Lietuvos centriniame valstybės archyve saugomus Lietuvos diplomatinės tarnybos fondus papildė sutvarkyti Lietuvos pasiuntinybės prie Šventojo Sosto dokumentai. Neaprašytus pasiuntinybės veiklos ir surinktus dokumentus 2008 m. archyvui perdavė Lietuvos Respublikos ambasada prie Šventojo Sosto. Buvo perduota 48 sąlyginiai vienetai dokumentų.

Lietuvos pasiuntinybė prie Šventojo Sosto įsteigta 1919 m. rugsėjo 15 d. Pirmuoju Lietuvos atstovu prie Šventojo Sosto paskirtas kunigas dr. Jurgis Narjauskas. Vėliau pasiuntinybei vadovavo Kazimieras Bizauskas (1922–1923 m.), Juozas Macevičius (1924–1926 m.), Jurgis Šaulys (1927–1931 m.), Stasys Lozoraitis (1931–1932 m.), Kazimieras Graužinis (1932–1939 m.), Stasys Girdvainis (1939–1970 m.), Stasys Lozoraitis jaunesnysis (1970–1992 m.).

Vatikanas nepripažino 1940 m. Lietuvos aneksijos, todėl Lietuvos pasiuntinybė prie Šventojo Sosto galėjo tęsti savo veiklą ir sovietinės okupacijos metais. 1958 m. popiežiui Jonui XXIII pareikalavus atnaujinti diplomatų įgaliojimus (kredencialus), buvo iškilusi pasiuntinybės uždarymo grėsmė, tačiau pasiuntinybės statusą pavyko išsaugoti.

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, pirmojo Lietuvos Respublikos ambasadoriaus prie Šventojo Sosto pareigas 1992–2004 m. ėjo Kazys Lozoraitis.

Nuo pat įsteigimo Lietuvos pasiuntinybė prie Šventojo Sosto atstovavo Lietuvai Vatikane, rūpinosi Lietuvos valstybės teisiniu pripažinimu, palaikė ryšius su Vatikano valstybės sekretoriatu ir Italijos užsienio reikalų ministerija, užsienio valstybių diplomatiniu korpusu.

Svarbiausi pasiuntinybės politinės - diplomatinės veiklos uždaviniai buvo rūpintis Lietuvos bažnyčios santykiais su Vatikanu, parengti dirvą Lietuvos ir Vatikano konkordato sudarymui.

Pasiuntinybė dalyvavo sprendžiant ir kitus Lietuvai svarbius politinius, bažnytinius ir kultūrinio - visuomeninio gyvenimo klausimus: rengė priėmimus Vasario 16-osios proga, skleidė informaciją apie Lietuvą spaudos puslapiuose, radijo laidose, organizavo lietuviškus skyrius tarptautinėse katalikiškose parodose, tarpininkavo asmenims ir įstaigoms sprendžiant bažnytinius klausimus, teikė pagalbą organizuojant maldininkų, asmenų audiencijas pas popiežių, rinko straipsnius Lietuvos ir kitų valstybių istorijos, politikos, kultūros, religijos temomis.

Pokario metais pasiuntinybė palaikė ryšius su egzilyje likusia Lietuvos diplomatine tarnyba, lietuvių išeivijos ir užsienio valstybių organizacijomis bei veikėjais, bendradarbiavo keliant Baltijos valstybių okupacijos, bažnyčios ir tikinčiųjų padėties klausimus, rūpinosi lietuvių pabėgėlių, karo belaisvių padėtimi, teikė konsulinę pagalbą Lietuvos piliečiams Italijoje, Ispanijoje, Šveicarijoje, Austrijoje, tvarkė jų dokumentus, išdavinėjo Lietuvos užsienio pasus, vizas, rūpinosi emigracijos reikalais.

Lietuvos pasiuntinybės prie Šventojo Sosto fondą Nr. 673 sudaro 3 apyrašai, kuriuose įrašyti 1052 apskaitos vienetai (bylos). Dokumentų chronologinės ribos 1916–1998 m. Daugiau dokumentų apie Lietuvos pasiuntinybės prie Šventojo Sosto veiklą galima rasti Užsienio reikalų ministerijos fonde Nr. 383 ir kituose Lietuvos diplomatinių atstovybių fonduose.

Parengė Informacijos ir apskaitos skyrius