KAUNO ŽYDŲ BENDRUOMENĖ ISTORIJOS ŠALTINIUOSE

           Parodos tikslas - atskleisti, kokią informaciją apie Kauno žydus ir jų vaidmenį miesto ir valstybės gyvenime nuo XVIII a. pab. iki Kauno geto likvidavimo 1944 m. galima rasti oficialių valstybės ir savivaldybės įstaigų, kurių dokumentai saugomi Kauno apskrities archyvo, Lietuvos centrinio valstybės archyvo bei Lietuvos ypatingojo archyvo fonduose.

KAUNO ŽYDŲ BENDRUOMENĖ GUBERNIJOS LAIKOTARPIU

          Aneksuotose Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėse gyvenusius žydus caro valdžia laikė nepatikimais valdiniais, darančiais blogą įtaką kaimynystėje gyvenantiems krikščionims, todėl siekė griežtai reglamentuoti, kontroliuoti ir reformuoti tradicinę žydų gyvenseną. Ši suvaržymų, griežtos kontrolės ir prievartinės integracijos į Rusijos imperijos visuomenę politika atsispindėjo daugybėje žydų gyvenimą reglamentuojančių įstatyminių aktų, kuriuos įgyvendinant Kauno miesto dūmoje ir valdyboje bei gubernijos įstaigose susiformavo gausūs dokumentų kompleksai. XIX a. juose figūruoja dvi – Kauno ir Vilijampolės žydų bendruomenės (iki 1844 m. – kahalai).

           XVII a. Radvilų įsteigtame Vilijampolės miestelyje gausi žydų bendruomenė susiformavo jau XVIII a., tačiau administraciniu požiūriu Vilijampolė prie Kauno prijungta tik 1919 m (dokumentas Nr. 2).

            Pačiame Kaune žydai istorijos šaltiniuose minimi jau XVa., bet tik epizodiškai , kaip muitinės nuomininkai. Nuo XVII a. pabaigos žydų Kaune daugėjo, tačiau dėl sėkmingų Kauno miestiečių pastangų apginti savo ekonominį monopolį ir jų neįsileisti, Kauno žydų bendruomenė susikūrė gana vėlai, tik XVIII a. pabaigoje, ir kurtis jie galėjo tik Pilies jurizdikoje (dokumentas Nr. 4). Nepaisant to, pirkdami ir nuomodami valdas iš privačių asmenų jie kūrėsi visame Senamiestyje ir Naujamiestyje. Prieš 1847 m. parengtame Kauno miesto projektiniame plane (dokumentas Nr. 1) atsispindintys ketinimai apriboti žydų kūrimąsi Naujamiestyje ir sutelkti juos žydų priemiestyje liko neįgyvendinti. 1858 m. žydams oficialiai leista gyventi visame mieste.

            Istoriškai seniausias žydų susitelkimo Kauno mieste vietas nurodo ir gatvių pavadinimai – dabartinės Pilies g. buvo vadinta Senąja žydų (Staraja Jevreiskaja) , Vaisių – Žydų, Mokyklos (Jevreiskaja, Školnaja), Liepojos g. (Šančiai prijungti prie Kauno 1889 m.) - Žydų (Jevreiskaja).

           Kaip ir visi Rusijos mokestiniams luomams priklausantys gyventojai, miestiečiai žydai , atskirai nuo krikščionių, buvo surašomi reviziniuose sąrašuose (dokumentai Nr. 5, 6). Sąrašai buvo sudaromi 1811, 1816, 1834, 1850, 1858 m., tačiau jie yra išlikę ne visi ( vėliau revizinius sąrašus pakeitė panašios formos šeimų sąrašai). Šiuose sąrašuose turėjo būti šeimomis, su pavardėmis (1804 m. Žydų nuostatai įpareigojo žydus prisiimti pavardes), įrašyti visi bendruomenės nariai, nurodant jų amžių. Šie dokumentai gan tiksliai atspindi žydų bendruomenių Kaune ir Vilijampolėje augimo tendencijas, nors nėra patikimas šaltinis gyventojų žydų skaičiui nustatyti. Tik 1897 m. visuotinis Rusijos imperijos gyventojų surašymas leido nustatyti tikslesnį žydų gyventojų skaičių ( dokumentas Nr. 3) .

            Žydai, priklausę neprivilegijuotiems luomams, turėjo mokėti pagalvės mokestį bei atlikti karinę prievolę. Be to, žydai mokėjo tradicinį „dėžutės” mokestį (jo pagrindinę dalį sudarė mokestis nuo pagal košerinius reikalavimus paskerstų gyvulių ir parduotos mėsos), naudotą žydų bendruomenės reikmėms bei valdžios įstaigų išlaidoms žydų administravimui padengti, ir žvakių mokestį, mokėtą nuo šeštadienio ir šventinių žvakių, naudotą žydų mokyklų reikmėms. Visi mokesčiai žydų bendruomenių buvo mokami kolektyviai, t.y. apskaičiuojami bendruomenei pagal joje registruotų narių skaičių. 1844 m. panaikinus kahalus, žydų bendruomenių mokestinių reikalų kontrolė perduota vietos savivaldybėms, kurios tvirtino žydų bendruomenių mokesčių mokėtojų sąrašus bei mokesčių sąmatas, todėl KAA saugomame Kauno miesto dūmos ir valdybos dokumentų fonde gausu tokių mokesčių mokėtojų sąrašų (dokumentas Nr. 11 ) ir sąmatų ( dokumentai Nr. 9, 10), atspindinčių taip pat ir bendruomenių finansinę padėtį.

           Nuo 1827 m. žydai turėjo atlikti rekrutų prievolę, siųsdami tam tikrą rekrutų skaičių nuo kiekvieno tūkstančio vyriškos lyties asmenų (dokumentas Nr. 12). Žydams ši prievolė buvo sunkesnė, nei kitoms visuomenės grupėms, kadangi iki 1856 m. į kariuomenę galėjo būti imami žydų vaikai nuo 12 metų ir tarnauti 25 metus.

            Nuo 1874 m. Rusijos kariuomenė pradėta komplektuoti nebe rekrutų, o visuotinės karinės prievolės pagrindu (tuo metu tarnyba truko 6 metus, vėliau šis terminas trumpėjo) ir žydai buvo šaukiami į kariuomenę bendra tvarka, tačiau savo tapatybei įrodyti jiems dažnai tekdavo pateikti vietos administracijos ar policijos pažymėjimus, nuo 20 a. pradžios – su nuotraukomis (dokumentas Nr. 13) .

           Didžioji Kauno ir Vilijampolės žydų dalis buvo prekybininkai arba amatininkai , priklausę atskiriems žydų ar bendriems su krikščionimis amatininkų cechams. Pagal 1851 m. įstatymą žydai turėjo būti suskirstyti į 5 kategorijas – pirklius, žemdirbius, amatininkus, sėsliuosius miestiečius, turinčius tam tikrą nekilnojamąjį turtą ar verslą, ir nesėsliuosius miestiečius, neturinčius reguliarių pajamų (pastarieji laikyti nenaudingais, didesnis jų skaičius galėjo būti imami į kariuomenę). Nors šis suskirstymas galiojo tik iki 1856 m., Kauno miesto savivaldybė sukaupė didžiulį kiekį prašymų ir pažymėjimų, įrodančių priklausomybę vienai ar kitai kategorijai. (dokumentai Nr. 26, 27).

            Kaunas, kaip centrinis gubernijos miestas, teikė palankesnes galimybes verslui plėtoti, todėl Kaune telkėsi didžioji dalis visos Kauno gubernijos žydų pirklių. Jie statė didelę dalį miesto Naujamiesčio pastatų, taip pat ir specialiai skirtų valstybės įstaigoms, formuodami Kauno Naujamiesčio veidą. (dokumentai  Nr. 45 - 51). 19 a. pab. Žydai sudarė 52% Kauno namų savininkų.

            XIX a. 2-oje pusėje, plintant švietimo sąjūdžio (Haskalos) idėjoms, daugėjo aukštąjį mokslą baigusių, profesijas įgijusių žydų. (dokumentai Nr. 21, 22, 23, 34). Carinė valdžia skatino žydų vaikus mokytis valdinėse mokyklose (dokumentai Nr. 14-16, 18, 19, 20), tačiau veikė ir tradicinės religinės pradžios mokyklos(chederai) (dokumentas Nr. 17).                                          

          XIX a. Rusijoje galimybės legaliai visuomeninių politinių organizacijų veiklai nebuvo, tad šis Kauno žydų gyvenimo aspektas archyve saugomuose dokumentuose neatsispindi.

          Kauno žydai, kaip ir kitos žydų bendruomenės, tradiciškai rūpinosi našlaičiais, ligoniais, neįgaliaisiais, seneliais, teikė paramą nelaimės atveju, rėmė besimokančiuosius. Tam buvo naudojamos bendruomenės lėšos, o taip pat, siekiant gauti pasiturinčių bendruomenės narių paramą, steigiamos įvairios labdaros bei švietimo draugijos – „Pagalbos ramstis” („Podpora padajuščim”), „Pigi valgykla”, Žydų moterų labdaros draugija ir kt.

          XX a. pradžioje atsiradus galimybei legaliai steigti įvairias visuomenines ir politines organizacijas, Kaune registruota daug profesinių, savitarpio pagalbos, kultūrinių, labdaros ir kt. žydų organizacijų (Rusijos žydų amatininkų ir žemės ūkio darbininkų draugijos Kauno skyrius, Kauno žydų amatininkų savitarpio pagalbos draugija, „Palestina”, „Informacijos biuras žydams – emigrantams”, labdaros draugijos „Gmilus Chesed” ir Ezro, Žydų kalbos mylėtojų draugijos Kauno skyrius ir kt.) (dokumentai Nr. 28 - 36 ).

           Žydų bendruomenės gyvenimo centras buvo sinagoga. Ji buvo skirta religinėms apeigoms, studijoms, ir bendruomenės susirinkimams. Mažesni žydų kulto pastatai buvo vadinami maldos namais, maldos mokyklomis.

           Caro valdžia griežtai reglamentavo šių pastatų statybą, leisdama sinagogą statyti 80 žydų namų, maldos namus – 30, drausdama statyti šiuos pastatus centrinėse miesto gatvėse, reikalaudama laikytis nustatyto atstumo nuo krikščionių kulto pastatų. Realus jų skaičius priklausė nuo bendruomenės poreikių ir finansinio pajėgumo. Kaune maldos namai dažnai buvo statomi pasiturinčių bendruomenės narių lėšomis, jų žemės sklypuose  (dokumentai Nr. 38 - 41). Kauno ir Vilijampolės maldos namų sąraše išvardinti 23 Kauno ir 12 Vilijampolės maldos namų (dokumentas Nr. 37).

            1804 m. Žydų nuostatuose bendruomenėms pripažinta tradicinė teisė rinkti rabinus (tiesa, su valdžios pritarimu); 1835 m. Žydų nuostatuose rabinai jau įpareigojami vesti metrikų knygas pagal nustatytą tvarką, hebrajų ir rusų kalbomis. 1857 m. bendruomenėms nurodyta rabinais rinkti tik valdiškų rabinų mokyklų ar kitų valdiškų mokymo įstaigų absolventus. Tokie kandidatai, neturintys tradicinio žydų religinio išsilavinimo, įgyjamo ješivose, dažnai buvo nepriimtini žydų bendruomenėms. Taip susiklostė situacija, kai valdžios institucijos kontroliavo tik vadinamųjų „valdiškų rabinų” („kazenij ravin”), kurie vedė metrikų knygas, rinkimą ir veiklą. Pagrindiniai reikalavimai jiems buvo rusų kalbos mokėjimas ir lojalumas valdžiai. Todėl oficialiuose įstaigų dokumentuose nėra minimi tikrieji „religiniai rabinai”, garsinę Kauną, dvasiniai bendruomenės lyderiai: Izraelis Lipkinas, vadinamas Salanteriu (1810 – 1883), Musar (Moralė) judaizmo krypties pradininkas, jo mokinys Natanas Cvi Finkelis, apie 1881 m. įkūręs garsiąją Vilijampolės ješivą, vėliau pavadintą „Kneses Israel”, ilgametis šios ješivos vadovas Mauša Morduchas Epšteinas, didysis Kauno rabinas Icchakas Elchanonas Spektorius (dokumentai Nr. 42- 44) .

KAUNO ŽYDŲ BENDRUOMENĖ LIETUVOS RESPUBLIKOS LAIKOTARPIU

          Kaunui tapus Lietuvos valstybės centru, jo žydų bendruomenė aktyviai įsijungė į valstybės kūrimą, stiprinimą, gynimą karinėmis ir diplomatinėmis priemonėmis (dokumentai Nr. 54 – 62) .

           Žydai stojo į naujai formuojamą Lietuvos kariuomenę, dalyvavo mūšiuose su lenkais, rusais, vokiečiais, Klaipėdos sukilime (dokumentai Nr. 78, 79, 81 – 83, 85). 1933 m. įsteigta „Žydų, dalyvavusių Lietuvos nepriklausomybės atvadavime, sąjunga” (dokumentai Nr. 80, 84), nuo 1935 m. leidusi savaitraštį „Apžvalga” lietuvių kalba.

          Kaune kūrėsi visų pagrindinių Lietuvos žydų partijų ir visuomeninių organizacijų būstinės, ėjo jų laikraščiai (dokumentai Nr.74, 75, 77, 86 - 91, 93, 114 – 117, 144). Nepaisant jų tarpusavio nesutarimų, visos legaliai veikusios žydų organizacijos deklaravo lojalumą Lietuvos valstybei.

           Kauno žydai aktyviai dalyvavo miesto savivaldybės kūrime ir veikloje. 1918 m. gruodžio 18-19 d. Kaune įvyko pirmieji visuotiniai, tiesioginiai, lygūs, slapti rinkimai į miesto savivaldybę, kuriuose dalyvauti galėjo visi miesto gyventojai nuo 20 m. amžiaus. Žydų bendruomenės nariai daug nuveikė juos organizuojant: M. Soloveičikas (dokumentas Nr. 55) ir E. Rabinovičius buvo rinkimų organizacinio komiteto nariais; manoma, kad vienas pagrindinių demokratiškų rinkimų taisyklių rengėjų buvo teisininkas, sionistas socialistas Levas Garfunkelis (dokumentas Nr. 60), vėliau buvęs Steigiamojo Seimo rinkimų įstatymui paruošti komisijos nariu, I, II ir III Seimų atstovu. Žydai 1918 m. gruodžio mėn. rinkimuose pateikė 7 įvairių politinių pakraipų sąrašus ir laimėjo 22 vietas ( lietuviai laimėjo 12 vietų ) (dokumentai Nr. 63 - 68).  Žydai aktyviai dalyvavo ir kituose – 1920, 1921, ir ypatingai 1924 m. rinkimuose – pastaruosiuose 9 žydų sąrašai gavo 30% balsų . Tik 1931 m. tautininkams pakeitus savivaldybių įstatymą 1931 m. ir 1934 m. rinkimus į Kauno savivaldybę laimėjo lietuviai (dokumentai Nr. 69 – 71).

            Laikinojoje sostinėje žydų verslininkai patyrė kylančio lietuvių verslo konkurenciją, kiek siaurėjo jų veikla tradicinėje prekybos sferoje, tačiau žydų verslininkai, vieni ar kartu su lietuviais, steigė naujų Kaunui pramonės šakų įmones – tekstilės, chemijos, farmacijos, kosmetikos ir kt. (dokumentai Nr. 92 - 101).  Pavyzdžiui, kauniečiams gerai žinomi kojinių fabrikai „Kotton” ir „Silva” buvo įsteigti žydų, gumos dirbinių įmonės „Guma” ir „Inkaras”, šokolado ir saldainių fabrikas „Tilka”, alaus daryklų akcinė bendrovė „I.B. Volfas – Engelman”, draudimo akcinė bendrovė „Lietuvos Loidas “ priklausė bendram kapitalui. Žydai vyravo Kauno tabako ir papirosų, tekstilės , medžio apdirbimo, statybinių medžiagų pramonėje, buvo pagrindiniai statybų rangovai.

          Laisvės al. puošė 1925 m. pastatytas Centrinio žydų banko pastatas su parduotuvių pasažu  (dokumentai Nr. 102 -104).

           Kaune tęsė veiklą senosios ir kūrėsi naujos žydų sveikatos ir socialinės apsaugos organizacijos, kurios aktyviai statė naujus pastatus savo reikmėms.

Buvo išplėsta nuo 19 a. veikusi Kauno žydų ligoninė, kurioje buvo gydomi ne tik žydai (1937 m. joje gydėsi 4043 žydų ir 3221 ne žydų tautybės asmenys) (dokumentai Nr. 141 - 144), 1928 m. pradėjo veikti žydų sveikatos apsaugos draugijos „Oze” sveikatos namai D.Poškos g. 1, Romainiuose pastatyta žydų tuberkuliozinių ligonių draugijos sanatorija, Karmėlavoje Oizerio ir Jakovo Finkelšteinų lėšomis buvo įsteigta kolonija sanatorija.

           Kaune nuo prieškario laikų veikė I.E. Spektoriaus žydų našlaičių prieglauda (Ugniagesių, dab. J. Gruodžio g.) (dokumentas Nr. 145). 1920 m. nauji vaikų namai įsteigti Pilies g. 13; po 1930 m. kilusio gaisro jie buvo atstatyti kaip modernus 4 aukštų pastatas. 1931 m. Žaliakalnyje, Giedraičių ir Višinskio gatvių kertėje pastatyti dar vieni modernūs vaikų namai (dokumentai Nr. 146, 147).  

          Nepriklausomoje Lietuvoje buvo sukurta ir gerai veikė nauja žydų švietimo sistema – platus valstybės pripažįstamų ir remiamų pasaulietinių tautinių mokyklų tinklas hebrajų („Tarbut” (Kultūra) ir „Javne” krypčių) ir jidiš dėstomosiomis kalbomis. Be šių mokyklų, Kaune buvo ir privati žydų gimnazija lietuvių dėstomąja kalba (dokumentai Nr. 119 - 124).

          Rūpintasi profesiniu mokymu – 1932 m. Jonavos g. pastatyta draugijos „Ort” (Darbo mokymo) keturmetė amatų mokykla, kurioje vienu metu įvairių metalo apdirbimo, elektrotechnikos, automechanikos, siuvimo mokėsi apie 400 jaunuolių bei veikė suaugusiųjų kvalifikacijos kėlimo kursai (dokumentas Nr. 125 ).

          Vilijampolės ješiva buvo viena iš didžiausių ir žymiausių Europoje Toros mokymo centrų, pritraukdavusi studentus iš daugelio pasaulio šalių (dokumentas Nr. 126).

Kauno universitete įsteigta Semitologijos katedra, kuriai nuo 1926 m. vadovavo žymus mokslininkas Chaimas Nachmanas Šapira (dokumentai Nr. 127, 128).

          Veikė žydų sporto organizacijos (dokumentai Nr. 132, 133), didžiausia kurių buvo „Makabi”, turėjusi Kaune Jonavos gatvėje savo stadioną.  

          Netekus tradiciškai Lietuvos žydų kultūros centru buvusio Vilniaus, juo tapo laikinoji sostinė: čia ėjo net 6 įvairių politinių pakraipų žydų dienraščiai, daug savaitraščių ir žurnalų (dokumentai Nr. 114 -116), iš Kauno kilo nemažai žymių žydų kultūros ir mokslo veikėjų (dokumentai Nr. 105 – 110), sportininkų (dokumentai Nr. 130, 131).

           Nuolatinio žydų teatro su savo patalpomis Kaune nebuvo, tačiau Liaudies namuose ir kitose scenose spektaklius rengdavo vietinės ir gastroliuojančios trupės (dokumentas Nr. 129).

          Žydų kompozitoriaus Joelio Engelio vardu pavadintas choras koncertuodavo ne tik Kaune, bet ir kituose Lietuvos miestuose, per radiją, dalyvavo dainų šventėse (dokumentas Nr. 113).

           Vienas lietuviškosios estrados pradininkų buvo Danielius Dolskis, tačiau gerai žinomi buvo ir muzikantai Hofmekleriai (dokumentas Nr. 111) („Metropolio” restorano orkestras vadintas „Hofmeklerbandu”), Stupeliai (dokumentas Nr. 112), Konrado kavinėje pasirodydavęs Danieliaus Pomeranco „džiazbandas”.

ŽYDŲ PADĖTIS PIRMOSIOS SOVIETINĖS OKUPACIJOS METAIS

            Sovietų valdžios teroras padarė didelių nuostolių visoms tautoms, tarp jų ir žydams. Visų pirma teroras buvo nukreiptas į pasiturinčius žydus bei politinių partijų vadovus ir veikėjus. Pirmieji didesnio masto žydų areštai įvyko 1940 m. liepos mėnesį. Tuo metu buvo suimti 56 partijų bei kitų organizacijų vadai. Tarp suimtųjų ir uždarytų į kalėjimą buvo buvęs Seimo narys, vienas žymiausių sionistų vadų, advokatas L. Garfunkelis (dokumentas Nr. 156), rabinų sąjungos generalinis sekretorius D. Icikovičius (dokumentai Nr. 150 – 152), laikraščio Jidiše štime redaktorius R. Rubinšteinas ir kiti (dokumentai Nr. 154, 155).

           Ruošiantis masiniam Lietuvos gyventojų trėmimui, 1941 m. balandžio 25 d. buvo išleistas slaptas Lietuvos SSR NKGB įsakymas, kurio skirsnyje buvo nurodyta registruoti visus sionistinių partijų , Bundo, karinių ir fašistinių organizacijų veikėjus bei visų jų spaudos organų darbuotojus. Kitoje represinių organų įskaitoje buvo įrašomi ,,socialiai svetimi” asmenys: stambių bankų, pramonės ir prekybos įmonių savininkai, verslininkai, gydytojai, mokytojai (dokumentai Nr. 148, 149, 153, 157 – 161).

          Pirmaisiais sovietų okupacijos metais Lietuvoje buvo suimti ir įkalinti 334 žydai. Kitais sovietinių represijų tyrimų duomenimis, 1940-1941 m. iš viso buvo represuota 2613 žydų . Tarp represuotųjų 1660 buvo tremtiniai ir 385 politiniai kaliniai. 1941 m. birželio 14-18 d. absoliuti tremtinių ir politinių kalinių dauguma atsidūrė lageriuose.   

KAUNO GETAS

            Jau pirmaisiais karo mėnesiais, per birželio mėn. žydų pogromus Vilijampolėje, liepos mėn. masinį žydų šaudymą VII forte ir kt. įvykius Kaune buvo nužudyta apie 8000 žydų.

            1941 m. liepos 10 d. paskelbtas Kauno karo komendanto ir Kauno burmistro įsakymas iki 1941 m. rugpjūčio 15 d. likusiems Kauno žydams persikelti į Vilijampolėje organizuojamą getą. Getas buvo padalintas į didįjį ir mažąjį getus (pastarasis likviduotas 1941 m. spalio mėn.), kuriuos jungė tiltas per Panerių gatvę (dokumentai Nr. 162, 163, 172, 183); palyginti mažoje teritorijoje buvo apgyvendinta apie 30 000 žmonių ( dokumentai Nr. 164-166).

          Geto gyventojų skaičius ir teritorija buvo ir toliau mažinama, tęsiant masines žudynes - akcijas. Didžiausia jų vyko 1941 m. spalio 29 d., kai apie 10 000 žydų, atrinktų kaip netinkamų fiziniam darbui, sušaudyti IX forte (dokumentai Nt. 171, 173, 174, 178).  

            Sąlyginės stabilizacijos laikotarpiu, nuo 1941 m. spalio 29 d. iki 1943 m. rugsėjo, gete liko gyventi apie 17 000 žmonių. Buvo sukurta plati geto administracinė struktūra (dokumentai Nr. 170, 181, 184, 185, 189, 190), vadovaujama geto Seniūnų tarybos (pirmininkas dr. E. Elkesas), veikė socialinės rūpybos, sveikatos apsaugos, švietimo, ir kt. įstaigos, seniūnų tarybos nutarimų įgyvendinimu rūpinosi ir vidaus tvarką užtikrino geto policija (dokumentai Nr. 167, 175-177, 179, 184).   (Kauno geto policija palaikė ryšius su geto pogrindine antifašistine kovos organizacija, 1944 m. kovo mėn. 130 geto policininkų areštuota, 36 – nužudyti).

            Geto egzistavimą garantavo tik jo gyventojų naudingumas okupantams, todėl ypatingas dėmesys buvo skiriamas darbo prievolei vykdyti: didžiausias ir sunkiausias darbo baras buvo Aleksoto aerodrome, kur dirbo apie 4000 žmonių; pačiame gete dirbtuvėse dirbo taip pat apie 4000 žmonių; kitos darbo brigados vykdavo į darbus įvairiose miesto vietose (dokumentai Nr. 168, 169).  

            Nepaisant nežmoniškų geto sąlygų, buvo stengiamasi palaikyti geto gyventojų dvasią – gete veikė biblioteka, orkestras, dramos kolektyvas, legaliai veikusioje amatų mokykloje vyko ir bendrojo lavinimo užsiėmimai (dokumentai Nr. 186-188).  

            1943 m. rudenį Kauno getas buvo pertvarkytas į SS koncentracijos stovyklą. Žydų gyvenimo kontrolė dar labiau sugriežtinta, darbo brigados civilinėse įstaigose išformuotos, žydai galėjo dirbti tik izoliuotose stovyklose (apie 1000 žmonių apgyvendinta Aleksoto stovykloje, apie 900 – Šančių darbo stovykloje). 1943 m. spalio mėn. apie 3000 žmonių išvežta į Klogą (Estija).

            1944 m. kovo 27-28 d. įvykdyta „vaikų akcija” – iš geto išvežta apie 1300 vaikų iki 12 m. ir senelių.

            1944 m. liepos 8-13 d. Kauno getas buvo likviduotas – apie 6-7 tūkst. žmonių išvežta į Vokietijos koncentracijos stovyklas (Dachau, Štuthofą), geto pastatai sudeginti kartu su bandžiusiais pasislėpti žmonėmis (dokumentai Nr. 191, 192).

Parodoje panaudoti Žydų geto policijos fondo dokumentai ir nuotraukos iš LCVA.

Parodą parengė Vitalija Girčytė, Nijolė Ambraškienė ir Jelena Solnceva.

Naudota literatūra:

Arūnas Bubnys Kauno getas, http://www.genocid.lt/Leidyba/16/bubnys.htm

Istorinė studija Lietuvos žydai, Vilnius, 2012

Izraelis Lempertas Litvakai, Vilnius, 2005

Solomonas Atamukas Lietuvos žydų kelias, Vilnius, 2007

N.Lukšionytė-Tolvaišienė Gubernijos laikotarpis Kauno architektūroje, Kaunas, 2001

Žydų kultūros paveldas Lietuvoje, Vilnius, 2005

Hidden History of Kovno Ghetto, Boston, 1995

Masha Greenbaum The Jews of Lithuania, Jerusalem, 1995

Synagogues in Lithuania. A-M. A Catalogue, Vilnius, 2010

Dokumentų sąrašas

Maloniai kviečiame apžiūrėti parodą

Kauno miesto projektinis planas, parengtas iki 1847 m.

KAA. F. I-61, ap. 1, b. 1728, l. 1.

Vilijampolės tikrosios būklės planas. 1895 m.

KAA. F. I-473, ap. 2, b. 36, l. 1.

Kauno gubernijos gyventojų pasiskirstymas pagal tikybą. 1901 m.

Statistiniai duomenys iš knygos „Pamiatnaja knižka Kovenskoi gubernii na 1902 god“.

Kauno gubernijos statistikos komiteto leidinys „Pamiatnaja knižka Kovenskoi gubernii na 1902 god“, Kaunas, 1901 m.

Kauno miesto inventorius su gyventojų žydų sąrašu. Dokumento fragmentas. 1788 m.

KAA. F.I-61, ap.2, b. 6638, l. 84 v., 85.

Kauno žydų kahalo revizinis sąraš. Dokumento fragmentas. 1816 m.

KAA. F. I-61, ap. 2, b. 124, l. 23, 24 v.

Garsaus visuomenės veikėjo ir rašytojo hebrajų kalba Abraomo Mapu šeimos sąrašas. Dokumento fragmentas iš Vilijampolės žydų bendruomenės revizinio sąrašo. 1834 m.

KAA. F. I-61, ap. 1, b.308, l. 87.

Kauno žydų šeimų sąrašas. Dokumento fragmentas. 1851 m.

KAA. F.I-61, ap.1, b. 1637, l.13, 42 v., 43.

Kauno miesto dūmos narių sąrašas ( iš 69 dūmos narių – 24 žydų tautybės asmenys).

1882 m.

KAA. F. I-61, ap. 2, b. 5879, l. 2 v., 3, 3 v.

Vilijampolės dėžutės mokesčio išlaidų sąmata 1894–1897 m. laikotarpiui.

Dokumento fragmentas. 1892 m.

Per 4 m. numatyta surinkti 26 000 rub. rabinų komisijos, mokytų žydų prie generalgubernatoriaus pareigybių, 2-ų žydų mokytojų išlaikymui, taip pat mokyklų, sinagogų, tiltų išlaikymui ir remontui bei kitoms reikmėms.

KAA. F. I-49, ap. 1, b. 17521, l. 64 v., 65.

Kauno žydų bendruomenės dėžutės mokesčio išlaidų sąmata 1894–1897 m. laikotarpiui. Dokumento fragmentas. 1892 m.

Per 4 m. numatyta surinkti 47 027 rub. 50 kap. rabinų komisijos, mokytų žydų prie generalgubernatoriaus pareigybių, sinagogų, mokyklų, prieglaudos, neturtingų mokinių išlaikymui. 12 650 rub. numatyta skirti vargšų gydymui Kauno ligoninėse, iš jų – 12 500 rub. Kauno žydų ligoninėje ir Birštone.

KAA. F. I-49, ap. 1, b. 17521, l. 100 v., 101.

Kauno žydų žvakių mokesčio mokėtojų sąrašas. Dokumento fragmentas. 1847 m.

KAA. F. I-61, ap. 2, b. 997, l. 300, 300 v.

Kauno apygardos rekrutų ėmimo sąrašas. Dokumento fragmentas. 1868 m.

KAA. F. I-61, ap. 1, b. 1397, l. 8, 9 v., 10.

Karo prievolininkų Borucho Šeino ir Mortchelio Arono Kagano pažymėjimai su nuotraukomis. 1913 m.

KAA. F. I-54, ap. 1, b. 1440, l. 5a, 6, b. 1379, l. 5, 6.

Kauno valdinės I laipsnio žydų pradinės mokyklos tarnautojų ir mokytojų sąrašas, kuriame įrašytas Abraomas Mapu. 1854 m.

KAA. F. I-567, ap. 1, b. 4, l. 98, 98 v. , 105.

Kauno valdinės I laipsnio žydų pradžios mokyklos ataskaita už 1854 m.

KAA. F. I-567, ap. 1, b. 4, l. 99, 99 v. , 104.

Kauno iždo rūmų sprendimas dėl Abraomo Mapu išbraukimo iš Vilijampolės žydų bendruomenės sąrašų, tapus Kauno žydų mokyklos mokytoju. 1855 m.

KAA. F. I-61, ap. 2, b. 2158, l. 1.

Melamedų – žydų religinių pradžios mokyklų mokytojų Jehezkielio Damskio ir Kalmano Vulfo Fišerio pažymėjimai.1903 m.

KAA. F. I-293, ap. 1, b. 188, l. 2, 14.

Kauno dviklasės pradinės žydų liaudies mokyklos mokytojo Kuselio Dovydo Lubockio Vilniaus žydų mokytojų instituto baigimo atestatas. 1908 m.

KAA. F. I-333, ap. 1, b. 20, l. 7.

Kauno dviklasės pradinės žydų liaudies mokyklos mokytojas Kuselis Dovydas Lubockis. 1903 m.

KAA. F. I-333, ap. 1, b. 20, l. 9.

Kauno dviklasės pradinės žydų liaudies mokyklos mokinių J. Zilbermano ir J. Libermano mokyklos baigimo atestatai. 1914 m.

KAA. F. I-333, ap. 1, b. 24, l. 6, 12.

Kauno žydų ligoninės gydytojo Efraimo Rabinovičiaus Tartu universiteto gydytojo diplomas. 1895 m.

KAA. F. I-474, ap. 2, 54, l. 38.

Kauno žydų ligoninės gydytojo Bero Segalio Sankt-Peterburgo karo medicinos akademijos medicinos daktaro diplomas. 1892 m.                      

KAA. F. I-474, ap. 2, b. 59, l. 33.

Deboros Frumkin vaistininko mokinės pažymėjimas. 1910 m.

KAA. F. I-474, ap. 3, b. 1350, l. 2.

Akušerės Esteros Levitovos pažymėjimas. 1882 m.

KAA. F. I-474, ap. 3, b. 956, l. 12.

Faivušo Lipšico pirmosios litografijos Kaune steigimo pažymėjimas. 1866 m.

KAA. F. I-50, ap. 1, b. 22107, l. 4.

III-iosios gildijos pirklės Rochos Merkeliovos pažymėjimas. 1852 m.

KAA. F.I-61, ap. 2, b. 1717, l. 36.

,,Mokyto rabino Icchako Elchanano Spektoriaus vardo Kauno žydų našlaičių namų” rėmėjų posėdžio protokolas. 1904 m. birželio 27 d. 

KAA. F.I-61, ap. 2, b. 6608, l. 3.

Kauno žydų ligoninės įstatai. 1889 m.

KAA. F. I-49, b. 31892, l.32, 33.

Prašymas leisti įsteigti „Informacijos biurą žydams emigrantams“.

1907 m.   

       KAA. F. I-53, ap. 1, b. 63, l. 1.

Draugijos švietimui skleisti tarp žydų Kaune įstatai.

1908 m.   

KAA. F. I-53, ap. 1, b. 86, l. 12.

Pareiškimas dėl Žydų kalbos mylėtojų draugijos skyriaus steigimo Kaune. 1911 m.

KAA. F. I-53, ap. 1, b. 158, l. 6.

Kauno žydų labdaros draugijos „Pigi valgykla“ įstatai. 1901 m.

KAA. F. I-49, ap. 1, b. 31892, l. 11, 12, 12 v.

Kauno labdaros draugijos ,,Ezro“ („Pagalba“) . 1913 m.

KAA. F. I-49, ap. 1, b. 31892, l. 23, 24, 24 v.

Kauno žydų prieglaudos įstatai. 1898 m.

KAA. F. I-49, ap. 1, b. 31892 l. 35, 36.

Kauno Talmud Toros įstatai.1909 m.

KAA. F. I-49, ap. 1, b. 31892 l. 41, 41a.

Kauno ir Vilijampolės žydų maldos namų sąrašas. 1880 m.

KAA. F. I-61, ap. 2, b. 5761, l. 253 v., 254, 254 v., 255, 255 v., 256.

Kauno žydų choralinės sinagogos projektas. 1872 m.

KAA. F. I-473, ap. 1, b. 4012, l. 3.

Kauno žydų choralinės sinagogos tvoros ir vartų projektas. 1893 m.

KAA. F. I-61, ap. 2, b. 6064, l. 182.

M. Rabinovičiaus maldos namų Petrovskaja (M. Daukšos) gatvėje projektas.
Architektas J. Golinevičius. 1883 m.

KAA. F. I-61, ap. 2, b. 5883, l. 41, 42.

Pirklio Movšos Hausmano maldos namų Novaja (Maironio) gatvėje projektas.

Architektas S. Gorskis. 1865 m.

KAA. F. I-473, ap. 1, b. 3486, l. 3.

Kauno Slabados ješivos steigėjo ir ilgamečio vadovo rabino Natano Cvi Finkelio (1849 – 1927) bei jo žmonos pasų kortelės. 1921 m.

KAA. F. 66, ap. 1, b. 25467, 25468.

Rabino Morducho Epšteino ir jo žmonos pasų kortelės. 1921 m.

KAA. F. 66, ap. 1, b. 24890, 24891.

Rabino Bero Šapiro ir jo žmonos pasų kortelės. 1921 m.

KAA. F. 66, ap. 1, b. 13353, 13376.

Deboros ir Dovydo Švarcų mūrinio namo Nikolajaus prospekto ir Ploščiadnaja (Laisvės al. ir S. Daukanto) gatvių kampe antro aukšto pristatymo projektas.

Architektas A. Skrynikovas. 1914 m.

Pastate veikė kino teatras „Triumfas“, II-ame aukšte įrengti medicinos kabinetai ir savininkų apartamentai.

KAA. F. I-473, ap. 1, b. 5077, l. 167.

Rozalijos Julijos ir Izidoriaus Isakovičiaus Volkovyskių namo Nikolajaus prospekto ir Novobazarnaja (Laisvės al. ir S. Daukanto) gatvių kampe projektas.

Architektas N. Andrejevas. 1899 m.

Pastate veikė viešbutis ir restoranas „Metropolis“.

KAA. F. I-61. ap. 2, b. 6485, l. 1, 2.

Izaoko Joselio Mėjerio Pikerio namo Nikolajaus prospekto ir Ivanovskaja (Laisvės al. ir Vasario 16-osios) gatvių kampe projektas. Architektas N. Andrejevas. 1896 m.

I. Pikeris atidarė „Versalio“ viešbutį ir išnuomojo jį Aronui Ožinskiui.

KAA. F. I-61, ap. 2, b. 6366, l. 32.

Pirklio Iljos Frumkino 3 aukštų mūrinio namo Nikolajaus prospekte (Laisvės al.) projektas. Architektas J. Golinevičius. 1877 m.

Pastate buvo įsikūręs Apygardos teismas.

KAA. F. I-61, ap. 2, b. 5696, l. 442A.

Pirklio Naocho Lapino mūrinio namo Malaja Žandarmskaja (I. Kanto) gatvėje

projektas.  Architektas N. Andrejevas. 1897 m.

Išnuomotame pastate įsikūrė Kauno gubernijos valdyba.

KAA. F. I-61, ap. 2, b. 6328, l. 55.

Pirklio B. Monasevičiaus namo Kijevskaja (Gedimino) gatvėje projektas.

Architektas N. Čaginas. 1862 m.

Iki 1892 m. pastate veikė Pašto kontora.

KAA. F. I-473, ap. 1, b. 3385, l. 13, 14.

Pirklio J. Kopelianskio garo malūno Janovskaja (Jonavos) gatvėje priestato projektas. Architektas S. Gorskis. 1865 m.

KAA. F. I-473, ap. 1, b. 3478, l. 4.

Gyventojų skaičius Kaune 1924-1934 m. pagal tautybes. Dokumento fragmentas.

KAA. F-100, ap. 1, b. 102, l. 8.

Gyventojų skaičius Kaune 1928-1937 m. pagal tautybes.

Kauno miesto statistikos metraštis 1937, Kaunas, 1938, p. 10.

Lietuvos Respublikos Steigiamojo Seimo iškilmingas posėdis Seimo rūmuose. Priekyje iš kairės: Kauno Kunigų seminarijos rektorius Jonas Mačiulis-Maironis, Lietuvos Stačiatikių metropolitas Elevferijus, Lietuvos vyriausiasis rabinas Abraomas Beras Šapiro.

Kaunas, 1920 m. gegužės [17 d.].

Fotografas nenustatytas.  

LCVA. A45–P501.

Politikos bei visuomenės veikėjo Makso Soloveičiko vidaus paso kortelė. 1920 m.

Steigiamojo Seimo narys, 1919 – 1922 m. Ministras be portfelio žydų reikalams.

KAA. F. 66, ap.1, b. 6018.

Lietuvos konstitucijos projekto rengimo komisijos raštas Ministrui be portfelio žydų reikalams  M. Soloveičikui apie jo įtraukimą į komisiją.1919 m. gruodžio 12 d.

LCVA. F. 1129, ap.1, b.7, l.144.

Politikos bei visuomenės veikėjo Bernardo Fridmano vidaus paso kortelė. 1920 m.

Teisininkas, 1922- 1923 m. Ministras be portfelio žydų reikalams.

KAA. F. 66, ap. 1, b. 984.

Politikos bei visuomenės veikėjo Simono Rozenbaumo vidaus paso kortelė. 1920 m.

Teisininkas, 1919 – 1924 m. Lietuvos žydų tarybos pirmininkas, 1919 m. Lietuvos užsienio reikalų viceministras, Lietuvos delegacijos Paryžiaus taikos konferencijoje narys, Steigiamojo Seimo ir II Seimo narys.

KAA. F.66, ap. 1, b. 20277.

Politikos bei visuomenės veikėjo Ozero Finkelšteino vidaus paso kortelė.1920 m.

Teisininkas, publicistas, Steigiamojo, II ir III Seimų narys.

KAA. F. 66, ap.1, b.7096.

Politikos bei visuomenės veikėjo Levo Garfunkelio vidaus paso kortelė.1920 m.

Teisininkas, žurnalistas, Lietuvos Steigiamojo Seimo Vyriausiosios rinkimų komisijos , I, II ir III Seimų , Kauno miesto Tarybos narys, 1918 m. Kauno miesto Tarybos rinkimų taisyklių rengėjas.

KAA.F. 66, ap.1, b. 91.

Pramonininko ir visuomenės veikėjo Sulimo Volfo vidaus paso kortelė. 1920 m.

Kauno miesto Tarybos narys, II Seimo deputatas, Lietuvos sionistų sąjungos pirmininkas 1927 – 1930 m. ir 1932 – 1935 m.

KAA. F. 66, ap.1, b. 4221.

Filosofijos daktaro Natano ( Nachmano) Rachmilevičiaus vidaus paso kortelė. 1920 m.

Pramonės ir prekybos viceministras, Žydų tautos tarybos pirmininko pavaduotojas.

KAA. F. 66, ap. 1, b. 3724.

Organizacinio rinkimų į Kauno miesto Tarybą komiteto kreipimasis į miesto gyventojus, raginantis dalyvauti rinkimuose. 1918 m. gruodis.

KAA. F. 219, ap. 1, b. 1, l. 12.

Žydų jungtinės socialistų ir Žydų demokratų partijų bei Amatininkų susivienijimo iškeltų kandidatų į Kauno miesto Tarybą sąrašai Nr. 2 ir Nr. 3.

KAA. F. 219, ap. 1, b. 1, l. 2.

Žydų socialdemokratų darbininkų partijos “Bundas” ir Sionistinės organizacijos iškeltų kandidatų į Kauno miesto Tarybą sąrašai Nr. 5 ir Nr. 6.

KAA. F. 219, ap. 1, b. 1, l. 4.

Rusų demokratų sąjungos ir Vieningosios žydų partijos iškeltų kandidatų į Kauno miesto Tarybą sąrašai Nr. 8 ir   Nr. 10.

KAA. F. 219, ap. 1, b. 1, l. 6.

Žydų liaudies susivienijimo ir Aleksoto žydų iškeltų kandidatų į Kauno miesto Tarybą sąrašai Nr. 11 ir Nr. 12.

KAA. F. 219, ap. 1, b.1, l. 7.

1918 m. gruodžio 18-19 d. rinkimų į Kauno miesto Tarybą rezultatai, pagal kuriuos žydų tautinė mažuma gavo 22 vietas iš 71.

KAA. F. 219, ap. 1, b. 1, l. 331.

Kauno miesto Tarybos nariai 1921-1934 m. pagal tautybes.

Statistikos biuro diagrama.

KAA. F. 100, ap. 1, b. 102, l. 2.

Išrinktų Kauno miesto Tarybos narių sąrašas pagal frakcijas. Žydų frakciją atstovauja 14 narių.  1924 m. rugsėjo 19-20 d.

KAA. F. 219, ap. 1, b. 372, l. 51, 51 v.

Išrinktų Kauno miesto Tarybos narių sąrašas. 1931 m.

KAA. F. 219, ap. 2, b. 38, l. 18.

Žydų religinės bendruomenės centrinio jubiliejaus komiteto pranešimas apie pasirengimą Lietuvos Nepriklausomybės 10-čio paminėjimui. 1928 m. vasario 8 d.

KAA. F. 219, ap. 1, b. 572, l. 4, 4 v.

Kauno miesto valdybos kvietimas ponams A. Rabinavičiui ir Ch. Zivui į Kauno miesto savivaldybės 10 m. sukaktuvių šventę, 1928 m. gruodžio 22 d.

KAA. F. 219, ap. 1, b. 572, l. 83, 88.

Žydų labdarybės, socialinės pagalbos ir kultūros draugijos ,,Ezro” pranešimas apie Lietuvos Nepriklausomybės šventės paminėjimą. 1928 m. vasario 14 d.

KAA. F-219, ap. 1, b. 572, l. 29.

Lietuvos universiteto žydų studentų korporacijos ,,Jordania” pranešimas apie Lietuvos Nepriklausomybės šventės paminėjimą. 1928 m. vasario 13 d.

KAA. F-219, ap. 1, b. 572, l. 11.

Vytauto Didžiojo metų minėjimas Lietuvoje. Vytauto Didžiojo komiteto Kauno miesto Vilijampolės skyrius. Sėdi iš kairės: J.Grigiškienė, M.Mateikis, N.Lipšicas (pirmininkas), B.Valušis. Stovi iš kairės: Ch. Joelsas, Ch. Stirtas, J. Elšteinas. Kaunas, 1930 m.

Fotografas nenurodytas.

LCVA. A73-P41.

Įvairių Kauno žydų organizacijų sveikinimai Lietuvos Respublikos Prezidentui Antanui Smetonai 60 metų jubiliejaus proga. 1934 m.

LCVA. F. 1686, ap. 1, b. 146, l. 1-3 v.

Iškilmės Kauno žydų kapinėse, kur pagerbiami Lietuvos kariai žydai, žuvę kovose už Lietuvos Laisvę bei atidengiami antkapiniai paminklai. Iškilmėse dalyvauja aukštieji Lietuvos kariuomenės karininkai, Lietuvos kariuomenės rabinas Samuelis Sniegas, Lietuvos vyriausiasis rabinas Abraomas Beras Šapiro, Kauno rabinato atstovai, Kauno miesto tarybos žydų frakcijos nariai, kiti žymūs žydų bendruomenės veikėjai.

Kaunas, 1928 m. lapkričio 6 d.

Fotografas [neįskaitoma].

LCVA. P-6778.

Iškilmės Kauno žydų kapinėse, kur pagerbiami Lietuvos kariai žydai, žuvę kovose už Lietuvos Laisvę bei atidengiami antkapiniai paminklai. Jaunuolis prie Lietuvos kariuomenės kario Zundelio Aciko kapo, vainikai ant kapo.

Kaunas, 1928 m. lapkričio 6 d.

Fotografas A.Šulcas.

LCVA. P-12360.

Iškilmių metu prie Prezidentūros sodelyje Lietuvos Respublikos Prezidentas Antanas Smetona Žydų atsargos karių, Lietuvos Nepriklausomybės kovų dalyvių sąjungos Kauno skyriui, šio skyriaus įkūrimo pirmųjų metinių proga įteikia naują Žydų atsargos karių sąjungos Kauno skyriaus vėliavą. Kaunas, 1934 m. gruodžio 8 d.

Fotografas Mečislovas Smečechauskas.

LCVA. P-6393.

I ir II laipsnio Vyties kryžiaus kavalierio savanorio kūrėjo F. Padisono stojamasis pareiškimas. 1933 m.

LCVA. F. 593, ap. 1, b. 1, l. 85.

Savanorio partizano M. Butrimavičiaus stojamasis pareiškimas. 1933 m.

LCVA. F. 593, ap. 1, b. 2, l. 43.

Savanorio A. Livšico, dalyvavusio Klaipėdos išvadavime, stojamasis pareiškimas. 1933 m.

LCVA. F. 593, ap. 1, b. 2, l. 369.

Žydų atsargos karių, Lietuvos Nepriklausomybės kovų dalyvių, sąjungos Kauno skyriaus narių sąrašas.1939 m.

LCVA. F. 593, ap. 1, b. 4, l. 118-120 v.

Skelbimas apie Nepriklausomybės kovose žuvusių žydų karių paminklinės lentos atidengimą su lentos atvaizdu. 1939 m.

LCVA. F.593, ap.1, b. 8, l.1.

Kauno žydų prekybininkų ir pramonininkų siūlymas paremti aukomis Ginkluotųjų pajėgų fondą bei Fondo atsakymas. 1938 m. kovo mėn.

LCVA. F. 604, ap.1, b.1, l. 1, 2.

Informacija apie surinktą Ginkluotųjų pajėgų fondui 60 000 Lt sumą ir aukotojų sąrašai. 1938 m. lapkričio mėn.

LCVA. F. 604, ap.1, b. 10, l. 1, 2, 3.

Lietuvos žydų švietimo draugijos centro komiteto pranešimas I policijos nuovados viršininkui apie rengiamą viešą paskaitą ,,Kolonizacijos problemos 18-to kongreso“.

1933 m.  

LCVA. F. 440, ap.1, b. 403, t. 3 , l. 461.

Lietuvos sionistų organizacijos centro komiteto pranešimas I policijos nuovados viršininkui apie rengiamą viešą paskaitą ,,Sioninkų organizacijos bendradarbiavimas“. 1933 m.  

LCVA. F. 440, ap.1, b. 403, t.3 , l. 472.

Lietuvos ,,Tarbuto“ draugijos centro valdybos pranešimas I policijos nuovados viršininkui apie rengiamą paskaitą ,,Kaip buvo kalbama hebrajiškai 3000 metų atgal“. 1933 m.  

LCVA. F. 440, ap.1, b. 403, t.3 , l. 664.

Žydų tautinės draugijos „Beytar“ Kauno žydų jaunimo skyrius. Kaunas, XX a. 4 dešimtmetis.

Fotografas nenurodytas.

LCVA. P-11144.

Kauno miesto valdybos išduotas leidimas N. ir P. Reznikams dešrų dirbtuvės ir parduotuvės veikimui. 1927 m.

KAA. F-214, ap. 4, b. 257, l. 49.

Žydų prekybininkų ir pramoninkų sąjungos iškaba.

LCVA. F. 604, ap. 1, b. 11, l. 22.

VII-oji Lietuvos žemės ūkio ir pramonės paroda Kaune 1928 m. birželio 28-liepos 3 d. Pirmojo Lietuvoje muilo ir parfumerijos fabriko „Berar ir Ko“ ekspozicija.

Fotografė Janina Tallat-Kelpšienė.

LCVA. A28-P34.

VII-oji Lietuvos žemės ūkio ir pramonės paroda Kaune 1928 m. birželio 28-liepos 3 d. Parodos paviljonai: Samuelio Muškato „Ginklai. Medžioklės reikmenys“, akcinės bendrovės „Batas“ ir A.Varanausko „Radio“.

Fotografė Janina Tallat-Kelpšienė.

LCVA. A28-P35.

VII-oji Lietuvos žemės ūkio ir pramonės paroda Kaune 1928 m. birželio 28-liepos 3 d. Pirmojo Lietuvoje G.L.Falkovskio avalynės fabriko ekspozicija.

Fotografė Janina Tallat-Kelpšienė.

LCVA. A28-P38.

VII-oji Lietuvos žemės ūkio ir pramonės paroda Kaune 1928 m. birželio 28-liepos 3 d. M. Frumkino automobilių ir motociklų paviljonas.

Fotografė Janina Tallat-Kelpšienė.

LCVA. A28-P122.

VII-oji Lietuvos žemės ūkio ir pramonės paroda Kaune 1928 m. birželio 28-liepos 3 d. Akcinės bendrovės „I.B.Volfas-Engelman“ paviljonas.

Fotografė Janina Tallat-Kelpšienė.

LCVA. A28-P139.

VII-oji Lietuvos žemės ūkio ir pramonės paroda Kaune 1928 m. birželio 28-liepos 3 d. Brolių Salamonų tabako ir papirosų fabriko paviljonas.

Fotografė Janina Tallat-Kelpšienė.

LCVA. A28-P141.

O. Iserlio tabako ir papirosų fabriko prašymas Kauno miesto valdybai dėl leidimo prekiauti naujose vietose. 1924 m.

KAA. F. 219, ap. 1, b. 377, l. 519.

D.Rozmarino rūkytos mėsos ir dešrų fabriko parduotuvė. Fotografuota fabriko 40 metų sukakties (1891-1931) proga. Kaunas, 1931 m.

Fotografas nenurodytas.

LCVA. P-15307.

Centralinio žydų banko valdyba.

Iš kairės: M. Krėveris (vyr. direktorius), dr. G. Volfas (direktorius ir valdybos pirmininkas),

M. Šapiro (tarybos pirmininkas), F. Rabinavičius (direktorius). Kaunas, [1930-1932 m.].

Fotografas nenurodytas.

LCVA. P-15386.

Centrinio Lietuvos žydų banko valdybos prašymas leisti atlikti parengiamuosius tvarkymo darbus sklype, kuriame planuojama statyti Centrinio žydų banko rūmus, 1924 m.

KAA. F. 218, ap. 1, b. 148, l. 116B.

Centrinio Lietuvos žydų banko Laisvės al. Nr. 76 projektas. Fasadai iš Laisvės al., Ožeškienės g., I a. pjūvis. Statybos technikas G. Mazelis ir M. Grodzenskis. 1924 m.

KAA. F-218, ap. 1, b. 148, l. 112-116.

Filosofo Emanuelio Levino vidaus paso kortelė. 1923 m.

Prancūzų filosofas egzistencialistas, Sorbonos ir Freiburgo universitetų profesorius.

KAA. F. 66, ap.1, b. 35855.

Dailininko ir skulptoriaus Neemijo Arbitblato vidaus paso kortelė.1925 m.

KAA. F. 66 ap.1, b. 43340.

Dailininkės Černės Percikovičiūtės paso kortelė.1929 m.

KAA. F.66, ap.1, b.5197.

Poetės Lėjos Goldbergaitės vidaus paso kortelė. 1929 m.

Viena žymiausių besikuriančios Izraelio valstybės kultūros veikėjų, poetė, dramaturgė, mokslininkė, vertėja, rašiusi hebrajų kalba. 1970 m. apdovanota Izraelio premija.

KAA. F. 66, ap.1, b. 7083.

Izraelio Eljaševo (slapyvardis – Bal Machšovės) vidaus paso kortelė. 1921 m.

Jidiš literatūros kritikos tėvas, nervų ligų gydytojas. 1921 m.

KAA. F. 66, ap. 1, b. 21343.

Inžinieriaus Anatolijaus Rozenbliumo vidaus paso kortelė. 1920 m.

Kauno sporto halės autorius, Kauno politechnikos instituto docentas, vienas žymiausių Lietuvos gelžbetonio ir plieno konstrukcijų specialistų, inžinerinių novacijų įdiegėjas.

KAA. F. 66, ap. 1, b. 15338.

Muzikantų Hofmeklerių ir Gofmeklerių šeimos narių vidaus pasų kortelės. 

       Morduchas griežė Valstybės operos teatre iki 1934 m., Michelis (Moišė) Hofmekleris, talentingas smuikininkas, brolių Hofmeklerių ansamblio ir ,,Metropolio“ orkestro, dar vadinamo „Hofmeklerbandu”, vadovas, Gedimino ordino kavalierius, Leiba – pianistas, koncertmeisteris, baleto dirigentas, Danielius griežė violončele.

Michelis Gofmekleris. Kapelmeisteris. 1924 m.

KAA. F. 66, ap. 1, b. 39813.

Danielius Gofmekleras. Griežikas. 1925 m.

KAA. F. 66, ap. 1, b. 43927.

Ruvinas Hofmekleris. 1924 m.

KAA. F. 66, ap. 1, b. 40674.

Leiba Hofmekleris. 1924 m.

KAA. F. 66, ap. 1, b. 40675.

Morduchas Hofmekleris. 1924 m.

KAA. F. 66, ap. 1, b. 40671.

Zelda Hofmekleraitė. 1924 m.

KAA.F.66, ap.1. b.40673.

Muzikantų Stupelių šeimos narių vidaus pasų kortelės.

Grigorijus Stupelis. Pianistas. 1928 m.

KAA. F. 66, ap. 1, b. 4082.

Juozas Stupelis. Muzikantas. 1930 m.

KAA. F. 66, ap. 1, b. 9585.

Šmaja Stupelis. Muzikantas. 1928 m.

KAA. F. 66, ap. 1, b. 4286.

Icchakas Stupelis. Griežikas. 1928 m.

KAA. F. 66, ap. 1, b. 3413.

Meeras Morduchas Stupelis. Griežikas. 1928 m.

KAA. F. 66, ap. 1, b. 4080.

Čalkas Stupelis. Griežikas. 1928 m.

KAA. F. 66, ap. 1, b. 2872.

Abromas Stupelis. Griežikas. 1933 m.

KAA. F. 66, ap. 1, b. 2767.

Žydų tautinis „Engelio“ vardo choras. Sėdi centre iš kairės: 1-L.Varšavskis, 2-dr. Dubravičius, valdybos nariai: 3-dainininkė Ona Varšavskienė, 4-dirigentas Š.Blecharavičius, 5-D.Porchovnikas. Kaunas, [1930-1932 m.].

Fotografas nenurodytas.

LCVA. P-15627.

Liberaliųjų sionistų dienraščio, leisto 1919 – 1940 m. „Di jidiše štime“ („Žydų balsas“), darbuotojai. Centre sėdi laikraščio redaktorius Ruvinas Rubinšteinas.

Kaunas, apie 1930 m.

Fotografas nenurodytas.

LCVA. P-15670.

Laikraščio ,,Žydų balsas” administracijos pareiškimas Kauno miesto Mokesčių inspekcijai apie atleistus darbuotojus. 1940 m. liepos 5 d.

KAA. F-209, ap. 2, b. 8909, l. 100.

Žydų liaudies laikraščio „Folksblat“ bendradarbiai. Sėdi iš kairės: D. Globusas,

dr. Sudarskis (žydų draugijos švietimo reikalų pirmininkas), L. Šibailis (redaktorius),

Z. Bakas, S. Macas. Stovi iš kairės: N. Jonesas, J. Markas (administratorius), inž.

N. Šuvalas (redakcijos narys), Š. Bliumanas, I. Margolisas, J. Altfeldas.

Kaunas, apie 1930 m.

Fotografas nenurodytas.

LCVA. P-15672.

Kauno miesto įvairių žydų draugijų mokesčių bylos:

Žydų mokslo mėgėjų draugija. 1934-1940 m.

KAA. F. 209, ap. 2, b. 8758, viršelis.

Lietuvos draugijos ,,Tarbutas” centro valdyba.1938-1940 m.

KAA. F-209, ap. 2, b. 8688, viršelis.

Mokslams skleisti tarp žydų draugija. 1940-1941 m.

KAA. F-209, ap. 2, b. 8656, viršelis.

Žydų muzikos mėgėjų draugija. 1940 m.

KAA. F-209, ap. 2, b. 8759, viršelis

Žydų A.Mapu vardo biblioteka. 1939-1940 m.

KAA. F-209, ap. 2, b. 8635, viršelis.

Pradinės mokyklos Kaune 1928-1937 m. pagal dėstomąją kalbą.

Kauno miesto statistikos metraštis 1937, Kaunas, 1938, p. 98.

Kauno miesto gimnazijų sąrašas.

Lietuvos telefono abonentų sąrašas 1940 metams, Kaunas, 1939 m.

Kauno gimnazijų, mokytojų ir mokinių skaičius 1937 m. rugsėjo 1 d.

Kauno miesto statistikos metraštis 1937, Kaunas, 1938, p. 100.

Žydų privatinės gimnazijos su dėstoma žydų kalba, pradžios mokykla ir vaikų darželiu

Gardino g. Nr. 16 mokesčių byla. 1940 m.

KAA. F. 209, ap. 2, b. 8829, viršelis.

Žydų gimnazijos („Švabės”) rūmų Prieplaukos kranto Nr. 25 ir Palangos g. kampe projektas.  Architektas statybos technikas G. Mazelis. 1926 m. 

Dabar - Kauno lengvosios pramonės ir paslaugų verslo mokykla.

KAA. F. 218, ap. 2, b. 6052, l. 8.

Privačios Kauno žydų mergaičių gimnazijos „Javne“, įsikūrusios Gardino (Kurpių) ir

M. Daukšos gatvių kampe, I-ojo aukšto kapitalinio remonto ir II-ojo aukšto užstatymo projektas. Inžinierius Leonas Ritas. 1937 m.

KAA. F. 218, ap. 2, b. 842, l. 9.

Kauno žydų realinės I gimnazijos Kęstučio g. Nr. 59 fasado projektas.

Architektas Baruchas Klingas. 1930 m.

 Dabar –  J. Naujalio muzikos mokykla.

KAA. F. 218, ap. 2, b. 2991, l. 5.

Kauno žydų draugijos ,,Ort”  vidurinės amatų mokyklos Jonavos g. Nr. 78  projektas. 

 Statybos technikas M. Grodzenskis. 1934 m.

KAA. F. 218, ap. 2, b. 2178, l. 1.

Mūrinės rabinų seminarijos „Kneses – Isroel“ fasado iš Panerių gatvės projektas ir situacijos planas. Inžinierius Leonas Ritas. 1934 m.

KAA. F. 218, ap. 2, b. 5570, l. 7.

Skelbimas apie konkursą hebrajų, jidiš kalbų ir žydų istorijos profesoriaus vietai Lietuvos universitete. Dokumentas prancūzų kalba. 1922 m.

LCVA. F.1129, ap.1, b. 181, l. 995, 996.

Semitologo, žydų literatūros istoriko dr. Chaimo Nachmano Šapiros tarnybos lapas.

1926 – 1940 m. dirbo Vytauto Didžiojo universitete ir vadovavo Semitologijos katedrai, kuri rengė mokytojus žydų mokykloms. 1940 m.

LCVA. F. 631, ap. 3, b. 710, l. 2-4.

Naujojo žydų teatro Lietuvoje skelbimas apie garsaus žydų režisieriaus dr. Paulo Baratovo  ( pseudonimas Ben Zvi) spektaklius ,,Moškė kiaulė”, ,,Džiaugsmas nuo vaikų” ir ,,Gyvenimo kaina”. 1935 m.

KAA. F-219, ap. 1, b. 1026, l. 2.

Šachmatininko Aleksandro Ziselio Machto vidaus paso kortelė. 1922 m.

1923, 1924, 1926, 1927, 1928, 1931, 1932 metų Lietuvos šachmatų čempionas, 1930 m. 3-iosios šachmatų   olimpiados Hamburge ir 1935 m. 6-osios šachmatų olimpiados Varšuvoje dalyvis.

KAA. F. 66, ap.1, b. 28544.

Dviratininko Isako Anoliko vidaus paso kortelė.1925 m.

1924 m. Paryžiaus ir 1928 m. Amsterdamo olimpinių žaidynių dalyvis.

KAA. F.66, ap.1, b.42178.

Žydų sporto ir gimnastikos organizacijos ,,Hapoel“ pareiškimas I policijos nuovados viršininkui apie rengiamą sporto šventę. 1933 m.

LCVA. F. 440, ap. 1, t. 3, b. 403, l. 465.

Draugiškų futbolo rungtynių tarp ,,Makabi” ir ,,JSO” ( jaunalietuvių sporto organizacijos) komandų skelbimas. 1935 m.

KAA. F. 219, ap. 1, b. 1026, l. 2.

Karmelitų žydų sinagogos Šiaulių g. Nr.11 kapitalinio remonto   projektas.

Dipl. inžinierius N. B Joffe. 1928 m.

KAA. F. 218, ap. 2, b. 7790. l. 6.

Žydų maldos namų Skerdyklos g. Nr. 6 atstatymo projektas .

Dipl. inžinierius N. B Joffe. 1927 m.

KAA. F. 218, ap. 2, b. 7265. l. 4.

Žydų mokyklos ,,Talmud Tora” rūmų Jurbarko Nr. 2 / Skerdyklos Nr. 6 projektas.

Tech. priežiūra – J. Salenekas. 1926 m.

KAA. F. 218, ap. 2, b. 7263. l. 8.

Rabino M. Epšteino mūrinių žydų maldos namų Vežėjų ir Stiklių gatvių kampe projektas (fasadas, pjūvis A-B). Tech. priežiūra – J. Salenekas .1926 m.

KAA. F. 218, ap. 2, b. 9116, l. 5.

Žydų maldos namų Kriaušių g. Nr.7 kapitalinio remonto projektas.

G. Bernšteinas. 1930 m.

KAA. F. 218, ap. 2, b. 3727, l. 9.

Šančių žydų medinės sinagogos Kretingos g. Nr.5 remonto projektas.Tech. priežiūra – architektas R. Steikūnas. 1929 m.

KAA. F. 218, ap. 2, b. 3712, l. 9.

,,Pirklių” bendrovės mūrinių maldos namų Petro ( M. Daukšos) g. Nr. 31 atstatymo   projektas. Inžinierius I. Tyško. 1923 m.

KAA. F. 218, ap. 1, b. 92, l. 2.

Kauno žydų ligoninės ,,Bikur Cholim” draugijos įstatai. 1929 m.

KAA. F-64, ap. 1, b. 256, l. 6.

Kauno žydų ligoninės ,,Bikur Choilim” darbuotojų sąrašas. 1934 m.

KAA. F-209, ap. 2, b. 8917, l. 9.

Lietuvos žydų sveikatos apsaugos draugijos ,,Oze“ pranešimas I policijos nuovados viršininkui apie rengiamą paskaitą ,,Ką turi moteriškė žinoti apie savo sveikatą“.

1933 m.  

LCVA. F. 440, ap.1, b. 403, t.3 , l. 474.

Kauno žydų ligoninės gydytojo B. Bergerio vidaus paso kortelė. 1920 m.

Lietuvos sionistų sąjungos pirmininkas 1920 – 1927 m. ir 1930 – 1931 m.

KAA. F.66, ap.1, b.13955.

I. E. Spektoriaus žydų vaikų namų auklėtinių grupinė nuotrauka su I. E. Spektoriaus portretu. 1925 m. liepos 6 d.

LCVA. F. 620, ap.1, b. 4, l. 40.

Žydų vaikų namų Višinskio g. Nr. 37 projektas. Projektas sudarytas pagal vokiečių architekto Hiršfeldo brėžinius. Techninė priežiūra-inžinierius B. Klingas. 1931 m.

KAA. F-218, ap. 2, b. 9525, l. 3.

Kauno „Žydų vaikų namų“, apimančių 4 vaikų prieglaudas ir 6 medicininės pagalbos teikimo įstaigas, 1934 – 1935 m. ataskaita. 1935 m.

KAA. F. 100, ap. 1, b. 142, l. 5-6.

LSSR valstybės saugumo liaudies komisariato protokolas apie atliktą kratą Isaako Levitano namuose ir jo suėmimą. 1941 m. birželio 14 d.

LYA. F. K-1, ap. 58, b. 35897/3 t.1, l. 5.

LSSR valstybės saugumo komiteto nutarimas antrą kartą areštuoti moterų ligų gydytoją Isaaką Levitaną už vadovavimą sionistų organizacijai 1934-1940 m.

1950 m. birželio 24 d.

LYA. F. K-1, ap. 58, b. 35897/3 SB, l. 2.

LSSR valstybės saugumo komiteto nutarimas areštuoti buvusį žydų pradžios mokyklos

Nr. 5 vedėją Dovydą Icikovičių už rabinų sąjungos sekretoriaus veiklą.

1940 m. spalio 3 d.

LYA. F. K-1, ap. 58, b. P-12743, l. 2.

Areštuoto rabinų sąjungos sekretoriaus Dovydo Icikovičiaus nuotrauka ir pirštų atspaudai.

1940 m. lapkričio 12 d.

LYA. F. K-1, ap. 58, b. P-12743, l. 7, 8.

LSSR KGB kaltinamoji išvada dėl areštuoto Dovydo Icikovičiaus. Dokumento fragmentas. 1941 m. kovo 22 d.

LYA. F. K-1, ap. 58, b. P-12743, l. 34.

LSSR valstybės saugumo liaudies komisariato nutarimas areštuoti buvusį žydų gimnazijos direktorių Joelį Bruckų už dalyvavimą sionistų organizacijos centrinės valdybos veikloje. 1941 m. birželio 7 d.

LYA. F. K-1, ap. 58, b. P-14371, l. 2.

Areštuoto advokato Ruvimo Rubinšteino, buvusio ,,Žydų balso” vyr. redaktoriaus, apklausos protokolas. Dokumento fragmentas. 1940 m. gruodžio 7 d.

LYA. F. K-1, ap. 58, b. P-14664, l. 14.

Areštuoto Ruvimo Rubinšteino nuotrauka. 1940 m. lapkričio 10 d.

LYA. F. K-1, ap. 58, b. P-14664, l. 6-1.

Žinios apie kalinį advokatą Levą Garfunkelį. 1940 m. rugsėjo 26 d.

LYA. F. L-44, ap. 1, b. 13118 l. 1, 2.

Informacija apie areštuotą gydytoją, organizacijos ,,Bendrieji sionistai" vice- pirmininką Sulimą Volfą. 1941 m. kovo 31 d.

LYA. F. V-5, ap. 1, b. 30735/5, l. 3.

Informacija apie areštuotą inžinierių, namų savininką Mykolą Frumkiną ir jo šeimą. 1941 m.

LYA. F. V-5, ap. 1, b. 33787/5, l. 1.

LSSR KGB nutarimas ištremti iš Lietuvos stambaus namų savininko Natano Fainbergo šeimą kaip socialiai pavojingą. 1941 m. birželio 8 d.

LYA. F. V-5, ap. 1, b. 38624/1, l. 17.

Informacija apie namų savininkę, draugijos ,,Oze” narę Liną Soloveičikienę ir jos šeimą. 1941 m. birželio 8 d.

LYA. F. V-5, ap. 1, b. 38711, l. 3

Agentūrinis pranešimas apie Liną Soloveičikienę tremtyje Slavgorodske. Dokumento fragmentas. 1944 m. birželio 10 d.

LYA. F. V-5, ap. 1, b. 38711, l. 8.

Kauno geto planas- didysis ir mažasis getai. Vilijampolė, Kaunas.

1941 m. rugpjūčio mėn.-1944 m. liepos mėn. Fotografas nenurodytas.

LCVA. A81-P90.

Kauno getas Vilijampolėje aptvertas aukšta spygliuota viela. Kaunas.

1941 m. rugpjūčio mėn.-1944 m. liepos mėn. Fotografas nenurodytas.

LCVA. 15481-1 (78-43).

Vilijampolės geto seniūnų tarybos pranešimas dėl Dovydo žvaigždės nešiojimo. Dokumentas vokiečių ir jidiš kalbomis. 1942 m. sausio 19 d.

LCVA. F. R-973, ap. 2, b. 1, l. 111.

Geto gyventojų pažymėjimai, patvirtinti Kauno geto komendanto ir Kauno miesto komisaro adjutanto Fritzo Jordano. 1941-1942 m.

LCVA. F. R-973, ap. 3, b. 33, l.1, 1v., 3, 3v.

Sargybinio raportas viršininkui apie vokiečių karininko žodžiu perduotas žydų elgesio geto teritorijoje taisykles. 1941 m. rugpjūčio 22 d.

LCVA. F. R-973, ap. 2, b. 32, l. 518.

Kauno geto policijos viršininkai žydai Panemunskis ir Bukantas kabinete geto teritorijoje. Vilijampolė, Kaunas. 1941 m. rugpjūčio mėn. -1944 m. liepos mėn.

Fotografas nenurodytas.

LCVA. A81-P62.

Kauno geto kalinių darbo brigados, išvykstančios į darbus ryte stovi prie geto vartų. Priekyje- geto žydų policija. Vilijampolė, Kaunas.

1941 m. rugpjūčio mėn. -1944 m. liepos mėn. Fotografas nenurodytas.

LCVA. 15481-10 (78-43).

Vilijampolės geto gyventojų Naftalio Kurliančiko, Rozos Dreišpulytės ir Iciko Verbliunerio darbo pažymėjimai, 1943-1944 m.

LCVA. F. R-973, ap. 3, b. 34, l. 2, 2v., 4, 4v., b. 38, l. 2, 2v.

Vilijampolės žydų geto bendruomenės Seniūnų tarybos raginimas geto gyventojams sunešti pinigus, brangiuosius metalus, medžiagas, kostiumams ir paltams siūti, elektros prietaisus ir kitus vertingus daiktus, o taip pat atgabenti gyvulius ir naminius paukščius. 1941 m. rugsėjo 3 d.

LCVA. F. R-973, ap. 2, b. 1, l. 150.

Vilijampolės žydų geto policijos viršininko raportas Seniūnų tarybos pirmininkui apie vokiečių kariškio nušautus 6 žydų tautybės asmenis. 1941 m. rugsėjo 24 d.

LCVA. F. R-973, ap. 2, b. 32, l. 470.

Vilijampolės žydų geto policijos viršininko raportas Seniūnų tarybos pirmininkui apie gyventojų iškėlimą iš Mažojo geto. 1941 m. spalio 7 d.

LCVA. F. R-973, ap. 2, b. 32, l. 409.

Vilijampolės žydų geto policijos viršininko raportas Seniūnų tarybos pirmininkui apie kriminalinius įvykius, mirusiųjų ir gimusiųjų skaičių geto teritorijoje.

1941 m. spalio 31 d.

LCVA.F. R-973, ap. 2, b. 32, l. 299.

Vilijampolės žydų geto policijos viršininko raportas Seniūnų tarybos pirmininkui apie 6 val. ryto įvykusią geto gyventojų rikiuotę ir darbingų asmenų atranką.

1941 m. spalio 31 d.

LCVA. F. R-973, ap.2, b. 32, l. 303.

Vilijampolės žydų geto policijos viršininko M. Kopelmano nurodymas žemesniosioms policijos struktūroms paraginti geto gyventojus (išskyrus vaikus iki 12 m. ir motinas, prižiūrinčias kūdikius) susirinkti Demokratų aikštėje. Nepaklusniuosius grasinama sušaudyti. 1942 m. vasario 7 d.

LCVA. F. R-973, ap. 3, b. 11, l. 1.

Vilijampolės žydų geto policijos viršininko įsakymas geto nuovadų ir kriminalinių skyrių viršininkams surinkti iš geto gyventojų varį, nikelį, alavą, auksą ir kitus metalus, o taip pat namų apyvokos reikmenis (pvz. durų ir langų rankenas, pelenines, svarstykles, monetas ir t.t.), pagamintus iš minėtų metalų. 1942 m. balandžio 7 d.

LCVA. F. R-973, ap. 1, b. 401, l. 4.

Vilijampolės žydų geto policijos viršininko įsakymas geto nuovadų ir kriminalinių skyrių viršininkams surinkti tautines vėliavas iš geto gyventojų. 1942 m. balandžio 20 d.

LCVA. F. R-973, ap. 1, b. 401, l. 10.

Mirties nuosprendžio vykdymas Kauno geto kaliniui Nachumui Mekui. Geto aikštėje Vilijampolėje yra: vokiečių policininkai, geto žydų policininkai, geto kaliniai.

Kaunas. 1942 m. lapkričio 18 d. Fotografas nenurodytas.

LCVA. 15481-7 (78-43).

Kauno geto žydų policininkai skirsto maisto davinius. Vilijampolė, Kaunas.

1941 m. rugpjūčio mėn. -1944 m. liepos mėn. Fotografas nenurodytas.

LCVA. A81-P68.

Maisto kortelė.1942 m.

LCVA. F. R-973, ap. 3, b. 8, l. 1.

Kauno geto kaliniai stovi eilėje prie pastato gete, laukia savo maisto davinio.

Vilijampolė, Kaunas. 1941 m. rugpjūčio mėn. -1944 m. liepos mėn.

Fotografas nenurodytas.

LCVA. 15481-9 (78-43).

Duonos pardavėjas. Vilijampolė, Kaunas. 1941 m. rugpjūčio mėn. -1944 m. liepos mėn.

Fotografas nenurodytas.

LCVA. A81-P67.

Viena iš Kauno geto gatvių Vilijampolėje. Kaunas.

1941 m. rugpjūčio mėn.-1944 m. liepos mėn. Fotografas nenurodytas.

LCVA. A81-P101.

Vilijampolės žydų geto bendruomenės įstatų nuorašas. 1941 m. [rugpjūčio mėn.].

LCVA. F. R-973, ap. 2, b. 2, l. 11, 11v.

Seniūnų Tarybos pastatas Kauno geto teritorijoje. Vilijampolė, Kaunas.

1941 m. rugpjūčio mėn.-1944 m. liepos mėn. Fotografas nenurodytas.

LCVA. A81-P59.

Geto kaliniai įrenginėja slėptuvę, vadinamąją „maliną“. Vilijampolė, Kaunas.

1941 m. rugpjūčio mėn. -1944 m. liepos mėn. Fotografas nenurodytas.

LCVA. 15481-13 (78-43).

Kauno geto siuvimo kursai mergaitėms, įkurti 1942 m. Vilijampolė, Kaunas.

1942-1944 m. liepos mėn. Fotografas nenurodytas.

LCVA. A81-P64.

Slaptoji mokykla Kauno gete: vaikai su mokytoju. Vilijampolė,

Kaunas. 1941 m. rugpjūčio mėn. -1944 m. liepos mėn. Fotografas nenurodytas.

LCVA. 15481-6 (78-43).

Vilijampolės žydų geto policijos Gyventojų judėjimo ir kontrolės įstaigos metrikacijos punkto išduotas sutuoktuvių pažymėjimas J. Šperlingui ir S. Rozimaitei-Markusienei.

1942 m. sausio 14 d.

LCVA. F. R-973, ap. 3, b. 42, l, 1.

Kauno geto ugniagesiai. Pirmas iš kairės – ugniagesių komandos viršininkas Maksimas Abramovičius. Vilijampolė, Kaunas.

1941 m. rugpjūčio mėn. -1944 m. liepos mėn. Fotografas nenurodytas.

LCVA. A81-P81.

Antrojo pasaulinio karo metu besitraukdami vokiečiai sudegino Kauno getą ir visą Vilijampolės rajoną. Kaunas, 1944 m. Fotografas A.Fridlianskis.

LCVA. A13-P18.

Kauno geto griuvėsiai. Antrojo pasaulinio karo metu besitraukdami vokiečiai sudegino Kauno getą. Vilijampolė, Kaunas, 1944 m. Fotografas nenurodytas.

LCVA. A81- P41.