Pastaraisiais metais vis daugiau audiovizualinio turinio tampa skaitmeniniu ir pasiekiamu Internete. Yra nemažai atminties institucijų tinklapių, kur kiekvienas norintis gali žiūrėti filmus, klausytis garso įrašų ar vartyti tūkstančius fotografijų. Tačiau vis didėjant skaitmeninio audiovizualinio turinio kiekiui, atminties institucijų specialistai neišvengiamai susiduria su iškylančiomis įvairiomis šio turinio valdymo problemomis bei iššūkiais. Tiek Lietuvoje, tiek kitose Baltijos šalyse dar nėra nusistovėję tradicijų, kokį skaitmeninį turinį ir kaip saugoti, kaip kurti turinio metaduomenis ir valdyti duomenų bazes, kaip suderinti turimas technologijas ir turinio vartotojų poreikius. Kita vertus, taip pat labai svarbu, kad audiovizualinis turinys būtų skaitmeninamas ne tik dėl jo išsaugojimo, bet ir dėl kuo platesnio antrinio panaudojimo. Todėl atminties institucijų specialistams aktualu, kaip ir kodėl žmonės vartoja skaitmeninius audiovizualinius išteklius bei ką pačios institucijos gali nuveikti, jog šie ištekliai būtų kuo patrauklesni įvairioms visuomenės grupėms.             

Siekdamas sudaryti galimybes atminties institucijų specialistams susipažinti su aktualiais skaitmeninių audiovizualinio paveldo kolekcijų tvarkymo, saugojimo ir prieigos užtikrinimo klausimais, Lietuvos centrinis valstybės archyvas kartu su Baltijos audiovizualinių archyvų taryba (BAAC) ir Archyvarų asociacija organizavo tarptautinį seminarą „Skaitmeninių audiovizualinio paveldo kolekcijų valdymas“. Seminaras vyko 2018 metų balandžio 9–10 dienomis Lietuvos nacionalinėje M.Mažvydo bibliotekoje. Seminare dalyvavo atminties institucijų (archyvų, bibliotekų, muziejų) specialistai iš Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Čekijos. Seminaro lektoriai – profesorius Rimvydas Laužikas (Vilniaus universiteto Komunikacijos fakultetas), dr. Berber Hagedoorn (Grioningeno universitetas, Nyderlandai), Juozas Markauskas (Baltijos audiovizualinių archyvų taryba), Jurga Gradauskaitė (iLaw advokatų bendrija).

Pirmąją seminaro dieną pradėjo Vilniaus universiteto profesorius Rimvydas Laužikas, kuris skaitė įžanginę paskaitą apie kultūros paveldo pokyčius skaitmeninėje visuomenėje. Profesorius kalbėjo apie skaitmeninės kultūros iššūkius ir dilemas, apie atviros paveldo prieigos ir dalinimosi svarbą bendruomenėse, apie skaitmeninio paveldo saugotojų bei kuratorių vaidmenį visuomenėje. Baltijos audiovizualinių archyvų tarybos viceprezidentas Juozas Markauskas supažindino seminaro dalyvius su metaduomenų kūrimo ir duomenų bazių valdymo principais bei su įvairių rūšių skaitmeninio audiovizualinio turinio saugojimo standartais ir praktika. Lektorius išsamiai atsakė į klausimus, su kuriais dažnai susiduria atminties institucijų specialistai savo kasdieniniame darbe: kas yra metaduomenys, kodėl jie labai svarbūs, kaip susidoroti su kylančiais katalogavimo iššūkiais. J.Markauskas išsamiai pristatė metaduomenų tipus bei standartus, pateikė praktinių metaduomenų kūrimo bei standartų taikymo rekomendacijų. Kalbėdamas apie ilgalaikį skaitmeninį saugojimą, lektorius atkreipė dėmesį į tai, jog iki šiol nėra sukurta vieningų skaitmeninių garso ir video failų ilgalaikio saugojimo standartų, taip pat daug dėmesio skyrė skaitmeninio saugojimo iššūkiams, su kuriais dažnai susiduria atminties institucijų specialistai. J.Markauskas pateikė įvairių praktinių rekomendacijų, kaip ir kokiais formatais saugoti skaitmeninį turinį, kaip suderinti turinio ilgalaikį saugojimą ir prieigos bei antrinio panaudojimo užtikrinimą. Teisininkė Jurga Gradauskaitė kalbėjo apie įvairius autorių turtinių teisių skaitmeninėje erdvėje aspektus, išsamiai pristatė kartu su Nacionaline M.Mažvydo biblioteka parengtą „Suskaitmeninto ir skaitmeninio kultūros paveldo turinio naudojimo teisių priskyrimo bei ženklinimo metodiką“, supažindino su šios metodikos pagrindu rengiamu virtualiu atminties institucijų specialistams skirtu įrankiu.

Antroji seminaro diena buvo skirta įvairiems skaitmeninio turinio kuravimo, vartotojų įtraukimo bei turinio antrinio panaudojimo klausimams. Groningeno universiteto (Nyderlandai) lektorė Dr. Berber Hagedoorn įžanginėje paskaitoje išsamiai pristatė įvairias tyrinėtojams Internetu prieinamas skaitmeninio audiovizualinio turinio platformas bei šių išteklių pagrindu atliekamų tyrimų metodus. Praktinių užsiėmimų metu seminaro dalyviams buvo pasiūlyta įsijausti į tyrinėtojų vaidmenį: analizuoti skaitmeninius audiovizualinius išteklius, pasirinkti tyrimo temą, sukurti pasakojimą ir jį atspindėti plakate. Seminaro dalyviai buvo suskirstyti į nedideles grupes, kuriose kūrė plakatus ir diskutavo apie skaitmeninių audiovizualinių išteklių vaidmenį. Šie praktiniai užsiėmimai buvo savotiškas iššūkis seminaro dalyviams, tačiau užsienio šalyse jie pakankamai populiarūs. Įsijausdami į turinio vartotojų vaidmenį, atminties institucijų specialistai gali pasisemti idėjų, kaip skaitmeninį audiovizualinį turinį padaryti įdomesnį ir patrauklesnį vartotojams.

Seminaro pabaigoje jo dalyviai buvo paprašyti įvertinti seminaro programą, temas, aktualumą. Susumavus vertinimus, galima pasidžiaugti, kad seminaras buvo pakankamai naudingas, temos aktualios ir svarbios. Seminaro dalyviai taip pat išreiškė pageidavimą, kad ir toliau būtų organizuojami panašaus pobūdžio seminarai įvairiais audiovizualinį paveldą saugančių atminties institucijų specialistams aktualiais klausimais.

Tarptautinis seminaras „Skaitmeninių audiovizualinio paveldo kolekcijų valdymas“ buvo organizuotas, įgyvendinant Lietuvos kultūros tarybos iš dalies finansuotą projektą. Pagrindiniai projekto uždaviniai buvo supažindinti Lietuvos ir kitų Baltijos šalių atminties institucijų specialistus su įvairiais aktualiais skaitmeninių audiovizualinio paveldo kolekcijų tvarkymo, saugojimo, prieigos užtikrinimo, vartotojų įtraukimo bei turinio antrinio panaudojimo klausimais; prisidėti prie Lietuvos skaitmeninio audiovizualinio paveldo išsaugojimo, prieigos užtikrinimo, populiarinimo bei sklaidos; stiprinti tarptautinės audiovizualinio paveldo specialistų bendruomenės ryšius, sudarant galimybes keistis patirtimi. Pasak seminaro organizatorių, visus projekto uždavinius pavyko sėkmingai įgyvendinti.

Nuotraukos: Ingos Liubomirskaitės,  Larisos Dmuchovskajos ir Vygaudo Juozaičio