Lietuva ir Gruzija istorijos šaltiniuose

ლიტვა და საქართველო ისტორიულ წყაროებში

     Kauno apskrities archyvo darbuotojų grupė 2015 m. lankėsi Gruzijoje ir parsivežė į Kauną kelių šimtų dokumentų, susijusių su Pažaislio kamaldulių vienuolyno istorija, skaitmenines kopijas. Dokumentų originalai saugomi Gruzijos nacionaliniame archyve Gruzijos patriarcho Kiriono II asmens fonde. Tuomet ir kilo mintis surengti tokią parodą. Parodoje demonstruojami dokumentai iš Gruzijos nacionalinio archyvo, Gruzijos nacionalinio rankraščių centro, Lietuvos valstybės istorijos archyvo, Lietuvos centrinio valstybės archyvo, Kauno apskrities archyvo, Maironio lietuvių literatūros muziejaus, leidiniai išš Kauno apskrities viešosios bibliotekos. Ši paroda – ne tik Lietuvos archyvų kolegiško darbo, bet ir puikaus Lietuvos ir Gruzijos valstybės archyvų bendradarbiavimo pavyzdys bei galimybė susipažinti su Gruzijos valstybės istoriniais dokumentais. 

     Parodos ekspoziciją sąlyginai galima suskirstyti į dvi dalis. Pirmoji skirta bene ryškiausiai simbolinei jungčiai tarp abiejų tautų - Pažaislio vienuolynui ir Gruzijos patriarchui Kirionui II-ajam. 

     Pažaislio Šv. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčios ir kamaldulių vienuolyno ansamblis – XVII a. antros pusės - XVIII a. žymiausias brandžiojo baroko ansamblis Lietuvoje. Suplanuotas pagal kamaldulių ordino regulos reikalavimus. Vienuolyną įsteigė LDK kancleris Kristupas Zigmuntas Pacas. Vienuolyno fundacijos aktas pasirašytas 1664 m. lapkričio 3 d. Ansamblis pradėtas statyti 1667 m. Pabaigus bažnyčios viduje visus apdailos ir dekoravimo darbus, 1712 m. įvyko iškilminga konsekracija. Po 1831 m. sukilimo uždarytas. XIX a. pirmoje pusėje perstatyti ūkiniai pastatai, rekonstruota pagrindinių pastatų fasadai. 1840 m. pašventintas stačiatikių Uspenijos vienuolynas. 1920 m. vienuolyną perėmė Šv. Kazimiero kongregacijos seserys. 1948 m. uždarytas. 1967 – 1991 m. vienuolynas priklausė Nacionaliniam M. K. Čiurlionio dailės muziejui. 1992 m. grąžinta Šv. Kazimiero seserų kongregacijai. 

     Parodos pradžioje pristatomi Kauno apskrities archyve saugomi Pažaislio kamaldulių vienuolyno dokumentai. Tai - dokumentai apie vienuolio stojimą į vienuolyną, įvairūs mokesčių kvitai, 1773-1782 m. kamaldulių piniginių pajamų ir išlaidų knyga, statybos bei įvairių susitarimų su meistrais dokumentai, svarbūs fundacinių, žemės valdų nuosavybės dokumentai, vaistų receptai. Ypač vertingi yra Gruzijos nacionaliniame archyve saugomi dokumentai: 1667 m. dokumentas, liudijantis, kad Lietuvos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Jonas Kazimieras Vaza patvirtino Kristupo Paco fundaciją Pažaislio vienuoliams kamalduliams, įrašant šią fundaciją į LDK mažosios kanceliarijos knygas, pirmojo vienuolyno prioro Jeronimo paskyrimo raštas, 1683 m. vienuolyno vidaus tvarkos taisyklės ir kt. Parodoje eksponuojami vienuolyno žemėvaldos dokumentai, tiesiogiai susiję su Kauno apskrities archyve saugoma 1817 m. kamaldulių fundacinių, žemės valdų nuosavybės ir teisminių ginčų XVI-XVIII a. dokumentų registro knyga. 

     Pažaislio kamaldulių vienuolynas po 1831 m. sukilimo buvo uždarytas, kamalduliai ištremti, o pats vienuolynas perduotas stačiatikiams. Šį istorijos laikotarpį atspindi 1832 m. ir vėlesnių metų vienuolyno turto surašymai, jo pritaikymo ir pertvarkymo statybos darbų dokumentai, Rusijos valstybės istorijos archyve Sankt Peterburge saugomi 1838-1840 m. parengti vienuolyno pertvarkymo projektai. 

     Pažaislio vienuolyno istorija tiesiogiai siejasi su Gruzijos patriarchu Kirionu II, kuris 1907-1908 m. buvo paskirtas stačiatikiams atiduoto vienuolyno archimandritu. Akivaizdu, Kirionas domėjosi vienuolyno archyvo dokumentais, jo istorija. Tai liudija Kiriono laiškai (šiuo metu saugomi Gruzijos nacionaliniame rankraščių centre), 1908 m. Kauno gubernijos atmintinė knygelė, kurioje buvo publikuotas gražia kalba parašytas, kupinas pagarbos lietuvių tautos praeičiai archimandrito straipsnis apie Pažaislio vienuolyną. 

     Antra parodos dalis skirta Gruzijos istorijai ir lietuvių pėdsakams šiame krašte. 

    Gruzija (Sakartvelo) –tai valstybė, esanti pietų Kaukaze (viename seniausių žmonijos civilizacijos centrų) ir skaičiuojanti ne vieną savo valstybės istorijos šimtmetį. Lietuvos visuotinėje enciklopedijoje, rašoma, kad VI a. pr. Kr. dabartinėje Gruzijos teritorijoje susikūrė Kolchidės karalystė, IV-III a. pr. Kr. Kuros slėnyje susikūrė Kartlija. Nuo II a. po Kr. pamažu plito krikščionybė, apie 330 m. ji tapo valstybine religija Kartlijoje. IV a. sukurtas gruzinų raštas. Ir tuo pačiu metu Gruzijos teritorijoje pradėjo kurtis bažnyčių ir vienuolynų mokyklos. IV a. pirmoje pusėje Fazyje veikė Kolchidės akademija <...>. IV-VI a. dėl Gruzijos žemių varžėsi ir kariavo Persija ir Bizantija. VII a. antroje pusėje, silpstant Kalifatui ir Bizantijai, Gruzijos žemėse susikūrė keletas valstybių: Kachetija, Eretija, Abchazija ir Tao Klardžetia, valdoma Bagrationų, kurie nuo 888 m. titulavosi Gruzijos karaliais. XI a. pr. Vienas iš jų, Bagratas III (valdė 975-1014 m.), suvienijo Vakarų ir dalį Rytų Gruzijos. Didžiausią galią Gruzija pasiekė valdant karalienei Tamarai (1184-1215 m.); driekėsi nuo Juodosios iki Kaspijos jūros. Klestėjimo laikotarpį 1220 m. nutraukė mongolų įsiveržimas. XV a. antroje pusėje Gruzija suskilo į Kartlijos, Kachetijos, Imeretijos karalystes ir Gurijos, Megrelijos, Abchazijos, Svanetijos, Samcchės kunigaikštystes. Turkams 1453 m. užėmus Konstantinopolį, nutrūko Gruzijos ryšiai su su krikščioniškais Vakarais. Tris šimtmečius dėl Gruzijos varžėsi ir kariavo Persija bei Turkija. <...> Iraklijus II (valdė 1744-1798 m.) suvienijo Kartliją ir Kachetiją. Nuolatinių karų sukelti ūkio sunkumai bei Dagestano kalniečių puldinėjimai vertė Gruzijos valdovus ieškoti Rusijos paramos. 1783 m. Iraklijus II pasirašė su imp. Jekaterina II Georgijevsko traktatą, kuriuo priėmė Kartlijos - Kachetijos nepriklausomybę garantuojančios Rusijos globą, tačiau per 1795 m. Persijos antpuolį Gruzijai pagalbos nesuteikė. 1801 m. Rusija, nepaisydama Georgijevsko traktato užėmė Kartliją – Kachetiją, o Bagrationus nušalino nuo valdžios. XIX a. Rusija užėmė ir kitas Gruzijos žemes, nuslopindama visus sukilimus prie Rusijos valdžią. Gruziją iškart imta rusinti. Karus nutraukusi aneksija sudarė palankesnes sąlygas ūkio plėtrai. Stiprėjant viduriniam sluoksniui XIX a. antroje pusėje susiformavo iuolaikinė gruzinų tauta. Per I pasaulinį karą Gruzija buvo Rusijos – Turkijos fronto užnugaris. Po Vasario revoliucijos Rusijoje nuo 1917 m. gegužės iki lapkričio mėn. Gruziją valdė Tbilisyje veikiantis Užkaukazės ypatingasis komitetas. Po Spalio perversmo armėnų, gruzinų ir azerbaidžianiečių partijų 1917 m. lapkričio mėn. Tbilisyje įkurtas Užkaukazės komisariatas 1918 m. vasario mėn. sušaukė Užkaukazės seimą, kuris 1918 m. balandžio 22 d. paskelbė Užkaukazės Demokratinės Federacinės Respublikos įkūrimą. Kilus nacionaliniams nesutarimams (pirmiausia dėl santykių su Turkija) 1918 m. gegužės 26 d. ji buvo panaikinta. Tą pačią dieną vakare sušaukta Gruzijos nacionalinė taryba paskelbė Gruzijos Demokratinę Respubliką. Jos vyriausybę daugiausia sudarė socialdemokratai. 1918 m. gegužės 28 d. Gruzijos Demokratinę respubliką pripažino Vokietija, vėliau Turkija, Argentina. Į Gruziją buvo įvesta Vokietijos kariuomenė. Centrinėms valstybėms pralaimėjus I pasaulinį karą 1918 m. pabaigoje ją pakeitė D. Britanijos kariuomenė (išvesta 1920 m. liepos mėn., kai Gruzijos vyriausybė atsisakė bendradarbiauti su A. Denikino baltagvardiečiais, siekiančiais atkurti Rusijos imperiją.). 1920 m. sausio mėn. Paryžiaus taikos konferencijoje Gruziją de facto pripažino Antantės valstybės (de jure – 1921 m. sausio mėn.), 1920 m. gegužės 7 d. sutartimi – ir Sovietų Rusija. 

     Antroje parodos dalyje pristatomi senieji Gruzijos ist0rijos dokumentai: IX a. Anbandidi Evangelija, 1195-1196 m. donacinė privilegija su Gruzijos karalienės Tamaros parašu, 1745 m. Gruzijos žemių žemėlapis, Lietuvos Metrikoje užfiksuotas pirmasis Gruzijos kraštų paminėjimas 1465 metais, XIX a. pab. – XX a. pr. Tbilisio nuotraukos, svarbiausias Gruzijos istorijos bei valstybingumo dokumentas - Gruzijos Nepriklausomybės aktas, priimtas 1918 m. gegužės 26 d., 1918 m. Gruzijos Respublikos herbo eskizas. Paroda tęsiama dokumentais apie Lietuvos gyventojų paliktus pėdsakus Gruzijoje XIX - XX a., bendras pastangas siekiant atgauti ir įtvirtinti nepriklausomybę, valstybių tarpusavio santykių kūrimą, ekonominį bendradarbiavimą iki 1940 m. ir kt. 

     Rusijos imperijos laikotarpiu Kaukazo regionas buvo vakarų gubernijų gyventojų tremties ar bausmės atlikimo vieta. Tai liudija 1831 m. sukilėlių sąrašai, knygnešio I. Bitaičio tremtis. Užkaukazėje gyveno ir dirbo, tarnavo carinėje kariuomenėje ne vienas iš tuometinių Kauno ar Vilniaus gubernijų kilęs asmuo. Vilniaus universitete studijavo ir aktyviai dalyvavo studentų patriotinėse organizacijose ir 1831 m. sukilime geografas J. Chodzka, kuris 1847-1866 m. atliko trianguliacinius matavimus Kaukazo kalnuose ir kt. 

     Pagal pirmąjį visuotinį Rusijos imperijos gyventojų surašymą 1897 metais Kauno gubernijoje gimtąja kartvelų (gruzinų) kalbėjo 3 vyrai ir 8 moterys, Kaukazo kalniečių -1 vyras, 0 Kaukaze gyveno 5121 lietuvis ir 55 žemaičiai (Kutaisyje: lietuvių – 450, žemaičių – 16, Tbilisyje: lietuvių – 1263, žemaičių - 34, Karse – 892 lietuviai). 

     Kaukazo lietuvių bendruomenės gyvenimą ir veiklą XX a. pradžioje iliustruoja dokumentai ir nuotraukos iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo, leidiniai iš Kauno apskrities viešosios bibliotekos Senų ir retų spaudinių skyriaus. Tai – Tbilisyje vykusio Kaukazo lietuvių organizacijų atstovų suvažiavimo dalyvių, Tbilisio lietuvių choro Pirmojo pasaulinio karo metu nuotraukos, Lietuvos kariuomenės majoro P. Gudelio atsiminimai, Generalinio štabo pulkininko S. Raštikio tarnybos carinėje kariuomenėje dokumentai, Kaukazo lietuvių tarybos narių: P. Dailidės, P. Vileišio, Br. Sipavičiaus, A. Marcinkevičiaus, P. Gudelio tarnybos ir asmens dokumentai. 

     Pasibaigus Pirmajam pasauliniam karui, Lietuvos atstovybės pastangomis iš Gruzijos į Lietuvą grįžo apie 10000 žmonių. Parodoje demonstruojami Tbilisyje gyvenusių Lietuvos piliečių užsienio pasai, saugomi Lietuvos centriniame valstybės archyve, Gruzijoje gimusių Lietuvos piliečių, architekto Edmundo Friko šeimos narių pasų kortelės, poeto J. Graičiūno asmens dokumentai, Kaukaze gyvenusių ar keliavusių rašytojų A. Žukausko ir B. Sruogos nuotraukos. 

     Ne mažiau įdomus ir sudėtingas yra ir kitas mūsų istorijos laikotarpis, kai buvo kuriamos nepriklausomos valstybės, kai reikėjo didelių pastangų išsilaikyti naujai kuriamame pasaulyje, kuriame mažosios tautos turėjo įrodyti ir apginti savo teisę egzistuoti. LR Užsienio reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos Atstovybės Maskvoje dokumentai iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo atskleidžia Lietuvos Respublikos ir Gruzijos Demokratinės Respublikos santykius 1919-1921 m. Paryžiaus taikos konferencijoje ir Tautų Sąjungoje. Šio laikotarpio dokumentuose atsispindi bendros Lietuvos, Estijos, Latvijos, Gruzijos, Azerbaidžano, Armėnijos ir Ukrainos atstovų pastangos išsikovoti pripažinimą, būti priimtomis į Tautų Sąjungą ir tapti nepriklausomomis valstybėmis. 

     Formaliai pripažinusi Gruzijos nepriklausomybę, Sovietų Rusija neatsisakė imperinių siekių. 1921 m. vasario mėn. bolševikams sukursčius valstiečių sukilimą Armėnijos pasienyje, 1921 m. vasario 16 d. Raudonajai armijai įžengė į Gruziją ir po kelių dienų - vasario 25 d. - užėmus Tbilisį, Gruzijoje buvo paskelbta sovietų valdžia. Gruzijos vyriausybė persikėlė į Batumi ir kovo 18 d. emigravo. Iki 1921 m. kovo 19 d. Sovietų Rusija užėmė visą Gruziją. 1922 m. gruodžio mėn. Gruzija, kaip Sovietų Rusijos 1922 m. sukurtos Užkaukazės Federacijos dalis, buvo įjungta į SSSR. Gruzija patyrė visus sovietų valdžios vykdomus politinius, ekonominius, socialinius, kultūrinius pertvarkymus bei represijas. Parodoje demonstruojami dokumentai, rodantys Lietuvos laikyseną Gruzijos okupacijos atžvilgiu, Gruzijos vyriausybės emigracijoje veiklą, eksponuojamas sutarties tarp Lietuvos respublikos ir Gruzijos projektas [1921-1922], Lietuvos Respublikos piliečių įsteigtų verslo ir prekybos įmonių Tbilisyje dokumentai, diplomato E. Turausko albumo nuotraukos iš 1934 m. Lietuvos spaudos atstovų kelionės po Sovietų Gruziją.

Kristupo Paco raštas Lenkijos karaliui ir Lietuvos Didžiajam Kunigaikščiui Jonui Kazimierui Vazai, kuriuo šis informuoja valdovą apie savo fundaciją kamalduliams Pažaislyje. 1667 m. balandžio 28 d.

Gruzijos nacionalinis archyvas. F. 1458, ap. 2, b. 2, l. 1, 1 v., 2

Kamaldulių ordino magistro raštas apie Jeronimo paskyrimą pirmuoju Pažaislio vienuolyno prioru. 1667 m. rugsėjo 24 d.

Gruzijos nacionalinis archyvas. F. 1458, ap. 2, b. 4, l. 1

Lietuvos vyriausiojo tribunolo sprendimas dėl Pažaislio kamaldulių, atstovaujamų Kristupo Paco, Kauno benediktinių ir Kauno jėzuitų besiribojančių žemės valdų. Dokumento fragmentas. 1666 m. birželio 20 d.

Gruzijos nacionalinis archyvas. F. 1458, ap. 2, b. 81, l. 1, 1 v., 3 v.

Pažaislio kamaldulių mokesčių kvitai. 1669-1674 m.

KAA. F. I-337, ap. 1, b. 2039, l. 105, 125

 Išrašas iš Lietuvos vyriausio tribunolo knygos apie tai, kad Kristupas Pacas 757 ir 1/2 auksinų sumą, kurią buvo pasiskolinęs iš žmonos Felicijos Pacienės, užrašo Pažaislio vienuolynui. Už šią sumą, F. Pacienės prašymu, kamalduliai turi melstis už jos sielą.. 1676 m. rugpjūčio 11 d.

Gruzijos nacionalinis archyvas. F. 1458, ap. 2, b. 143, l. 1, 2, 3

LDK kanclerio Kristupo Paco atsisakymas Vardų valdų ir Jarmališkių palivarko Pažaislio kamaldulių naudai. 1683 m. gegužės 20 d.

KAA. F. I-337, ap. 1, b. 2042, l. 1, 1 v., 2

Pažaislio kamaldulių vienuolyno vidaus tvarkos taisyklės. Dokumento fragmentas

 (po 1683 m.).

Gruzijos nacionalinis archyvas. F. 1458, ap. 2, b. 6, l. 1, 1 v., 2

Vienuolio Cheburin nurodymas išdalinti jo daiktus atsivežtus prieš stojant į vienuolyną.

1688 m.

KAA. F. I-337, ap. 1, b. 2040, l. 82

Popiežiaus Klemenso XIII leidimas perkelti altorių ir kitą kilnojamą turtą iš po gaisro apleisto Pažaislio vienuolyno. 1763 m. gegužės 13 d.

Gruzijos nacionalinis archyvas. F. 1458, ap. 2, b. 15, l. 1

Pažaislio kamalduliams komisarų dekretu priteistų pievų ir miškų šalia valdovo girių Rumšiškėse planas. 1763 m.

Gruzijos nacionalinis archyvas. F. 1458, ap. 2, b. 148, l. 1

Alga Kauno auksakalių meistrui už šv. Marijos paveikslo apkalimą, nurodant jo atliktus darbus. 1766 m.

KAA. F. I-337, ap. 1, b. 2061, l. 37

Vaistų receptų knygelė (b. d.).

KAA. F. I-337, ap. 1, b. 2080, l. 53, 54

Senojo Pažaislio kamaldulių vienuolyno archyvo kartotekos pavyzdžiai. XVIII a.

KAA. F. I-337, ap. 1, b. 2081, l. 95, 105

Pažaislio kamaldulių vienuolyno fundacinių, žemės valdų nuosavybės ir teisminių ginčų XVI-XVIII a. dokumentų registracijos knyga, sudaryta Breslaujos pavieto rotmistro Andriaus Juozapo Noreikos. Dokumento fragmentas. 1817 m.

KAA. F. I-337, ap. 1, b. 2082, l. 1, 9 v., 10

1831 m. sukilimo dalyvių sąrašas, kuriame įrašytas Pažaislio kamaldulių vienuolyno prioras Romualdas Zubavičius. 1831 m.

KAA. F. I-50, ap. 3, b. 1, l. 268 v., 269

Pažaislio kamaldulių vienuolyno turto, perduoto stačiatikių dvasininkijai, sąrašas. Dokumento fragmentas. 1832 m. kovo 4 d.

KAA. F. I-337, ap. 1, b. 16, l. 1, 1 v., 2

Pažaislio kamaldulių vienuolyno pertvarkymo ir pritaikymo stačiatikių Uspenijos vienuolynui projektas. 1840 m.

Rusijos valstybės istorijos archyvas Sankt Peterburge. F. 1488, ap. 2, b. 342, l. 1

Pažaislio kamaldulių vienuolyno pertvarkymo ir pritaikymo stačiatikių Uspenijos vienuolynui projektas. 1838 m.

Rusijos valstybės istorijos archyvas Sankt Peterburge. F. 1488, ap. 2, b. 342, l. 5.

Pažaislio kamaldulių vienuolyno pertvarkymo ir pritaikymo stačiatikių Uspenijos vienuolynui projektas. 1840 m.

Rusijos valstybės istorijos archyvas Sankt Peterburge. F. 1488, ap. 2, b. 342, l. 10.

Pažaislio kamaldulių vienuolyno pertvarkymo ir pritaikymo stačiatikių Uspenijos vienuolynui projektas. 1838 m.

Rusijos valstybės istorijos archyvas Sankt Peterburge. F. 1488, ap. 2, b. 342, l. 12.

Pažaislio stačiatikių vienuolyne saugomos K. Paco Šv. Mišių taurės brangiųjų akmenų patikrinimo aktas. Dokumento fragmentas.1875 m.

KAA. F. I-337, ap. 1, b. 1840, l. 16, 16 v., 17, 19 v.

Gruzijos patriarchas Kirionas II (1855- 1918 m.).

Gruzijos nacionalinis archyvas

Kiriono II laiškas. Aprašomas vienuolynas Kaune, kuriame jis apsigyveno.

1907 m. balandžio 5 d.

Gruzijos nacionalinis rankraščių centras

Kiriono II laiškas, kuriame rašo, kad išvyko ir šiuo metu yra apsistoęes Sankt Peterburge.

1907 m. rugsėjo 6 d.

Gruzijos nacionalinis rankraščių centras.

Anbandidi Evangelija. IX a.

Vienas seniausių Gruzijos rankraščių. Parašytas asomtavruliscript’u, rudu rašalu. Inicialai parašyti cinoberiu. Dokumentas susideda iš Evangelijos pagal Joną ir dalies Evangelijos pagal Luką. Rankraštyje yra vėlesnių laikotarpių intarpų.

Gruzijos nacionalinis archyvas

Gruzijos karalienės Tamaros parašas ant jos donacinės privilegijos, duotos Shiomghvime vienuolynui. 1195-1196 m. Ritinys, 205 x 27. Muliažas.

Gruzijos nacionalinis archyvas

Gruzijos (Iberijos) žemėlapis. 1745 m. Autorius - Vakhushti Batonishvili (Bagrationi). Mastelis 1:5 rusiškų varstų.

Gruzijos nacionalinis archyvas

Pirmasis Gruzijos žemių (Iberijos, Abchazijos, Imeretijos, Megrelijos, Kachetijos ir kt.) paminėjimas Lietuvos rašytiniuose šaltiniuose - Lietuvos Metrikos įrašas apie 1465 m. kovo 10 d. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kazimiero Jogailaičio dvarą aplankiusius Gruzijos (Iberijos) karaliaus Bagrato VI pasiuntinius, vykusius įkalbėti Ispanijos karalienę Elžbietą surengti kryžiaus žygį prieš osmanus, 1453 m. nukariavusius Konstantinopolį. LVIA. MFK ,,Lietuvos metrika“ Nr. 5, l. 339, 339 v., 340

Tbilisis. Totorių Maidano aikštė ir Metekhi bažnyčia. 1890 m.

Nuotraukos autorius D. Jermakov.

Gruzijos nacionalinis archyvas

Tbilisis. Vaisių ir sūrių krautuvė. 1890 m. Nuotraukos autorius D. Jermakov.

Gruzijos nacionalinis archyvas

Tbilisis. Puodžiaus krautuvėlė. 1890 m. Nuotraukos autorius D. Jermakov.

Gruzijos nacionalinis archyvas

Tbilisis. Miesto vaizdas nuo pilies griuvėsių. 1890 m. Nuotraukos autorius D. Jermakov. Gruzijos nacionalinis archyvas

Tbilisis. Vietininko rūmai, Golovino alėja ir Kaloubani bažnyčia. 1890-1905 m.

Nuotrauka iš Tulashvili kolekcijos.

Gruzijos nacionalinis archyvas

Slaptojo patarėjo Senatoriaus Novosilcevo pranešimas apie praporščiko J. Chodzkos dalyvavimą filaretų draugijos veikloje studijų metais. 1824 m.

LVIA. F. 567, ap. 2, b. 1308, l. 61, 61 v., 62

Vilniaus gubernijos Ašmenos apskrityje suimtų ir ištremiamų į Kaukazo atskirąjį korpusą 1831 m. sukilimo dalyvių sąrašas. Dokumento fragmentas.1831 m.

LVIA. F. 437, ap. 1, b. 28, l. 34, 35 v.

Antanas Vilkutaitis publicistas, literatas.1903 m.

1891 - 1902 m. Gruzijoje dirbo kelių inžinieriumi.

LCVA, 0078872

Stasys Raštikis karinės tarnybos metu. [1919]

LCVA, P12475

Stasio Raštikio tarnybos lapas su įrašais apie Tifliso karo mokyklos baigimą ir tarnybą Kaukazo karinėje apygardoje. Dokumento fragmentas. 1915-1918 m.

LCVA. F. 930, ap.8, b. 256, l. 241 v., 242, 242 v.

Karo gydytojas B. Sipavičius (dešinėje) Kaukaze. 1906 m.

LCVA, P18708

Tbilisio lietuvių choras Pirmojo pasaulinio karo metu. Centre choro vadovas - J. Štarka. 　Tbilisis. 1918 m.

LCVA, P20217

Juliaus Štarkos Lietuvos vidaus paso kortelė. 1920 m.

KAA. F. 66, ap. 1, b. 13938

Tbilisio lietuvių grupė Pirmojo pasaulinio karo metu. Tbilisis, 1916-1918 m.

LCVA,  P20232

Kaukazo lietuvių organizacijų atstovų suvažiavimas. Už stalo, centre - garbės  pirmininkas inžinierius Petras Vileišis, šalia jo - pirmininkas Pranas Dailidė.

Tbilisis, 1918 m. gruodžio 27 -30 d.

LCVA, P20178

Petro Vileišio Lietuvos vidaus paso kortelė. 1922 m.

KAA. F. 66, ap. 1, b. 32386

Užsienio reikalų ministerijos referento Prano Dailidės tarnybos lapo ištrauka apie veiklą Kaukaze. Dokumento fragmentas. 1920 - 1930 m.

KAA. F. R-1052, ap. 1, b. 136, l. 20, 20 v., 21

Lietuvos žurnalistų sąjungos nario Prano Dailidės asmens byla (b.d.)

LCVA. F.610, ap. 1, b. 77, l. 1

Atsargos majoro Petro Gudelio prašymas Kariuomenės pirmūnų medalio komisijos pirmininkui dėl kariuomenės pirmūno teisių pripažinimo. 1940 m.

LCVA. F. 1446, ap. 1, b. 9, l. 32

Kaukazo lietuvių tarybos narys Aleksandras Marcinkevičius. 1923 m.

LCVA. F.631, ap. 7, b. 679, l. 1

Kaukazo lietuvių tarybos nario karo gydytojo Broniaus Sipavičiaus anketa apie tarnybą Rusijos kariuomenės lietuvių tautinėse dalyse. 1917-1919 m.

LCVA. F. 1446, ap.1, b. 22, l. 63

Gruzijos Nepriklausomybės Aktas, priimtas Gruzijos Nacionalinėje Taryboje 1918 m. gegužės 26 d. Steigiamasis Susirinkimas ratifikavo 1919 m. kovo 12 d.

Gruzijos nacionalinis archyvas

Gruzijos Respublikos herbas. 1918 m. Autorius: Josif Charlemagne. Dailininkai: Dimitri Shevardnadze ir David Kakabadze.

Gruzijos nacionalinis archyvas

Kaukazo lietuvių tarybos pirmininko Prano Dailidės sveikinimas Gruzijos Nacionalinei Tarybai Nepriklausomybės paskelbimo proga. 1918 m.

Gruzijos nacionalinis archyvas

Azerbaidžano, Armėnijos, Gruzijos, Kubanės, Latvijos, Lietuvos, Baltarusijos, Šiaurės Kaukazo, Ukrainos ir Estijos atstovų kreipimasis į Paryžiaus Taikos konferencijos pirmininką G. B. Clemenceau dėl minėtų tautų priėmimo į Tautų Lygą ir jų nepriklausomybės pripažinimo. Dokumento fragmentas. [1919 m.]

LCVA. F. 383, ap. 7, b. 23, l. 242, 243, 244

Bendras protokolas Paryžiaus Taikos konferencijoje dalyvaujančių Lietuvos, Estijos, Latvijos, Gruzijos ir Ukrainos atstovų. Su parašais, tame tarpe - ir Gruzijos atstovo N. Čcheidzės. Prancūzų kalba. 1919 m. balandžio 19 d. (?).

LCVA. F. 383, ap. 3, b. 172, l. 56, 57

Gruzijos atstovo N. Tcheidzės 1919 m. gegužės 21 d. kreipimasis į Tautų Sąjungą su prašymu priimti Gruziją į Tautų Sąjungą.

LCVA. F. 383, ap. 7, b. 440, l. 70

LR pasiuntinio Rusijoje J. Baltrušaičio raštas LR užsienio reikalų ministrui Purickiui apie Gruzijos atstovo G. Maharadze notą Rusijos užsienio reikalų liaudies komisarui Čičerinui.1921 m. kovo 1 d.

LCVA. F. 383, ap. 7, b. 110, l. 141

LR URM posėdžio protokolas Nr. 15, kuriame svarstytas įgaliotinio Gruzijoje p. Zandgeranskio pranešimas dėl Gruzijos vyriausybės reikalavimo pripažinti ją de jure. Dokumento fragmentas. 1922 m. kovo 17 d.

LCVA. F. 383, ap. 7, b. 283, l. 232, 233

Gruzijos atstovo Paryžiuje A. Tchenkeli raštas LR atstovui Paryžiuje O. Milošui dėl Gruzijos okupacijos. Prancūzų kalba. 1922 m. spalio 17 d.

LCVA. F. 383, ap. 7, b. 271, l. 79, 79 v., 80

LR URM Vakarų departamento direktoriaus B.K. Balučio raštas Lietuvos atstovui Paryžiuje dėl LR laikysenos Gruzijos okupacijos klausimu. 1922 m. spalio 26 d.

LCVA. F. 383, ap. 7, b. 271, l. 78

Lietuvos piliečių, gyvenančių Tbilisyje, užsienio pasų dublikatai. 1921 -1922 m.            

LCVA. F. 383, ap. 8, b. 1194, l. 96A, 104

Poeto Jono Graičiūno gimimo metrikai. Tiflisas. 1903 m.

Maironio lietuvių literatūros muziejus

Broliai Vytautas Andrius ir Algirdas Andrius Graičiūnai kaukazietiškais rūbais.

Čikaga, 1907 m. spalio 12 d.

LCVA, 　0099923

Rašytojas Antanas Vienuolis Žukauskas Kaukaze. 1906 m.

LCVA, 0082064

Rašytojas B. Sruoga (iš kairės - pirmas) su draugais Kaukaze. 1917 m.

LCVA, 0078187

Edmundo Alfonso Friko Lietuvos vidaus paso kortelė. 1924 m.

KAA. F. 66, ap. 1, b. 39290

Ekaterinos Frikienės Kikadze Lietuvos vidaus paso kortelė. 1927 m.

KAA. F. 66, ap. 1, b. 6

Leopoldo Edmundo Fryko Lietuvos vidaus paso kortelė. 1927 m.

KAA. F. 66, ap. 1, b. 9623

Lietuvos, Latvijos, Suomijos ir Estijos atstovų raštas Gruzijos Užsienio reikalų liaudies komisariatui dėl Rytų Baltijos šalių organizacijos “SELL” registravimo Tbilisyje. 1921 m. Gruzijos nacionalinis archyvas

Brolių Broidų farmacijos prekių prekybos bendrovė “Marpe”. 1918 m.

Gruzijos nacionalinis archyvas

Grupė Lietuvos spaudos atstovų parodoje Tbilisyje. Iš dešinės antras savaitinio žurnalo "Trimitas" redaktorius J. Kalnėnas, ketvirtas Lietuvos telegramų agentūros ELTA direktorius E. Turauskas, šešta E. Turausko žmona Elena Turauskienė - Jankauskaitė.

Diplomato E. Turausko albumas  Tbilisis, 1934 m.

LCVA, A178-P084

Mcchetos miestas Gruzijoje. Vienuoliai prie Jvari vienuolyno. Diplomato E. Turausko albumas. Gruzija. 1934 m.

LCVA,  A178-P092

Moterys dirba laukuose. Diplomato E. Turausko albumas. [Batumis], Gruzija. 1934 m.

LCVA,  A178-P0104

Grupė Lietuvos spaudos atstovų Gruzijoje. Pirmame plane sėdi Latvių laikraščio ,,Jaunaks Zinas‘‘ (,,Paskutinės žinios‘‘) korespondentas Kaune Justas Paleckis, paskutinėje eilėje iš kairės antras - ­ Lietuvos žurnalistų sąjungos Klaipėdos skyriaus pirmininkas A. Gerutis, trečia - ­ Lietuvos telegramų agentūros ELTA direktoriaus E. Turausko žmona E. Turauskienė­-Jankauskaitė. Diplomato E. Turausko albumas. Gruzija 1934 m.      

LCVA, A178­-P096