Šiandien, rugsėjo 1 dieną, kaip ir kasmet nuo 1984 m., Lietuvoje švenčiame Mokslo ir žinių dieną. Mokslas ir švietimas yra suvokiamas kaip esminis išsilavinusios, kūrybingos ir laisvos valstybės pagrindas. Lietuvos centrinis valstybės archyvas, sveikindamas su šia svarbia švente, siūlo prisiminti 1918–1940 m. Lietuvos švietimo istoriją ir jūsų dėmesiui pristato keletą įdomiausių su švietimu ir mokslu Lietuvoje susijusių bei archyve saugomų dokumentų.

Lietuvos Valstybės Taryba 1918 m. lapkričio 3 d. posėdyje nutarė įsteigti Švietimo ministeriją. Valstybės Tarybos Prezidiumui 1918 m. lapkričio 11 d. patvirtinus Ministrų kabinetą, Švietimo ministerijos valdytoju buvo paskirtas Jonas Yčas, o 1918 m. gruodžio 26 d. švietimo ministru – Mykolas Biržiška.

1920 m. buvo įsteigtas pirmasis vaikų darželis. Iš pradžių darželių veikla rūpinosi įvairios draugijos ir privatūs asmenys. Pagrindinė ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymo veiklą koordinuojanti organizacija buvo Švietimo ir kultūros draugija „Lietuvos vaikas“, įsteigusi 116 vaikų darželių. Veikė ir kitos organizacijos, bendruomenės bei draugijos: „Caritas“, Šv. Vincento Pauliečio, Lietuvos M. Montessori, „Vaikelio Jėzaus“, „Kūdikių gelbėjimo“. Nuo 1936 m. ikimokyklinis ugdymas buvo Švietimo ministerijos žinioje.

Siekiant, kad pagrindinį (pradinį) išsilavinimą Lietuvoje įgytų kuo daugiau vaikų ir tauta taptų raštinga, 1922 m. buvo išleistas privalomo pradinio 7–14 metų vaikų mokslo įstatymas. Lietuvoje privalomas pradinis mokymas pradėtas įgyvendint nuo 1928 m., daugiausia miestuose ir turtingesnėse apskrityse bei valsčiuose. Pradžios mokyklos turėjo būti steigiamos ne mažiau kaip 500 gyventojų iniciatyva. Mokslas pradžios mokyklose buvo nemokamas.

Tarpukario Lietuvoje taip pat veikė gimnazijos ir progimnazijos. Gimnazijos buvo 5 tipų (profilių): humanitarinė gimnazija (sustiprintas lotynų kalbos mokymas); realinė gimnazija (sustiprintas gamtos ir matematikos mokslų mokymas), gimnazija, kurioje sustiprintai mokoma užsienio kalbų; gimnazija, kurioje dėstomi komercijos dalykai; klasinė gimnazija (sustiprintas senųjų kalbų mokymas). 1936 m. įvykdyta svarbi švietimo reforma, pakeitusi iki tol buvusią mokymo struktūrą ir įteisinusi 13 metų dviejų pakopų bendrojo lavinimo mokyklą (6 metų pradinė mokykla ir 4 metų vidurinė mokykla-gimnazija).

Švietimo ministerija didelį dėmesį skyrė mokytojų rengimui – organizavo mokytojų kursus, steigė seminarijas; rūpinosi mokyklų ir vaikų darželių ugdymo turiniu, rengė programas, organizavo naujų vadovėlių leidybą. Už atskiras švietimo sritis buvo atsakingi Pradžios mokslo, Vidurinio mokslo ir Specialaus mokslo departamentai.

Lietuvos centriniame valstybės archyve saugomas Švietimo misterijos fondas, kurį sudaro per 42 000 bylų. Tai vienas svarbiausių archyvinių fondų tiriant tarpukario Lietuvos švietimo ir kultūros istoriją. Jame sukaupti Švietimo ministro ir Kultūros reikalų departamento direktorių įsakymai, atstovaujančių institucijų tvarkomieji dokumentai, Lietuvos aukštųjų mokyklų, konservatorijos, meno mokyklų ir kitų švietimo įstaigų statutai, mokymo programos, draugijų ir visuomeninių organizacijų įstatai, posėdžių protokolai. Švietimo ministerijos fonde yra ir užsienio aukštosiose mokyklose studijavusių ir jas baigusių asmenų bylų. Verta pažymėti, jog Lietuvos centriniame valstybės archyve yra saugomi svarbiausių Lietuvos aukštųjų mokyklų, gimnazijų, pradinių mokyklų bei kitų mokslo ir švietimo įstaigų fondai.  Archyve taip pat sukaupta nemažai fotodokumentų, susijusių su mokslu ir švietimu Lietuvoje.

Kviečiame apžiūrėti dokumentus.

Kelmės Vl. Pūtvio pradžios mokyklos I laipsnio baigiamųjų egzaminų

S. Irgardaitės skaičiavimo rašomasis darbas.

1940 m. birželio 1 d.