O. Milašiaus g. 21,10102 Vilnius, tel. (8 5) 247 7830, faks. (8 5) 276 5318,
el. p. lcva@archyvai.lt , kodas Juridinių asmenų registre 190764187
AB ,,Swedbank“ atsiskaitomoji sąskaita LT097300010002457195

VIRTUALIOS PARODOS

Čia galite peržiūrėti visų virtualių parodų ekspozicijas.

NAUJAUSIOS IKI 2017m. IKI 2012m.

 

NAUJIENLAIŠKIS

Įveskite pašto adresą ir gaukite naujienas pirmieji
RSS naujienos
 

 

 

Mus rasite

Asmenys aptarnaujami Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintų taisyklių nustatyta tvarka
Prašymai priimami ir informacija teikiama Raštinėje, 3 kabinetas (O.Milašiaus g. 21, Vilnius), tel. (8 5) 247 7830.   
Darbo laikas: I–IV 8.00–17.00, V 8.00–15.45, pietų pertrauka 12.00–12.45.

 

 

Prašymus Lietuvos centriniam valstybės archyvui rekomenduojame siųsti elektroniniu paštu lcva@archyvai.lt   

  

Nuo 2021 m. rugsėjo 13 d. valstybės archyvų skaityklose bus aptarnaujami tik skaitytojai, turintys Galimybių pasą.

 

 Lankytojai, norintys atvykti į Archyvo skaityklas, iš anksto registruojami internetu arba telefonais:

 

 

 

 

 

Mūsų paskyra socialiniame tinkle Facebook       

 

Mūsų paskyra socialiniame tinkle Instagram       

 

 

       

 

Naujienos

Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijos metų įprasminimas virtualioje parodoje „Lietuvos žydai kariai savanoriai“

2020-11-23

Lietuvos centrinis valstybės archyvas kartu su Lietuvos ypatinguoju archyvu parengė virtualią parodą „Lietuvos žydai kariai savanoriai“, skirtą Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijos metams.

1918–1920 m. vykusių Lietuvos nepriklausomybės kovų dalyvių – tiek savanorių, tiek mobilizuotų karių – gretose kovėsi įvairių tautybių ir įvairių religinių konfesijų atstovai: lietuviai, rusai, lenkai, vokiečiai, gudai, ukrainiečiai, latviai, žydai... Po lietuvių tautybės karių, gausiausias kovotojų už Lietuvos nepriklausomybę gretas sudarė žydai, aktyviai gynę valstybės, kurią jidiš kalba vadino Lite, laisvę.

Už valstybės nepriklausomybę kovoję Lietuvos kariai buvo pasiryžę atremti Rusijos karių, kitaip dar vadintų bolševikais, rusų baltagvardiečių ir vokiečių karių armijos, pramintos bermontininkais, ir Lenkijos generolo L. Želigovskio vadovaujamų pulkų puolimą. Nepriklausomybės kovose buvo pasitelktos visos įmanomos priemonės – nuo diplomatinių derybų iki karinių veiksmų.

Virtualioje parodoje didžiausias dėmesys skirtas Žydų karių, dalyvavusių Lietuvos nepriklausomybės atvadavime, sąjungai. Ši sąjunga buvo įkurta 1933 m., ji subūrė žydus, kurie buvo tarnavę Lietuvos kariuomenėje 1918–1923 m. bei dalyvavusius Lietuvos nepriklausomybės kovose ir Klaipėdos sukilime. Parodoje galima susipažinti su organizacijos skyrių veikla, sąjungos ryšiais su kitų šalių žydų karių organizacijomis ir įvairiomis Lietuvos institucijomis.

Tarp parodos eksponatų rasime ir egodokumentų – atsiminimų apie pirmąsias dienas kariuomenėje, dalyvavimą mūšiuose bei žydžių moterų indėlį nepriklausomybės kovose, o pavarčius savanorių gretose tarnavusių karių biografijas atsiskleidžia neįtikėtina profesijų įvairovė. Neeilinės asmenybės, tokios kaip kariuomenės kapelionas rabinas Samuelis Sniegas, Lietuvos partizanų talkininkė, Vyčio kryžiaus ordino kavalierė Liba Mednikienė, parodoje pristatytos plačiau.

Ekspoziciją papildo Lietuvos ypatingajame archyve saugomi dokumentai, liudijantys tragiškus Žydų karių sąjungos narių ir jų šeimų likimus Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą. Jau per pirmąją sovietų okupaciją dalis sąjungos narių kartu su šeimomis buvo ištremti iš Lietuvos į tolimus atšiaurius Sovietų Sąjungos regionus.

Tarp parodos eksponatų išvysite ir Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko patvirtintą Lietuvos kariuomenės savanorių medalio įstatymo projektą, Lietuvos kariuomenės kūrėjo savanorio medalio liudijimų, kurie buvo įteikti Lietuvos žydams kariams savanoriams.

Kviečiame apžiūrėti parodą!

 
Informaciją atnaujino: Tomas Sakalauskas, Skaitmeninių dokumentų skyrius
Informacija atnaujinta: 2020-11-23 09:15
 
 

Rašyti komentarą

Vardas
Tekstas