Šiandien sukanka 100 metų, kai 1921 m. rugpjūčio 4 d. Prienų raj., Juodbūdžio kaime, ūkininkų šeimoje gimė vienas žymiausių Lietuvos partizanų Juozas Lukša. Šia proga 2021 – ieji metai pavadinti Juozo Lukšos – Daumanto metais.

 

Lukša Juozas (slap. Vytis, Juodis, Skirmantas, Skrajūnas ir kiti; literatūrinis slap. Juozas Daumantas), visi vardai Juozas Albinas 1921-08-04 (ankstesniuose šaltiniuose rugpjūčio 10 d. – data patikslinta 2020 metais Lietuvos centriniame valstybės archyve suradus J. Lukšos metrikus) Juodbūdis (Veiverių vlsč.) 1951-09-04 Pabartupis (Garliavos apylinkės), Lietuvos pasipriešinimo nacių ir sovietiniam okupaciniams režimams veikėjas. Vienas Lietuvos partizanų vadų. A. Lukšos brolis. Partizanų majoras (1951). Majoras (1998, po mirties). Laisvės kovos karžygys (1950). Karys savanoris (1997, po mirties).

Nuo 1940 m. Vytauto Didžiojo universitete studijavo architektūrą. Įsitraukė į Lietuvos pasipriešinimą sovietiniam okupaciniam režimui, nuo 1941 m. priklausė Lietuvių aktyvistų frontui. Buvo suimtas. Prasidėjus SSRS–Vokietijos karui (1941-06-22), iš Kauno kalėjimo pabėgo. Dalyvavo lietuvių antinaciniame judėjime, priklausė Lietuvių frontui. Nuo 1944 m. vasaros vėl dalyvavo kovoje su sovietiniu okupaciniu režimu, nuo 1945 m. vasario veikė Lietuvos išlaisvinimo taryboje, nuo 1945 m. birželio – Lietuvos partizanų sąjūdyje Vilniuje; užmezgė ryšius su Suvalkijos partizanų Geležinio Vilko rinktine. Nuo 1945 m. lapkričio buvo rinktinės Spaudos ir propagandos skyriaus viršininkas, 1946-06–08 redagavo ir leido laikraštį Laisvės žvalgas, su A. K. Varkala – Kovos keliu (1946 m. kovo–1948).

Lietuvių fronto vardu pasirašė Bendro demokratinio pasipriešinimo sąjūdžio (BDPS) įkūrimo (1946-06-06) aktą. 1946 m. rugsėjo atvyko į Vilnių organizuoti BDPS ir Vyriausiąjį ginkluotųjų pajėgų štabą; padėjo demaskuoti BDPS pirmininką J. Markulį kaip sovietinio saugumo agentą (slapyvardžiai Ąžuolas, Noreika, Kudirka). Nuo 1946-12-15 buvo BDPS Prezidiumo įgaliotinis užsienyje. 1947-01-12 paskirtas sudarytos Birutės rinktinės vadu. 1947 m. gegužės su J. Krikščiūnu (slapyvardis Rimvydas), perėjęs sieną su Lenkija, Gdanske ir Gdynėje susitiko su Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto atstovais, perdavė svarbių dokumentų apie SSRS okupuotą Lietuvą ir kovą su sovietiniu režimu. 1947-08-20 tapo Tauro apygardos štabo Žvalgybos skyriaus viršininku. 1947-12-15 su K. Pypliu (slapyvardis Audronis) antrą kartą prasiveržė (per Rytų Prūsiją) į Vakarus, kaip BDPS Prezidiumo įgaliotiniai ten nuvežė daug dokumentų. 1948-07-09 dalyvavo Lietuvos pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui ir užsienio lietuvių politinių organizacijų atstovų susitikime (Baden‑Badeno pasitarimas).

1949 m. paskirtas Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Tarybos įgaliotiniu ryšiams su Vakarais ir sąjūdžio Visuomeninės dalies politinio skyriaus viršininku. Mokėsi Prancūzijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų (šios – Vakarų Vokietijoje) žvalgybos mokyklose, pristabdė J. Markulio ardomąją veiklą Vyriausiojo Lietuvos atstatymo komiteto užsienio delegatūroje. 1950-07-23 vedė N. V. Bražėnaitę. 1950-10-03 parašiutais su kitais iš Vakarų Vokietijos nusileido į Tyrelių mišką (Tauragės apylinkės) toliau kovoti. Nuo1950-11-25 buvo Vyriausio ginkluotųjų pajėgų štabo Žvalgybos skyriaus viršininkas. Išduotas SSRS Valstybės saugumo ministerijos užverbuoto bendražygio J. Kukausko (slapyvardžiai Dzykis, Gardenis) pateko į agentų smogikų pasalą ir per kautynes žuvo.