Jotvingių g. 7, 62116 Alytus, tel. (8 315) 52 054, faks. (8 315) 52 054,
el. p. alytus@archyvai.lt, kodas Juridinių asmenų registre 304440676

 

Asmenų aptarnavimas

 

 

Asmenys aptarnaujami, jų prašymai, pareiškimai, skundai nagrinėjami Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintų taisyklių nustatyta tvarka.

 

INFORMUOJAME, KAD ARCHYVAS ATNAUJINO SKAITYKLŲ DARBĄ IR KONTAKTINĮ  ASMENŲ APTARNAVIMĄ.

Į ARCHYVO SKAITYKLAS ĮLEIDŽIAMI TIK IŠ ANKSTO UŽSIREGISTRAVĘ IR PATVIRTINIMĄ GAVĘ LANKYTOJAI.

 

Dėl išsamesnės informacijos apie Kauno regioninio valstybės archyvo skaityklų darbą žr. nuorodą „Skaitykla“

Atsižvelgdami į epidemiologinę situaciją rekomenduojame prašymus teikti nuotoliniu būdu

Elektroninio pašto adresu:

Alytuje – zene.bernataviciene@archyvai.lt

Naudojantis integralia administracinių paslaugų sistema - I@ps 

Elektroninio archyvo informacinėje sistemoje EAIS arba per e – pristatymo sistemą 

PRAŠYMŲ FORMOS   

Užpildytus prašymus galima siųsti ir paprastu paštu. 

Informacija teikiama telefonu: (8 315) 52 054;

 

Darbo laikas: I–IV 8.00–17.00, V 8.00–15.45, pietų pertrauka 12.00–12.45

 

KAUNO REGIONINIO VALSTYBĖS ARCHYVO ALYTAUS FILIALO DEKLARACIJA

DĖL Į MUS BESIKREIPIANTIEMS ASMENIMS TEIKIAMŲ

PASLAUGŲ IR APTARNAVIMO KOKYBĖS

 

DĖMESIO
KAUNO REGIONINIO VALSTYBĖS ARCHYVO
LANKYTOJAI PRIVALO:  

  

DĖVĖTI NOSĮ IR BURNĄ DENGIANČIAS APSAUGOS PRIEMONES (VEIDO KAUKES, RESPIRATORIUS AR KITAS PRIEMONES) VISĄ BUVIMO LAIKĄ ARCHYVO PATALPOSE.
 
BŪTI SVEIKI, NETURĖTI ŪMIŲ VIRŠUTINIŲ KVĖPAVIMO TAKŲ INFEKCIJŲ IR KITŲ UŽKREČIAMŲJŲ LIGŲ POŽYMIŲ (KARŠČIAVIMAS (37,3 0IR DAUGIAU), SLOGA, KOSULYS, PASUNKĖJĘS KVĖPAVIMAS, VĖMIMAS, VIDURIAVIMAS IR PAN.).
 
TURĖTI ASMENINES RAŠYMO PRIEMONES, DEZINFEKUOTI RANKAS IR LAIKYTIS HIGIENOS REIKALAVIMŲ.
 
ASMENYS NESILAIKANTYS ŠIŲ REIKALAVIMŲ Į ARCHYVĄ NEĮLEIDŽIAMI IR PASLAUGOS NETEIKIAMOS 

 

Naujienos

Steigiamojo Seimo 100-mečiui skirta paroda

2020-10-22

1920 metų balandžio 14-15 d. vykusieji rinkimai buvo pirmieji laisvi, visuotiniai pirmosios Lietuvos Respublikos rinkimai į Seimą. Vyko jie pagal proporcinę sistemą slapto balsavimo būdu. Juose balsuoti ir dalyvauti pirmą kartą galėjo ir moterys. Rinkimai į Seimą vyko pagal kandidatų sąrašus ir apygardas, kurių šešios - Marijampolės, Kauno, Raseinių, Telšių, Panevėžio ir Utenos, jos buvo Lietuvos valdžios kontroliuojamoje teritorijoje. Pagal Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytą atstovavimo normą ( 15-ai tūkstančių gyventojų – 1 atstovas) neokupuotai Lietuvos teritorijai teko 112 vietos.
Rinkimus, kuriuose dalyvavo per 90 procentų visų teisę balsuoti turėjusių gyventojų, laimėjo krikščionių demokratų blokas, laimėjęs 59 atstovų vietas, antroje vietoje - Lietuvos socialistų liaudininkų demokratų partijos ir Lietuvos valstiečių sąjungos blokas - 29 vietos, treti - socialdemokratai - 12 vietų, tautinės mažumos - 10 vietų ir 2 nepartiniai, iš viso 112 atstovų. Pagal teritorinę kilmę daugiausiai Seimo narių buvo iš Sūduvos: Marijampolės apskrities 18 atstovų, Vilkaviškio - 15, Šakių - 6 ir pan. Tarp jų buvo Marijampolės miesto Tarybos pirmininku dirbęs Kazys Grinius, pirmasis Marijampolės miesto burmistras Eliziejus Draugelis, jo sesuo mokytoja Magdalena Draugelytė Galdikienė, Marijampolės rabinas Abraomas Dovas Popelis, Marijampolės miesto tarybos narys kunigas Antanas Šmulkštys, Marijampolėje mokslus baigę ir dirbę broliai Jonas ir Juozas Vailokaičiai, Antanas ir Justinas Staugaičiai, jų pusbrolis Jonas ir kiti.
Steigiamojo Seimo iškilmingas atidarymas 1920 m. gegužės 15 d. tapo visos tautos švente su vėliavomis, išpuoštais garbės vartais, arkomis, šūkiais sveikinančiais Steigiamąjį seimą. Seimo atstovai Katedroje išklausė mišias, kurias celebravo pavyskupis J. Skvireckas. Pilnutėlėje Kauno Katedroje buvo ir Vasario 16-osios Nepriklausomybės signatarai, vykdomosios valdžios atstovai, užsienio diplomatai.
Nuo 1920 m. spalio iki 1921 m. vasario Steigiamasis Seimas buvo išsiskirstęs, nes Seimo nariai gynė Lietuvą puolant Lenkijos kariuomenei. Vienas Seimo narys karininkas Antanas Matulaitis kilęs iš Netičkampio fronte žuvo 1920 m. lapkričio 20 d. Tuo metu veikė vadinamasis Mažasis seimas sudarytas iš Pirmininko ir šešių Steigiamojo Seimo narių.
Steigiamasis Seimas kadenciją baigė 1922 m. spalio 6 d. per savo kadenciją priėmęs apie 300 teisės aktų (svarbiausi jų: 1922 m. priimta Lietuvos valstybės Konstitucija, patvirtintas žemės reformos įstatymas, įvesta auksu padengta nacionalinė valiuta - litas ir kt.) padėję pamatus Lietuvos valstybingumui.
Šio Seimo metais Lietuva visose gyvenimo srityse pasiekė įspūdingų laimėjimų. Valstybė užgydė karo ir okupacijos padarytas žaizdas. Žemės ūkis, pramonė pasiekė ir net viršijo prieškarinį lygį. Respublikoje veikė šeši bankai. Ypač daug pasiekta švietimo srityje. Steigiamojo Seimo metais sutvirtėjo tarptautinė Lietuvos padėtis: per pustrečių metų Lietuvą de jure pripažino 16 valstybių, o nuo 1921 m. rugsėjo Lietuva tapo Tautų Sąjungos nare. Ko gero Lietuvai tai buvo didžiausias demokratijos klestėjimo laikotarpis.

 
Informaciją atnaujino: ,
Informacija atnaujinta: 2020-11-11 09:50