Biudžetinė įstaiga, Mindaugo g. 8, LT- 03107 Vilnius, Tel. (8 5) 265 1137
El.p. lvat@archyvai.lt,faks. (8 5) 265 2314, kodas Juridinių asmenų registre 188697087
Darbo laikas: I–IV 8.00–17.00, V 8.00–15.45, pietų pertrauka 12.00–12.45.
Papildomai asmenų prašymai priimami pirmadieniais ir antradieniais iki 18 val.

INFORMACINĖS SISTEMOS

ELEKTRONINIO ARCHYVO INFORMACINĖ SISTEMA (EAIS)

 Pagalba

Darbuotojams      Vartotojams

INTEGRALI ADMINISTRACINIŲ PASLAUGŲ SISTEMA (I@PS)

Pagalba

Prisijungti 

 

ASMENŲ APTARNAVIMAS

Asmenys aptarnaujami Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintų taisyklių nustatyta tvarka.

Informaciją teikia ir prašymus priima vyriausioji specialistė Daina Čenytė, tel. (8 5) 265 2255, el. p. daina.cenyte@archyvai.lt

 

 Pagalba

VIRTUALIOS PARODOS

Čia galite peržiūrėti visų virtualių parodų ekspozicijas.

NAUJAUSIOS IKI 2017m. IKI 2012m.

 

NAUJIENLAIŠKIS

Įveskite pašto adresą ir gaukite naujienas pirmieji
RSS naujienos
 

 

Mūsų paskyros socialiniuose tinkluose

  


Valstybės archyvai jau dirba įprasta tvarka.

Lankantis valstybės archyvuose privaloma dėvėti nosį ir burną dengiančias kaukes, respiratorius ar kitas veido apsaugos priemones, laikytis kitų asmens higienos reikalavimų.

 

Naujienos

Pirmadienis – puiki diena! Konkurso „Iš tėvų archyvo. Mažylių išmintis“ perlai. Trijų sesių išmintis.

2020-08-24

Mama, nuėjusi parsivesti mažųjų iš darželio, kiekvienai duoda po čiulpinuką su pagaliuku. Suvalgiusi savąjį Liepa (2,5 m.) švysteli pagaliuką į žolę.

– Kas paims? – sudraudžia mama.

– Varna, – nesutrinka ši.

 

– Eglę pažiūrėjom, dabar važiuokim prie liepos, – siūlo mažoji Liepa (2 m. 9 mėn.), apėjusi Kalėdinę miesto eglę.

 

Ieva (6 m.) vasaroja pas močiutę. Nuėjus į kapines palaistyti gėlių, Ieva klausia močiutės:

– Kai senelis mirė, tu verkei?

– Verkiau, – atsako močiutė.

– O mama verkė?

– Verkė.

– Ir teta?

– Ir ji, – patvirtina močiutė.

– O aš ar verkiau? – parūpo Ievai.

– Tai kad tavęs tada dar nebuvo...

– O kur aš buvau?

– Pas dievulį danguj.

– Ir aš danguj su dievuliu verkiau. Ašaros kaip sėklytės byrėjo, – kiek pamąsčiusi patvirtina Ieva.

 

– Gandro nėra, – stebisi Liepa (2,5 m.), išvydusi tuščią gandralizdį.

– Gandras išskrido, kur šilta, – paaiškino mama.

– Bet krūmuose gi nešalta, – stebisi gandro sprendimu mažoji.

 

Mama rengia seses ir paprašo Liepos (2,5 m.) atnešti jų batus. Ši atneša tik Ievos: vienas batas vienoj rankoj, kitas – kitoj.

– O kur kitos sesės? – klausia mama.

Liepa pasižiūri į batus rankose.

– Rankos tai dvi... – konstatuoja.

 

– Jei žmonės iš Kalėdų Senelio norės daug dovanų, tai jis jiems atneš daug gražių muilo burbulų, – artėjant Kalėdoms svarsto Ieva.

 

– Kai man bus aštuoniolika metų, aš eisiu į aštuonioliktą klasę! – neabejoja Ieva (6 m.)

 

Pakeliui į mokyklą paimam išmesti plastikinius butelius. Ieva įmeta ne į plastmasei skirtą, o į bendrą konteinerį.

– Kodėl ten įmetei, juk žinai, kur reikia? – priekaištauja mama.

– Kas atsitiks: baudą uždės, iš buto išmes ar žemės drebėjimas? – atšauna ši.

 

Žurnale – dvi Didžiosios Britanijos karalienės Elžbietos nuotraukos. Vienoje ji su karūna, kitoje – be. Ant rankos – rankinukas.

Liepa rodo į tą nuotrauką, kur karalienė be karūnos, ir padaro išvadą:

– Karūną į rankinę įsidėjo.

 

Bažnyčioj po Komunijos Liepa (4 m.) klausia mamos:

– O kodėl tau kunigas traškutį davė?

 

– Aš prisigersiu daug vandens ir būsiu begemotas, – nusprendė Liepa.

 

Pakeliui iš darželio Liepos dėmesį patraukia suskilinėjusios šaligatvio plytelės.

– Čia buvo žemės drebėjimas? – stabteli susidomėjusi. Tuomet ima kamantinėti, dėl ko tie žemės drebėjimai kyla, kodėl pas mus jų nebūna, kodėl taip, kodėl anaip

– Prakrapštom žemę ir pasižiūrim, kas ten yra? – galiausiai pasiūlo.

 

– Aš užmiršau ir atmiršau, – paaiškino situaciją Liepa.

 

Liepa su Egle savaitę viešėjo pas močiutę. Nuėjus į bažnyčią kunigas leido abiem užlipti į sakyklą. – Mes ant pamokslo buvom užlipę, – pasigyrė mamai telefonu Liepa (5 m.).

 

Mergaitės nenori valgyti.

– Tai gal šventa dvasia gyvos būsit? – pykteli močiutė.

– O tai Dievas tik įkvepia ir jo toks maistas? – susidomi Liepa (5 m.)

 

– Kramtomą gumą prarijau. Kas dabar bus? – susirūpinusi atlekia Liepa (6 m.).

– Žarnos susiklijuos ir numirsi, – pagąsdina mama.

Liepai puolus į paniką, mama puola raminti, kad taip tikrai nebus.

– Tai kodėl tu apie mirtį kalbi ir mane baisini?! – pasipiktina mažoji.

 

– Eidama namo jaučiausi kaip direktorė, – pareiškia Eglė, baigusi pirmą klasę.

– Kodėl? – nustemba mama.

– Einu be portfelio, tik su lapais... – paaiškina mažoji moksleivė.

 

(Pasidalijo mama Sigita Sadaunikienė. Dėkojame mamai ir visoms trims sesutėms!)

 
Informaciją atnaujino: Agnė Vilkišienė,
Informacija atnaujinta: 2020-08-24 16:33