Fotografijos dienos proga sveikiname visus fotografus ir fotografija besidominčius žmones bei dalijamės žinia apie Lietuvos centriniam valstybės archyvui padovanotą fotožurnalisto Vladimiro Gulevičiaus visą gyvenimą kauptą fotoarchyvą. 

2021 m. Lietuvos centrinį valstybės archyvą papildė fotožurnalisto Vladimiro Gulevičiaus fotografijų archyvas. Asmeniniame archyve sukauptos fotografijos – tai daugiau nei trys dešimtmečiai Lietuvos istorijos fotoliudijimų apie sovietmetį, atgimimo ir nepriklausomybės laikotarpius. V. Gulevičiaus žmonos Gerutos Paleckytės iniciatyva archyvui perduotos fotografijos vėl prabils istorikams, mokslininkams ir visiems besidomintiems žmonėms apie Lietuvos gyventojus, gamtą, miestų ir kaimų kasdienybę, šventes, architektūrą, kultūros, politikos veikėjus, diplomatinius santykius su užsienio valstybėmis. Dar kartą, tačiau kitu rakursu – fotografas turėjo išskirtinę galimybę fotografuoti iš lėktuvo – leis pamatyti Baltijos kelią, Vilniaus mikrorajonus, nuostabią Lietuvos gamtą. Išskirtiniais taip pat būtina įvardyti ir kadrus, kurie buvo padaryti V. Gulevičiui dirbant Lietuvos prezidento fotografu ir Lietuvos vyriausybės spaudos tarnyboje – fotožurnalistas užfiksavo 1993–1998 metų svarbiausius politinius įvykius. Dešimt dėžių fotonegatyvų juostelių bei jau išryškintų fotografijų archyve bus suskaitmenintos, aprašytos ir prieinamos visuomenei. Nors fotonegatyvų skaitmeninimo pradžia planuojama šių metų pabaigoje, tačiau fotografijos dienos proga dalijamės bent maža, tačiau ypatinga dalimi V.Gulevičiaus archyvo kadrų.

Apie Vladimirą Gulevičių. Vladimiras Gulevičius (1940 m. kovo 11 d.–2021 m. vasario 21 d.) gimė Vilniuje, inžinieriaus Arsenijaus Gulevičiaus ir Varšuvos Didžiojo teatro baleto šokėjos Zofijos Vernickos šeimoje. Pomėgis fotografuoti atsirado jau vaikystėje – pirmuosius kadrus V.Gulevičius užfiksavo su tetos dovanotu vokišku fotoaparatu „Rolleicord“. Šiuos pirmuosius mėgėjiškus fotografijos bandymus nuo profesionalaus fotografo darbo skyrė daugiau nei dvidešimt metų per kuriuos V. Gulevičiaus laukė gyvenimo išbandymai – darbas siuvimo fabrike „Lelija“, vakarinė mokykla, polonistikos studijos Vilniaus pedagoginiame institute, tarnyba Sovietinėje armijoje Archangelske, neakivaizdinės studijos Vilniaus universitete. 1973 m. V.Gulevičius įsidarbino naujienų agentūroje ELTA, kurioje dirbo daugiau nei dvidešimt metų. 1993–1998 m. dirbo fotografu Lietuvos prezidento ir Lietuvos Vyriausybės spaudos tarnyboje. Buvo aktyvus Vilniaus dainų ir šokių ansamblio „Wilia“ klubo narys. 2020 m. Lenkijos Respublikos prezidentas Andrzej Duda už nuopelnus plėtojant Lenkijos ir Lietuvos bendradarbiavimą, veiklą Lietuvos lenkų bendruomenės labui ir lenkų kultūros sklaidą Vladimirui Gulevičiui skyrė Auksinį kryžių.

Baltijos kelias. 1989 m. rugpjūčio 23 d. Vladimiro Gulevičiaus nuotrauka.

Poetas, rašytojas, Nobelio literatūros premijos laureatas Česlovas Milošas (Czeslaw Milosz) prie paminklo Adomui Mickevičiui. Vilnius, 1992 m. gegužės mėn. Vladimiro Gulevičiaus nuotrauka.

Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio (LPS) suorganizuotas mitingas Vingio parke, skirtas Molotovo–Ribentropo pakto 49-osioms metinėms pažymėti ir pasmerkti. Vilnius, 1988 rugpjūčio 23 d. Vladimiro Gulevičiaus nuotrauka.

Atstatytas Trijų Kryžių paminklas šventinimo ir atidengimo dieną. Vilnius, 1989 birželio 14 d. Vladimiro Gulevičiaus nuotrauka

1991 metų sausio įvykiai.Vėliavos prie Parlamento rūmų.Vilnius, 1991 m. sausio mėn. Vladimiro Gulevičiaus nuotrauka.

Poetas Bernardas Brazdžionis sutinkamas Vilniaus oro uoste. Vilnius, 1990 m. gegužės mėn. Vladimiro Gulevičiaus nuotrauka.