISTEMA (EAIS)

 Pagalba

Darbuotojams      Vartotojams

INTEGRALI ADMINISTRACINIŲ PASLAUGŲ SISTEMA (I@PS)

Pagalba

Prisijungti 

 

ASMENŲ APTARNAVIMAS

Asmenys aptarnaujami Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintų taisyklių nustatyta tvarka.

Informaciją teikia ir prašymus priima vyriausioji specialistė Daina Čenytė, tel. (8 5) 265 2255, el. p. daina.cenyte@archyvai.lt

 

 Pagalba

VIRTUALIOS PARODOS

Čia galite peržiūrėti visų virtualių parodų ekspozicijas.

NAUJAUSIOS IKI 2017m. IKI 2012m.

 

NAUJIENLAIŠKIS

Įveskite pašto adresą ir gaukite naujienas pirmieji
RSS naujienos
 

 

Mūsų paskyros socialiniuose tinkluose

  

Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnybos klientų aptarnavimas vykdomas tik nuotoliniu būdu.
Valstybės archyvai veiklą vykdo laikydamiesi Nacionalinio visuomenės sveikatos centro rekomendacijų. Pirmenybė teikiama asmenų aptarnavimui nuotoliniu arba iš dalies nuotoliniu būdu.

 Detalesnė informacija apie konkretaus valstybės archyvo darbą pateikiama jo interneto svetainėje. 

 

Naujienos

PARODOJE EKSPONUOJAMI RAŠYTOJOS ELIZOS OŽEŠKIENĖS ATVIRLAIŠKIAI

2020-10-01

Eliza (Elžbieta, Elzė) Paulauskaitė Ožeškienė (lenk. Eliza Orzeszkowa) – viena žymiausių XIX–XX a. pr. lenkų realistinės prozos kūrėjų ir visuomenės veikėjų. Savo kūrinius rašytoja pasirašinėjo Gabrielos Litwinkos, Li...kos (Li[twin]kos) slapyvardžiais.

 

Eliza gimė 1841 m. birželio 6 d. Milkovščižnos dvare prie Gardino turtingo bajoro Benedikto Paulausko ir Elžbietos Kamienskos šeimoje. 1852–1857 m. ji lankė moterų katalikų parapinę mokyklą Varšuvoje, kur įgijo tipinį „gerų namų“ panelių išsilavinimą. 1858 m. Eliza ištekėjo už dvigubai vyresnio žemvaldžio Piotro Ožeškos ir apsigyveno vyro dvare Liudvinave (Kobryno apskritis). Ji aktyviai dalyvavo 1863 m. sukilime: vežiojo sukilėliams paštą ir maistą, slaugė sužeistuosius, slėpė savo dvare sukilimo vadą Romualdą Traugutą.

 

1869 m. E. Ožeškienė išsiskyrė su vyru ir, pardavusi tėvų dvarą, apsigyveno Gardine, kur aktyviai užsiėmė kūryba, o to meto spaudoje aktyviai nagrinėjo moterų teisių klausimus. Literatūriniu rašytojos debiutu tapo novelė „Bado metų vaizdelis“, o vėliau E. Ožeškienė parašė dar kelias dešimtis romanų, apysakų ir novelių („Paskutinė meilė“, „Ponas Graba“, „Elis Makoveris“ ir kt.). Rusijoje ir Vakarų Europoje ją labiausiai išgarsino 1888 m. parašyta apysaka „Prie Nemuno“, kur epiškai pavaizduota idealizuota bajorų buitis, jų santykiai su valstiečiais, meilė žemei, keliamos tautinio išsivadavimo idėjos. E. Ožeškienės kūriniuose gausu autobiografinių momentų, savo kūryboje ji siekė atspindėti gėrio kovą su blogiu, o dėl atvirai reiškiamų politinių pažiūrų rašytoja buvo carinės policijos akylai stebima. 1904 m. E. Ožeškienės kandidatūra buvo pasiūlyta Nobelio literatūros premijai, tačiau ją gavo kitas lenkų rašytojas Henrikas Senkevičius. Dar kartą jos kandidatūra buvo pasiūlyta 1909 m., tačiau ji atiteko švedei Selmai Lagerlef. Rašytoja mirė 1910 m. gegužės 18 d. Gardine.

Lietuvos valstybės istorijos archyve Vilniaus mokslo bičiulių draugijos fonde (f. 1135, ap. 15) saugomi rašytojos E. Ožeškienės dokumentai. Didžiają jų dalį sudaro asmeninė rašytojos korespondencija: laiškai, atvirlaiškiai ir telegramos, taip pat keletas E. Ožeškienės nuotraukų, vizitinių kortelių, jos kūrinių ir straipsnių rankraščiai bei laikraščių iškarpos.

 

Virtualioje parodoje pristatoma E. Ožeškienės atvirlaiškių kolekcija (1899–1909 m.). Šiuos atvirlaiškius atostogaudama bei gydydamasi Lietuvos ir Vokietijos kurortuose bei sanatorijose (Druskininkuose, Berlyne, Vysbadene, Bad Kissingene, Zasnice, Bad Nauheime, Marienbade) ji rašė savo bičiuliams Maksimilijonui ir Marijai Semaškaitei Obrembskiams (3–18, 20–24), rašytojai Liudvikai Žickai (25–27) ir savo asmeninei sekretorei Sofijai Gožkovskai (28, 30). E. Ožeškienė savo bičiuliams atvirlaiškius rašė kone kasdien, todėl jie yra tarsi kelionių dienoraštis. Atvirukų iliustracijos – meninės reprodukcijos arba įvairių šalių architektūriniai paminklai ir lankytini objektai (viešieji pastatai, bažnyčios, universitetai, paminklai ir pilys), portretai, piešiniai floristiniais motyvais, kraštovaizdžiai, jūros peizažai ir kt. Atvirlaiškiai patraukia dėmėsį turtinga ir ryškia spalvine gama bei siužetų gausa. Jie turėtų sudominti E. Ožeškienės kūrybos ir pašto istorijos tyrinėtojus bei atvirukų kolekcininkus.

 
Informaciją atnaujino: Agnė Vilkišienė,
Informacija atnaujinta: 2020-10-05 10:56