|
LIETUVOS CENTRINIS VALSTYBĖS ARCHYVAS
KAUNO PAVASARIS
Dokumentų paroda, skirta 1972 m. gegužės mėn. Kauno įvykių keturiasdešimtmečiui
Ir nesudegu čia liepsnose.
Pavirsdamas dulke pilka −
Virš Kauno ir Nemuno skraido dvasia
Nepasiekiama jokios kulkos.
Kazys Bradūnas. „Romas Kalanta“. 1972 m.
2012 m. sukanka 40 metų, kai 1972 m. gegužės 14 d. Kaune, prie Muzikinio teatro susidegino Romas Kalanta. 1972 m. gegužės 18 d. susirinkusiųjų į R. Kalantos laidotuves tarpe kilo stichiški protesto veiksmai, kuriuose dalyvavo daugiau kaip 2 tūkst. žmonių. Demonstracijoms malšinti buvo mestos didelės milicijos ir vidaus kariuomenės pajėgos. Buvo suimti 402 žmonės, 50 asmenų patraukta administracinėn, 10 − baudžiamojon atsakomybėn.
Lietuvos ypatingasis archyvas (LYA) ir Lietuvos centrinis valstybės archyvas (LCVA) parengė virtualią archyvuose saugomų dokumentų parodą, kurios tikslas supažindinti visuomenę su R. Kalantos susideginimą ir 1972 m. gegužės 18−19 d. Kauno įvykius atspindinčiais tarybinių represinių struktūrų, specialiųjų tarnybų, Lietuvos komunistų partijos (LKP) dokumentais, įvykių eigą nušviečiančiais aktyvių dalyvių bei liudininkų tardymų protokolais, pateikti informaciją apie tarybinės-partinės vadovybės, tuometinės lietuvių išeivijos bei Vakarų valstybių žiniasklaidos reakciją, „Kauno pavasario“ įtaką tolesniam lietuvių antikomunistiniam pasipriešinimui. Greta rašytinių dokumentų ir fotonuotraukų, parodoje eksponuojama ištrauka iš LCVA saugomo 1989 m. pastatyto režisieriaus Raimundo Banionio dokumentinio filmo „Fontano vaikai“ (55).
XX a. septintojo − aštuntojo dešimtmečio sandūroje Valstybės saugumo komiteto (KGB) prie Lietuvos TSR Ministrų Tarybos (MT) padalinių ataskaitose, pažymose, spec. pranešimuose vis didesnis dėmesys skiriamas „neigiamiems politiniams reiškiniams“ jaunimo tarpe. Dokumentuose akcentuojamas „neteisingas“ partijos ir tarybinės vyriausybės nacionalinės politikos supratimas, užsienio radijo stočių klausymas, didelis domėjimasis Vakarų literatūra bei muzikine kultūra (1, 2).
KGB akiratyje atsidūrė XX a. septintajame dešimtmetyje Vakaruose paplitusio hipių judėjimo pasekėjai. 1970−1971 m. Kaune buvo sekamos dvi grupės, kurių nariai rinkdavosi ir diskutuodavo įvairiais klausimais, žavėjosi jaunimo gyvenimu Vakarų šalyse, sekė hipių madas (nešiojo ilgus plaukus, vilkėjo spalvingais rūbais) bei gyvenimo būdą (2, 3).
KGB prie LTSR MT ir LTSR vidaus reikalų ministerijos dokumentuose buvo akcentuojama, kad pagrindiniai Kauno įvykių dalyviai − aktyvūs „taip vadinamo hipių judėjimo“ atstovai (27, 29).
1972 m. gegužės 14 d., apie 12 val. 30 min. Kauno muzikinio teatro skvere (Kauno miesto sode), apsipylęs benzinu, save padegė devyniolikmetis Romas Kalanta. Kauno miesto darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto Vidaus reikalų valdybos 1972 m. gegužės 22 d. pažymoje rašoma, kad jaunuolis buvo nugabentas į ligoninę, kur 1972 m. gegužės 15 d. 4 val. (27) (kitų šaltinių duomenimis − gegužės 14 d.) mirė (4). Dėl savižudybės fakto Kauno m. prokuratūroje buvo iškelta baudžiamoji byla (27). LTSR prokuratūros Tardymo skyriaus pažymoje rašoma, kad R. Kalanta „nešiojo labai ilgus plaukus, <∙∙∙> rengėsi nesantūriai madingai“, buvo „užsidaręs, mažai kalbus, keisto būdo“. Atlikus pomirtinę teismo psichiatrinę ekspertizę nustatyta, kad jis „sirgo psichine liga ir nusižudė būdamas liguistoje būklėje“ (4).
1972 m. gegužės 18 d. į laidotuves prie R. Kalantos namų Kaune, Panerių g. susirinko gausus būrys žmonių, daugiausiai jaunimo. Paaiškėjus, kad laidotuvės, „tarybinių-partinių organų sprendimu“ (27) įvyko anksčiau negu buvo numatyta, kilo pasipiktinimas. Susirinkę į laidotuves jaunuoliai iš Panerių g. patraukė į susideginimo vietą − Kauno miesto sodą (15, 27, 29). Laisvės alėjoje ir kitose Kauno gatvėse įvyko spontaniškos eitynės (14, 16), kurių metu buvo sutrikdytas transporto judėjimas (16), išmušti 4 parduotuvių vitrinų langai (17, 27), sužeisti 5 milicijos pareigūnai, nuverstas ir padegtas tarnybinis milicijos motociklas (27). Naktį iš gegužės 18 į gegužės 19 d. įvairiuose Kauno m. rajonuose aptikti trys lapeliai, kviečiantys pagerbti R. Kalantos atminimą ir „20 antitarybinio ir antivisuomeninio pobūdžio lapelių“ su šūkiais: „Tegyvuoja nepriklausoma Lietuva!“, „Laisvę hipiams!“, „Tegyvuoja gegužės 18-oji!“, „Šalin raudonuosius vabalus!“ (27).
1972 m. gegužės 19 d., sustiprinus vidaus kariuomenės, milicijos ir draugovininkų pajėgas, demonstracijos buvo numalšintos (27, 28, 29). Aktyviausiems 1972 m. gegužės 18−19 d. Kauno įvykių dalyviams Kauno miesto darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto Vidaus reikalų valdybos Tardymo skyriuje buvo iškelta baudžiamoji byla, kuri 1972 m. gegužės 29 d. tolesniam tyrimui buvo perduota Lietuvos TSR prokuratūrai (3). Vykdyti tardymą buvo pavesta iš KGB prie LTSR MT Tardymo skyriaus tardytojų sudarytai grupei. Grupės vadovu paskirtas LTSR prokuratūros ypatingai svarbių bylų tardytojas, justicijos patarėjas J. Vilutis (5).
Lietuvos TSR Aukščiausiojo Teismo Teisminės baudžiamųjų bylų kolegijos 1972 m. spalio 3 d. nuosprendžiu Vytautas Kaladė (9, 13), Antanas Kačinskas (8), Rimantas Baužys (6), Kazys Grinkevičius (7), Vytautas Žmuida (12), Jonas Prapuolenaitis (11), Juozas Macijauskas (10), Virginija Urbonavičiūtė, pagal LTSR Baudžiamojo kodekso (BK) 1993 str. (grupinių veiksmų, kuriais pažeidžiama viešoji tvarka, organizavimas arba dalyvavimas juose), 225 str. 2 dalį (piktybinis chuliganizmas), 99 str. 1 dalį (tyčinis valstybinio ar visuomeninio turto sunaikinimas arba sužalojimas) buvo nuteisti laisvės atėmimu nuo vienerių iki trejų metų, bausmes atliekant pataisos darbų kolonijose (anksčiau teisti A. Kačinskas ir K. Grinkevičius − griežtojo režimo, vienas pagrindinių įvykių organizatorių V. Kaladė − sustiprinto režimo, R. Baužys, J. Prapuolenaitis, J. Macijauskas ir V. Žmuida − bendrojo režimo). V. Urbonavičiūtė nuteista vieneriais metais pataisos darbų be laisvės atėmimo (26).
Nežiūrint į tai, kad Kauno įvykių dalyviai buvo teisiami už šiurkščius viešosios tvarkos pažeidimus ir chuliganizmą, byloje esančiuose įvykių liudininkų apklausų protokoluose yra duomenų, kad 1972 m. gegužės 18 d. Kauno m. vykusių demonstracijų metu buvo keliami šūkiai: „Tegyvuoja Laisvė!“, „Tegyvuoja Laisva Lietuva!“, „Laisvę Lietuvai!“ ir kt. (20, 21, 22, 23). LTSR prokuratūros 1972 m. liepos 25 d. nutartyje (24) pažymėta, kad Kauno miesto sode buvęs Vytautas Misevičius „šaukė šūkius nacionalistinio turinio, siekiančio sukelti nacionalinę nesantaiką“. Politinį bylos pobūdį patvirtina ir tai, kad tardymą vykdė KGB prie LTSR MT tardytojai (5), o 1973 m. vasario 9 d. vykusio pasitarimo dėl KGB prie Lietuvos MT agentūrinio − operatyvinio ir tardyminio darbo 1972 m. metu pasakytoje KGB prie LTSR MT pirmininko, generolo majoro J. Petkevičiaus pranešime Kauno įvykiams ir jaunimo problemoms buvo skiriamas ypatingas dėmesys (30).
LKP Kauno partinio aktyvo 1972 m. birželio 2 d. susirinkime buvo pripažinta, kad KGB prie LTSR MT nepateikė išsamios informacijos apie jaunimo nuotaikas, todėl, partijos struktūros negalėjo imtis priemonių užkirsti kelią politinio pobūdžio neramumams. Gegužės 18 d., Kaune prasidėjus demonstracijoms, LKP miesto komitetas iš pradžių jas vertino kaip „hipių“ išprovokuotą viešosios tvarkos pažeidimą, vėliau buvo įžvelgtas politinis pobūdis, sunerimta dėl atgarsių šalyje ir užsienyje bei galimų sankcijų partijos vadovybei. Gegužės 19 d. rytą buvo skubiai sušauktas Kauno partinio aktyvo susirinkimas (33). Kauno m. milicijos ir saugumo organams buvo nurodyta išvaikyti demonstracijas, partijos ir komjaunimo organizacijoms – imtis poveikio priemonių.
Gegužės 19 d. milicijos ir KGB pajėgoms išsklaidžius demonstrantus, LKP vadovybė pradėjo propagandos kampaniją įvykiams sumenkinti ir pasmerkti. LKP Kauno miesto komiteto biuras Kauno įvykius apibūdino kaip „politiškai nebrandžios“ jaunimo grupės įvykdytą viešosios tvarkos pažeidimą ir chuliganiškus veiksmus bei įpareigojo Kauno milicijos, saugumo ir prokuratūros organus išaiškinti ir nubausti šių įvykių dalyvius (31). LKP centro komiteto biuras palyginti griežtai kritikavo Kauno miesto partines ir administracines struktūras už tai, kad neužkirto kelio jaunimo nepasitenkinimo protrūkiui (32). Tačiau konkrečių sankcijų prieš Kauno partinę vadovybę nebuvo imtasi, taip siekiant politiškai nesureikšminti Kauno įvykių ir pateikti juos kaip nepolitinio pobūdžio viešosios tvarkos pažeidimą. Lietuvos Lenino komunistinė jaunimo sąjunga (LLKJS) surengė akcijas Kauno įvykiams pasmerkti ir juose dalyvavusiems komjaunuoliams nubausti. Per demonstracijas buvo sulaikyti 127 komjaunuoliai, Kauno komjaunimo organizacijų susirinkimuose buvo apsvarstyti ir pasmerkti 87 demonstracijų dalyviai, 12 jaunuolių pašalinta iš komjaunimo (34).
Kauno įvykiai paskatino visą eilę antitarybinių veiksmų: Lietuvos miestuose buvo platinami antitarybiniai atsišaukimai (35), eilėraščiai apie R. Kalantą (36). 1972 m. gegužės 18 d. demonstracijų dalyvis Algirdas Mirauskas 1972 m. gruodžio mėn. Šilutėje su bendraminčiais įkūrė antitarybinę organizaciją „Laisvę Lietuvai“ (37, 38), kurios nariai Lietuvos TSR Aukščiausiojo Teismo Teisminės baudžiamųjų bylų kolegijos 1973 m. lapkričio 16 d. nuosprendžiu buvo nuteisti pagal LTSR BK 68 straipsnio 1 dalį („antitarybinė agitacija ir propaganda, siekiant susilpninti tarybų valdžią“) ir 70 straipsnį („organizacinė veikla, kuria siekiama parengti ar padaryti itin pavojingus valstybinius nusikaltimus, dalyvavimas antitarybinėje organizacijoje“).
1972 m. gegužės mėn. Kauno įvykiai sulaukė atgarsio pogrindinėje Lietuvos spaudoje (39) ir didelio lietuvių išeivijos dėmesio (40, 43, 46). Įvyko visa eilė lietuvių emigrantų mitingų (41, 45, 49). Lietuvių išeivijos spauda R. Kalantos susideginimą ir 1972 m. gegužės mėn. įvykius vertino skirtingai: JAV lietuvių savaitraštis „Darbininkas“ paskelbė R. Kalantą metų žmogumi (44), tuo tarpu, žurnalas „Akiračiai“ išdėstė gerokai nuosaikesnę poziciją, pabrėždamas, kad Kauno įvykiai gali iššaukti plačias represijas, didelius kultūrinio gyvenimo apribojimus bei rusifikacijos suaktyvinimą (42). Nepaisant skirtingų išeivijos spaudos vertinimų, „Kauno pavasaris“ sutelkė lietuvių išeiviją bei atgaivino nepriklausomos Lietuvos valstybės atstatymo vizijas.
1972 m. gegužės mėn. pabaigoje straipsniai apie R. Kalantos susideginimą ir stichiškas jaunimo demonstracijas Kaune pasirodė JAV, Italijos, Prancūzijos ir kitų Vakarų šalių spaudoje (47, 48, 52). JAV prezidento R. Niksono vizito į Maskvą išvakarėse įvykęs R. Kalantos susideginimas ir po jo sekę Kauno įvykiai sukėlė nemažą rezonansą ir buvo traktuojami kaip tautinio religinio pobūdžio lietuvių jaunimo protestas prieš komunistinę priespaudą ir žmogaus teisių suvaržymus. Italijos spaudoje buvo akcentuojama, kad „Kauno įvykiai Lietuvos gyventojams neabejotinai kainuos brangiai, tačiau jų politinė nauda užsienyje yra didžiulė“ (48). Lietuvos atstovo prie Šventojo Sosto − Stasio Lozoraičio jaunesniojo 1972 m. birželio 10 d. pokalbio su Vatikano Valstybės sekretoriato substitutu Giovanni Benelli metu buvo pažymėta, kad R. Kalanta „nusižudė protestuodamas prieš bažnyčios persekiojimą“, o jo laidotuvės „buvo panaudotos lietuvių tautiniam protestui prieš sovietus išreikšti“ (50). 1972 m. birželio mėn. JAV kongrese buvo pažymėta, kad Kauno įvykiai įrodė, jog „Lietuvos gyventojai yra pasiryžę priešintis Rusijai“ (51).
R. Kalantos susideginimo ir Kauno įvykių metinės ilgus metus buvo dideliu rūpesčiu LTSR represinių struktūrų pareigūnams. 1973−1988 m. laikotarpiu, kiekvienų metų gegužės 14 d. Kaune ir kituose Lietuvos miestuose būdavo telkiamos sustiprintos saugumo ir milicijos pajėgos (53).
Lietuvos Atgimimo laikotarpiu buvo pripažinta, kad R. Kalanta nusižudė protestuodamas prieš Lietuvos okupaciją. 1989 m. vasarą buvo įkurta Romo Kalantos jaunimo lyga, kuri kėlė tikslus pavadinti dalį Kauno m. Panerių gatvės R. Kalantos vardu, pastatyti paminklą Kauno miesto sode, rinkti medžiagą apie 1972 m. įvykius ir kt. (54). 1989 m. Speciali psichiatrų – psichologų komisija konstatavo, kad R. Kalanta nebuvo psichiškai nesveikas ir jo savižudybė galėjo būti protestas prieš tuometinius politinius ir asmeninius suvaržymus.
R. Kalanta tapo politinio pasipriešinimo ir protesto prieš Lietuvos ir kitų Baltijos valstybių okupaciją simboliu, nors jis, skirtingai negu prieš karinę invaziją į Čekoslovakiją bei komunistinį režimą protestavęs ir 1968 m. rugsėjo 8 d. Varšuvoje susideginęs Ryšardas Šivecas (Ryszard Siwiec) ar prieš Prahos pavasario malšinimą ir cenzūros stiprinimą protestavęs ir 1969 m. sausio 19 d. Prahoje susideginęs Janas Palachas (Jan Palach), nepaliko išsamių politinių pareiškimų ar atsišaukimų. Įvykį mačiusių asmenų teigimu, prieš savižudybę R. Kalanta sušuko „Laisvę Lietuvai!“, o jo užrašų knygelėje buvo įrašyta: „Dėl mano mirties kalta tik santvarka“. Nuo 2002 m. gegužės 14-oji Lietuvoje kasmet minima kaip Pilietinio pasipriešinimo diena.
Istorikų ir publicistų „Kauno pavasariu“ vadinami 1972 m. gegužės mėn. Kauno įvykiai buvo vieni masiškiausių tuometinės TSRS mastu. Jie sulaukė didelio lietuvių išeivijos ir Vakarų valstybių žiniasklaidos dėmesio, buvo traktuojami kaip politinis lietuvių jaunimo pasipriešinimas komunistiniam režimui ir padarė didelę įtaką tolesniam lietuvių antitarybiniam judėjimui. Vienas pagrindinių 1972 m. Kauno įvykių dalyvių − Vytautas Kaladė (9, 13) 2006 m. (po mirties) Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordino Riterio kryžiumi.
Maloniai kviečiame apžiūrėti parodą.
Norėdami pasididinti eksponatą, spauskite ant paveiksliuko, o jei dokumentas jums dar bus neįskaitomas, eksponato apatiniame dešiniajame kampe paspauskite šį ženklą. Jo pagalba dokumentą galėsite atsisiųsti arba atsidaryti naršyklėje.
|
Virtuali paroda „Kauno pavasaris“
Valstybės saugumo komiteto (KGB) prie Lietuvos TSR Ministrų Tarybos
Kauno m. 1969 m. lapkričio 14 d. ataskaitos
Lietuvos komunistų partijos centro komitetui
„apie kai kuriuos neigiamus politinius reiškinius tarp miesto jaunimo“ ištraukos.
LYA, f. K-18, ap. 1, b. Nr. 144, l. 93, 98.
|
Virtuali paroda „Kauno pavasaris“
Valstybės saugumo komiteto (KGB) prie Lietuvos TSR Ministrų Tarybos
Kauno m. skyriaus 1971 m. sausio mėn. (diena nenurodyta)
spec. pranešimo Lietuvos komunistų partijos centro komitetui
apie jaunimo nuotaikas ištraukos.
LYA, f. K-18, ap. 1, b. Nr. 155, l. 1, 6.
|
Virtuali paroda „Kauno pavasaris“
1972 m. gegužės 18–19 d. Kauno įvykiuose aktyviai dalyvavusiems asmenims:
Vytautui Kaladei, Antanui Kačinskui, Rimantui Baužiui, Virginijai Urbonavičiūtei,
Kaziui Grinkevičiui, Vytautui Žmuidai, Jonui Prapuolenaičiui ir Juozui Macijauskui
Lietuvos TSR prokuratūros 1972 m. gegužės 29 d.
iškeltos baudžiamosios bylos pirmojo tomo viršelis.
LYA, f. K-1, ap. 58, b. 47644/3, t. 1, viršelis.
|
Virtuali paroda „Kauno pavasaris“
Lietuvos TSR prokuratūros Tardymo skyriaus pažyma
[apie 1972 m. birželio-liepos mėn.]
dėl Romo Kalantos savižudybės fakto.
LYA, f. K-1, ap. 58, b. 47644/3, t. 1, l. 95−97.
|
Virtuali paroda „Kauno pavasaris“
Lietuvos TSR prokuratūros ir Valstybės saugumo komiteto (KGB)
prie Lietuvos TSR Ministrų Tarybos Tardymo skyriaus
1972 m. gegužės 29 d. nutarimas
dėl tardytojų grupės sudarymo 1972 m. gegužės 18−19 d.
Kauno įvykiuose dalyvavusiems asmenims iškeltai baudžiamajai bylai tirti.
LYA, f. K-1, ap. 58, b. 47644/3, t. 1, l. 8.
|
Virtuali paroda „Kauno pavasaris“
1972 m. gegužės 18−19 d. Kauno įvykių dalyvis Rimantas Baužys,
suimtas 1972 m. gegužės 31 d.
Nuotrauka saugoma 1972 m. gegužės 18−19 d.
Kauno įvykių dalyviams iškeltoje baudžiamojoje byloje.
LYA, f. K-1, ap. 58, b. 47644/3, t. 2, l. 137-1.
|
Virtuali paroda „Kauno pavasaris“
1972 m. gegužės 18−19 d. Kauno įvykių dalyvis Kazys Grinkevičius,
suimtas 1972 m. gegužės 20 d.
Nuotrauka saugoma 1972 m. gegužės 18−19 d.
Kauno įvykių dalyviams iškeltoje baudžiamojoje byloje.
LYA, f. K-1, ap. 58, b. 47644/3, t. 3, l. 326-1.
|
Virtuali paroda „Kauno pavasaris“
1972 m. gegužės 18−19 d. Kauno įvykių dalyvis Antanas Kačinskas,
suimtas 1972 m. gegužės 20 d.
Nuotrauka saugoma 1972 m. gegužės 18−19 d.
Kauno įvykių dalyviams iškeltoje baudžiamojoje byloje.
LYA, f. K-1, ap. 58, b. 47644/3, t. 2, l. 57-1.
|
Virtuali paroda „Kauno pavasaris“
1972 m. gegužės 18−19 d. Kauno įvykių dalyvis Vytautas Kaladė,
suimtas 1972 m. gegužės 19 d.
Nuotrauka saugoma 1972 m. gegužės 18−19 d.
Kauno įvykių dalyviams iškeltoje baudžiamojoje byloje.
LYA, f. K-1, ap. 58, b. 47644/3, t. 1, l. 104.
|
Virtuali paroda „Kauno pavasaris“
1972 m. gegužės 18−19 d. Kauno įvykių dalyvis Juozas Macijauskas,
suimtas 1972 m. gegužės 30 d.
Nuotrauka saugoma 1972 m. gegužės 18−19 d.
Kauno įvykių dalyviams iškeltoje baudžiamojoje byloje.
LYA, f. K-1, ap. 58, b. 47644/3, t. 3, l. 95-1.
|
Virtuali paroda „Kauno pavasaris“
1972 m. gegužės 18−19 d. Kauno įvykių dalyvis Jonas Prapuolenaitis,
suimtas 1972 m. gegužės 25 d.
Nuotrauka saugoma 1972 m. gegužės 18−19 d.
Kauno įvykių dalyviams iškeltoje baudžiamojoje byloje.
LYA, f. K-1, ap. 58, b. 47644/3, t. 3, l. 22-1.
|
Virtuali paroda „Kauno pavasaris“
1972 m. gegužės 18−19 d. Kauno įvykių dalyvis Vytautas Žmuida,
suimtas 1972 m. gegužės 20 d.
Nuotrauka saugoma 1972 m. gegužės 18−19 d.
Kauno įvykių dalyviams iškeltoje baudžiamojoje byloje.
LYA, f. K-1, ap. 58, b. 47644/3, t. 3, l. 312-1.
|
Virtuali paroda „Kauno pavasaris“
1972 m. gegužės 18−19 d. Kauno įvykių dalyvio,
Kauno valstybinio dramos teatro darbuotojo Vytauto Kaladės charakteristika.
LYA, f. K-1, ap. 58, b. 47644/3, t. 1, l. 111.
|
Virtuali paroda „Kauno pavasaris“
1972 m. gegužės 18−19 d. Kauno įvykių dalyviams iškeltoje baudžiamojoje byloje
esančio Valstybės saugumo komiteto (KGB) prie Lietuvos TSR Ministrų Tarybos
tardymo skyriaus 1972 m. gegužės 23 d.
kaltinamojo Vytauto Kaladės tardymo protokolo ištrauka.
LYA, f. K-1, ap. 58, b. 47644/3, t. 1, l. 166−168.
|
Virtuali paroda „Kauno pavasaris“
Žmonių susibūrimų 1972 m. gegužės 18 d. Kauno miesto sode vaizdai.
Nuotraukos saugomos 1972 m. gegužės 18−19 d.
Kauno įvykių dalyviams iškeltoje baudžiamojoje byloje.
LYA, f. K-1, ap. 58, b. 47644/3, t. 1, l. 67, 82, 93.
|
Virtuali paroda „Kauno pavasaris“
1972 m. gegužės 18 d. Kauno m. vykusių eitynių vaizdai.
Nuotraukos saugomos 1972 m. gegužės 18−19 d.
Kauno įvykių dalyviams iškeltoje baudžiamojoje byloje.
LYA, f. K-1, ap. 58, b. 47644/3, t. 1, l. 78, 80, 85, 90.
|
Virtuali paroda „Kauno pavasaris“
1972 m. gegužės 18 d. Kauno m. vykusių eitynių metu
išmušto Kauno m. knygyno Nr. 1 lango nuotrauka,
saugoma 1972 m. gegužės 18−19 d.
Kauno įvykių dalyviams iškeltoje baudžiamojoje byloje.
LYA, f. K-1, ap. 58, b. 47644/3, t. 3, l. 12.
|
Virtuali paroda „Kauno pavasaris“
1972 m. gegužės 18 d. Kauno miesto sode skaitytas atsišaukimas,
saugomas 1972 m. gegužės 18−19 d.
Kauno įvykių dalyviams iškeltoje baudžiamojoje byloje.
LYA, f. K-1, ap. 58, b. 47644/3, t. 2, l. 220-1.
|
Virtuali paroda „Kauno pavasaris“
1972 m. gegužės 18−19 d. Kauno įvykių dalyviams iškeltoje baudžiamojoje byloje
esančio Valstybės saugumo komiteto (KGB) prie Lietuvos TSR Ministrų Tarybos
tardymo skyriaus 1972 m. gegužės 23 d.
kaltinamojo Rimanto Baužio tardymo protokolo ištrauka.
LYA, f. K-1, ap. 58, b. 47644/3, t. 2, l. 168 atv, 169.
|
Virtuali paroda „Kauno pavasaris“
1972 m. gegužės 18−19 d. Kauno įvykių dalyviams iškeltoje baudžiamojoje byloje
esantis Valstybės saugumo komiteto (KGB) prie Lietuvos TSR Ministrų Tarybos
tardymo skyriaus 1972 m. liepos 6 d.
kaltinamojo Vytauto Kaladės ir liudininkės Ritos Sadauskaitės akistatos protokolas.
LYA, f. K-1, ap. 58, b. 47644/3, t. 4, l. 222−223.
|
Virtuali paroda „Kauno pavasaris“
1972 m. gegužės 18−19 d. Kauno įvykių dalyviams iškeltoje baudžiamojoje byloje
esančio Valstybės saugumo komiteto (KGB) prie Lietuvos TSR Ministrų Tarybos
tardymo skyriaus 1972 m. gegužės 24 d.
liudininkės Nijolės Vasiliauskaitės apklausos protokolo ištrauka.
LYA, f. K-1, ap. 58, b. 47644/3, t. 4, l. 224 atv.
|
Virtuali paroda „Kauno pavasaris“
1972 m. gegužės 18−19 d. Kauno įvykių dalyviams iškeltoje baudžiamojoje byloje
esančio Valstybės saugumo komiteto (KGB) prie Lietuvos TSR Ministrų Tarybos
tardymo skyriaus 1972 m. birželio 28 d.
liudininko Rimo Grigo apklausos protokolo ištrauka.
LYA, f. K-1, ap. 58, b. 47644/3, t. 4, l. 246.
|
Virtuali paroda „Kauno pavasaris“
1972 m. gegužės 18−19 d. Kauno įvykių dalyviams iškeltoje baudžiamojoje byloje
esančio Valstybės saugumo komiteto (KGB) prie Lietuvos TSR Ministrų Tarybos
tardymo skyriaus 1972 m. liepos 5 d.
liudininko Viktoro Šemėtos apklausos protokolo ištrauka.
LYA, f. K-1, ap. 58, b. 47644/3, t. 4, l. 297 atv.
|
Virtuali paroda „Kauno pavasaris“
Lietuvos TSR prokuratūros tardymo skyriaus 1972 m. liepos 25 d. nutarimas
išskirti iš 1972 m. gegužės 18−19 d.
Kauno įvykių dalyviams iškeltos baudžiamosios bylos medžiagą
dėl 1972 m. gegužės 18 d. Kauno miesto sode
„nacionalistinio turinio šūkius“ skandavusio Vytauto Misevičiaus veiksmų.
LYA, f. K-1, ap. 58, b. 47644/3, t. 4, l. 18−19.
|
Virtuali paroda „Kauno pavasaris“
1972 m. gegužės 18−19 d. Kauno įvykių dalyviams iškeltoje baudžiamojoje byloje
esančio Lietuvos TSR Aukščiausiojo Teismo Teisminės baudžiamųjų bylų kolegijos
1972 m. rugsėjo 25 d. teisiamojo posėdžio metu
pasakyto kaltinamojo Vytauto Kaladės paskutinio žodžio ištrauka.
LYA, f. K-1, ap. 58, b. 47644/3, t. 5, l. 299.
|
Virtuali paroda „Kauno pavasaris“
Lietuvos TSR Aukščiausiojo Teismo Teisminės baudžiamųjų bylų kolegijos
1972 m. spalio 3 d. nuosprendžio
1972 m. gegužės 18−19 d. Kauno įvykių dalyviams ištrauka.
LYA, f. K-1, ap. 58, b. 47644/3, t. 5, l. 347−348.
|
Virtuali paroda „Kauno pavasaris“
Kauno miesto Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto
vidaus reikalų valdybos 1972 m. gegužės 22 d. pažyma
apie Romo Kalantos susideginimą 1972 m. gegužės 14 d.
ir 1972 m. gegužės 18−19 d. Kauno įvykius, milicijos ir draugovininkų veiksmus.
LYA, f. V-105, ap. 1, b. Nr. 23, l. 291−299.
|
Virtuali paroda „Kauno pavasaris“
Kauno miesto Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto
vidaus reikalų valdybos milicijos postų išdėstymo
Kauno m. 1972 m. gegužės 19 d. schema.
LYA, f. V-105, ap. 1, b. Nr. 23, l. 300.
|
Virtuali paroda „Kauno pavasaris“
Valstybės saugumo komiteto (KGB) pažymos (data nenurodyta)
apie Romo Kalantos susideginimą 1972 m. gegužės 14 d.
ir 1972 m. gegužės 18−19 d. Kauno įvykius ištrauka.
LYA, f. K-41, ap. 1, b. Nr. 793, l. 143−146.
|
Virtuali paroda „Kauno pavasaris“
Valstybės saugumo komiteto (KGB) prie Lietuvos TSR Ministrų Tarybos (MT)
pirmininko, generolo majoro J. Petkevičiaus pranešimo
apie 1972 m. gegužės mėn. Kauno įvykius
ir KGB prie LTSR MT agentūrinį-operatyvinį darbą tarp jaunimo,
padaryto 1973 m. vasario 9 d. pasitarimo dėl KGB prie LTSR MT
agentūrinio-operatyvinio ir tardyminio darbo 1972 m. metu, ištrauka.
LYA, f. K-41, ap. 1, b. Nr. 797, l. 29−30.
|
Virtuali paroda „Kauno pavasaris“
Lietuvos komunistų partijos (LKP) Kauno miesto komiteto biuro
1972 m. gegužės 26 d. posėdžio (protokolas Nr. 32)
nutarimo „Dėl kai kurių visuomeninės tvarkos pažeidimo mieste
1972 m. gegužės 18–19 d. išvadų ir partinės organizacijos uždavinių“ ištrauka.
LYA, f. 3110, ap. 61, b. 11, l. 3–6.
|
Virtuali paroda „Kauno pavasaris“
Lietuvos komunistų partijos (LKP) centro komiteto biuro
1972 m. gegužės 30 d. posėdžio (protokolas Nr. 26)
nutarimo „Dėl politinio ir organizacinio darbo stiprinimo ryšium
su antivisuomeniniais reiškiniais Kauno mieste“ ištrauka.
LYA, f. 1771, ap. 247, b. 47, l. 2–5.
|
Virtuali paroda „Kauno pavasaris“
Lietuvos komunistų partijos (LKP) Kauno miesto komiteto
pirmojo sekretoriaus Kazimiero Lengvino pranešimo
„Miesto partinės organizacijos uždaviniai vykdant LKP CK biuro nutarimą
„Dėl politinio ir organizacinio darbo gerinimo ryšium su buvusiais antivisuomeniniais reiškiniais“ Kauno miesto partinio aktyvo susirinkime 1972 m. birželio 2 d. ištrauka.
LYA, f. 3110, ap. 61, b. 15, l. 5–8.
|
Virtuali paroda „Kauno pavasaris“
Lietuvos Lenino komunistinės jaunimo sąjungos (LLKJS) centro komiteto biuro
1972 m. birželio 9 d. posėdžio (protokolas Nr. 5) nutarimo
„Dėl komjaunimo organizacijų politinio ir organizacinio darbo stiprinimo
ryšium su antivisuomeniniais reiškiniais Kauno mieste“ ištrauka.
LYA, f. 4421, ap. 26, b. 14, l. 104–105.
|
Virtuali paroda „Kauno pavasaris“
Valstybės saugumo komiteto (KGB) prie Lietuvos TSR Ministrų Tarybos
Informacinio-analitinio poskyrio 1972 m. gegužės 21−23 d.
operatyvinių suvestinių apie įvykius Lietuvos miestuose ištraukos.
LYA, f. K-41, ap. 1, b. Nr. 793, l. 103, 105, 107.
|
Virtuali paroda „Kauno pavasaris“
Nenustatyto autoriaus eilėraščio rankraštis,
saugomas Valstybės saugumo komiteto (KGB) prie Lietuvos TSR Ministrų Tarybos
Tardymo skyriaus 1972 m. liepos 5 d. iškeltoje baudžiamojoje byloje
„dėl antitarybinio turinio eilėraščių parašytų ir platinamų ryšium su psichinio ligonio
R. Kalantos nusižudymo 1972 m. gegužės 14 d. Kauno mieste faktu“.
LYA, f. K-1, ap. 43, b. Nr. 188, l. 76-1, 76-2.
|
Virtuali paroda „Kauno pavasaris“
1972 m. gegužės 18−19 d. Kauno įvykių dalyvis Algirdas Mirauskas,
suimtas 1973 m. vasario 17 d. už antitarybinės organizacijos „Laisvę Lietuvai“ įkūrimą
Šilutės m. 1972 m. gruodžio mėn.
Nuotrauka padaryta Valstybės saugumo komiteto (KGB)
prie Lietuvos TSR Ministrų Tarybos Tardymo izoliatoriuje.
LYA, f. K-1, ap. 58, b. 47653/3, t. 1, l. 50.
|
Virtuali paroda „Kauno pavasaris“
Lietuvos TSR Aukščiausiojo Teismo Teisminės baudžiamųjų bylų kolegijos
1973 m. lapkričio 16 d. nuosprendžio 1972 m. gruodžio mėn. Šilutės m.
įkurtos antitarybinės organizacijos „Laisvę Lietuvai“ nariams ištrauka.
LYA, f. K-1, ap. 58, b. 47653/3, t. 4, l. 352.
|
Virtuali paroda „Kauno pavasaris“
Informacija apie Romo Kalantos susideginimą ir 1972 m. gegužės 18−19 d.
Kauno įvykius pogrindinio leidinio „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronika“ Nr. 3 ir Nr. 4.
LYA, f. K-1, ap. 58, b. P-16577, t. 19, l. 1−159, 1−165.
|
Virtuali paroda „Kauno pavasaris“
JAV lietuvių mėnraštyje „Akiračiai“ 1972 m. gegužės mėn., Nr. 5 publikuoto pranešimo
apie Romo Kalantos susideginimą
ir 1972 m. gegužės 18−19 d. Kauno įvykius fragmentas.
LYA, f. K-35, ap. 3, b. 27, l. 2.
|
Virtuali paroda „Kauno pavasaris“
„Prieš religinę ir tautinę priespaudą pavergtoje tėvynėje ryšium su R. Kalantos mirtimi“
1972 m. gegužės 22 d. demonstravusių Klyvlendo lietuvių fotonuotrauka,
publikuota JAV lietuvių mėnraštyje „Akiračiai“ 1972 m. gegužės mėn., Nr. 5.
LYA, f. K-35, ap. 3, b. 27, l. 14.
|
Virtuali paroda „Kauno pavasaris“
JAV lietuvių mėnraštyje „Akiračiai“ 1972 m. birželio mėn., Nr. 6 publikuotas straipsnis
apie Romo Kalantos susideginimą ir 1972 m. gegužės 18−19 d. Kauno įvykius.
LYA, f. K-35, ap. 3, b. 27, l. 5.
|
Virtuali paroda „Kauno pavasaris“
JAV lietuvių periodiniame leidinyje „Draugas“ 1972 m. gruodžio mėn. 7 d., Nr. 49
publikuoto straipsnio „Jaunuolis, sukėlęs audrą Kaune“ fragmentas.
LYA, f. K-35, ap. 3, b. 27, l. 49.
|
Virtuali paroda „Kauno pavasaris“
Didžiosios Britanijos lietuvių periodiniame leidinyje „Europos lietuvis“
(data nenurodyta) Nr. 13 publikuotas pranešimas
apie JAV lietuvių savaitraščio „Darbininkas“ sprendimą
paskelbti Romą Kalantą 1972 metų žmogumi.
LYA, f. K-35, ap. 3, b. 27, l. 71.
|
Virtuali paroda „Kauno pavasaris“
Po Romo Kalantos susideginimo demonstruojančių Australijos lietuvių nuotrauka,
publikuota Kanados lietuvių periodiniame leidinyje
„Nepriklausoma Lietuva“ 1972 m. liepos 5 d, Nr. 2004.
LYA, f. K-35, ap. 3, b. 27, l. 163.
|
Virtuali paroda „Kauno pavasaris“
Kanados lietuvių periodiniame leidinyje „Nepriklausoma Lietuva“
1972 m. spalio 11 d., Nr. 2016 publikuotas straipsnis
apie 1972 m. gegužės 18−19 d. Kauno įvykių dalyvių teismą.
LYA, f. K-35, ap. 3, b. 27, l. 167.
|
Virtuali paroda „Kauno pavasaris“
JAV laikraštyje „Chicago Tribune“ 1972 m. gegužės 22 d. publikuotas straipsnis
apie Romo Kalantos susideginimą ir 1972 m. gegužės mėn. Kauno įvykius.
LCVA, f. 656, ap. 2, b. 1192, l. 13.
|
Virtuali paroda „Kauno pavasaris“
Lietuvos atstovo prie Šventojo Sosto Stasio Lozoraičio jaunesniojo
1972 m. gegužės 26 d. pro memoria apie Romo Kalantos susideginimo
ir 1972 m. gegužės mėn. Kauno įvykių atgarsius Italijoje.
LCVA, f. 648, ap. 2, b. 222, l. 112.
|
Virtuali paroda „Kauno pavasaris“
Lietuvos generalinio konsulo Los Andžele Juliaus Jono Bielskio
1972 m. gegužės 27 d. raštas Lietuvos atstovui Vašingtone Juozui Kajeckui
apie Romo Kalantos susideginimo paminėjimą ir protesto mitingus Los Andžele.
LCVA, f. 656, ap. 2, b. 1192, l. 76.
|
Virtuali paroda „Kauno pavasaris“
Lietuvos atstovo prie Šventojo Sosto Stasio Lozoraičio jaunesniojo
1972 m. birželio 10 d. pro memoria
apie pokalbį su Vatikano Valstybės sekretoriato substitutu Giovanni Benelli
Romo Kalantos susideginimo ir Lietuvos laisvės siekio temomis.
LCVA, f. 648, ap. 2, b. 222, l. 115.
|
Virtuali paroda „Kauno pavasaris“
Naujienų agentūros ELTA informacinio biuro Vašingtone 1972 m. birželio mėn.
(diena nenurodyta) pranešimas apie Romo Kalantos susideginimo paminėjimą
ir Lietuvos okupacijos klausimo kėlimą JAV kongrese.
LCVA, f. 658, ap. 1, b. 15, l. 116.
|
Virtuali paroda „Kauno pavasaris“
Lietuvos atstovybės Paryžiuje patarėjo Jurgio Baltrušaičio
1972 m. spalio 10 d. pro memoria.
Ištrauka apie Romo Kalantos susideginimo paminėjimą Prancūzijos spaudoje.
LCVA, f. 658, ap. 1, b. 8, l. 16.
|
Virtuali paroda „Kauno pavasaris“
Pogrindiniame leidinyje „Einamųjų įvykių kronika“ (1973 m. liepos 31 d., Nr. 29),
saugomame rusų disidento Sergejaus Kovaliovo baudžiamojoje byloje,
paskelbta informacija apie įvykius Lietuvoje,
tarp jų − Romo Kalantos susideginimo metinių minėjimą Kaune
1973 m. gegužės 14 d.
LYA, f. K-1, ap. 58, b. 47684/3, t. 26, l. 46−47.
|
Virtuali paroda „Kauno pavasaris“
1989 m. pavasarį Kauno m. įkurtos
Romo Kalantos jaunimo lygos programos projektas.
LYA, f. K-18, ap. 2, b. 584, l. 26.
|
Režisieriaus Raimundo Banionio 1989 m. sukurto
dokumentinio filmo „Fontano vaikai“ ištrauka.
Teatro režisierių Jono Jurašo ir Mordžio Tenisono,
Romo Kalantos brolio Antano Kalantos, nenustatyto liudininko prisiminimai
apie 1972 m. gegužės mėn. Kauno įvykius.
LCVA. 3235/35.
.png)
.png)
