Kai išgirstu skambant lietuvių liaudies dainą „Obelėlė“, visada galvoju apie baltagalvį maestro Juozą Karosą. Jį to meto muzikai pažinojo visi: balta galva, spindinčios akys, maloni šypsena, nuotaikingas žodis sudarė tokį derinį, kuris ilgam įstrigdavo atmintin. Nedvejodamas galėčiau sakyti, kad jį pažinojo, gerbė ir mylėjo visa Lietuva.

Vaclovas Juodpusis

Prieš 130 metų Juozas Karosas išvydo šį pasaulį ir prabėgo beveik 40 metų, kai šio baltagalvio senelio su šuneliu Džiumu nebematom vaikštinėjant paneriais...

„Obelėlė“, „Kur tas šaltinėlis“, „Augo kieme klevelis“, „Palaukėj, palaukėj“... Kas negirdėjo šių J. Karoso harmonizuotų lietuvių liaudies dainų... Šiandien būtų sunku surasti chorą, kurio repertuare jų nebūtų.

Savo kūrybinį kelią J. Karosas pradėjo lietuvių profesionaliajai muzikai žengiant pirmuosius žingsnius, todėl jam teko dirbti įvairiausius darbus, kokių reikalavo laikmetis – ilgą laiką derinti chorvedžio, vargonininko, kompozitoriaus, pedagogo, muzikos kritiko ir administratoriaus pareigas.

Jis daug metų dėstė muzikos mokyklose ir konservatorijoje, buvo Klaipėdos ir Šiaulių muzikos mokyklų direktorius, jo vadovaujami chorai (Rygoje, Kaune, Klaipėdoje) buvo geriausių to meto kolektyvų tarpe. Daugelis žymių Lietuvos muzikų už postūmį profesionaliosios muzikos pasaulio link yra dėkingi būtent neeiliniu pedagogo talentu apdovanotam J. Karosui.

Ir muziką jis kūrė tokią, kokios labiau trūko vienu ar kitu laikotarpiu: papildė lygių balsų, mišrių ir vaikų chorų repertuarus, kūrė stambių ir smulkių žanrų kūrinius orkestrui, instrumentams, kameriniams ansambliams.

Nuoširdumas, paprastumas, melodingumas, nacionalinis koloritas, liaudies intonacijos – visa tai būdinga ir pačiam kompozitoriui, ir jo muzikai.

Pavasarį su muzikų grupe teko vykti svečiuosna į vieną kolūkį. Palyginti nuobodžią kelionę autobusu staiga praskaidrina iš galinio suolo pasigirdęs balsas: „Na, o kad taip, vyrai, dainą!“ Bematant kelionė įgavo giedrą nuotaiką, visų veidai praskaidrėjo, o viso to „kaltininkas“ buvo visada jaunas mūsų Karosas.

Juozas Gaudrimas

Rengiant šią parodą, labai norėta priminti šį kuklų, nuoširdų žmogų, jo švytintį veidą, kai diriguodavo tūkstantiniams dainų švenčių chorams. Jo maloni šypsena, nuotaikingas žodis išliko kiekvieno širdyje, kam teko jį sutikti savo gyvenimo kelyje, o jo nepažinojusiems, gal tai bus netikėtas atradimas.

Parodoje eksponuojama daug nuotraukų, atspindinčių įvairius J. Karoso gyvenimo laikotarpius, galima pamatyti jo muzikos kūrinių autografų, autorinių koncertų programų, parodą papildo paties kompozitoriaus bei jo amžininkų mintys.

Prašome apsilankyti!

Virtualią parodą parengė Virginija Eleonora Kunigėlytė iš Lietuvos literatūros ir meno archyve Juozo Karoso, Juozo Gruodžio, Klemenso Griauzdės, Juozo Tallat-Kelpšos ir kituose fonduose saugomų dokumentų.