Grafikas, Vilniaus dailės akademijos profesorius, emeritas Juozas Galkus (1932 m.) sukūrė daugiau nei 500 plakatų, taikomosios grafikos, tapybos, heraldikos kūrinių, apipavidalino virš 100 knygų, parašė straipsnių plakato ir kitais klausimais. Parodose ir konkursuose diplomais bei premijomis apdovanotas J. Galkus surengė apie 50 personalinių parodų Lietuvoje ir užsienyje, dalyvavo projektuojant atgimstančios Lietuvos pinigus, buvo Lietuvos banko pinigų projektavimo ir gamybos komisijos konsultantas. Nuo 1991 m. iki 2014 m.  J. Galkus buvo Lietuvos Respublikos Prezidento heraldikos komisijos narys.

J.Galkus. „Plakatas.Tapyba.Heraldika“. 2005 m. Vilnius

„Nemažai laiko paskyriau heraldikai. 1966 m. įkūrus Heraldikos komisiją, bendradarbiavau su ja – sukūriau Joniškio, pradėjau Žagarės herbą, dalyvavau konkurse dėl Vilniaus herbo atkūrimo. Komisiją uždraudus, susidomėjimas heraldika liko. Man pasirodė, kad herbų kūryba artima plakatui: ir herbai, ir plakatai dekoratyvūs, apibendrinto piešinio, ir vienur, ir kitur labai reikšminga simbolika. Aišku, yra ir skirtumų – ilgaamžė heraldikos istorija suformavo gana griežtas komponavimo taisykles, kurių nėra plakatų kūryboje.

Prasidėjus atgimimui atkurta Heraldikos komisija paskelbė konkursus dėl Vilniaus ir Respublikos herbų atkūrimo. Aktyviai dalyvavau abiejuose, nors nesėkmingai, tačiau ir tai neatšaldė mano simpatijų heraldikai. Dabar jau 14 metų esu Lietuvos heraldikos komisijos narys ir retkarčiais piešiu miestelių herbus, tačiau ypač mielai komponuoju Valstybės herbą Vytį. Dar tolimais pokario metais, mokydamasis vidurinėje mokykloje, mėgdavau iš tarpukario žurnalų perpiešti Vyčio siluetą – vieną kitą tų piešinių turiu išsaugojęs iki šiol – ir dabar mano mėgstamiausias laisvalaikio užsiėmimas pagal savo skonį bei supratimą modeliuoti šią seną heraldinę figūrą. Lietuviško Vyčio, jau skaičiuojančio septintąjį šimtmetį, yra daugybė įvairiausių variantų ir labai įdomu, sekant senomis tradicijomis, kurti savąsias, šiuolaikines.

Herbų kūryba – nelengvas darbas. Čia nepasišvaistysi savo ekspresija, nenustebinsi žiūrovo originaliu koloritu, aukštyn kojomis apversta kompozicija ar naujomis technologijomis. Heraldikos mokslas ir menas turi savą supratimą apie spalvas ir piešinį, kompoziciją ir technologijas – tų sampratų privalu laikytis. Dailininką dar labiau supančioja užsakovas su savo požiūriu ir pageidavimais, kas jo vietovės herbe turi būti pavaizduota. Taigi herbų kūrybos imasi tik gebantys save sudrausminti dailininkai.

Mėgstu kurti herbus be užsakymo, kaip prisiminimus apie tėviškės miestelius ar net kažkada lankytas vietas. Ši kūryba, aišku, niekada nepaklius į Heraldikos olimpą – ji yra tik mano sentimentų vienai ar kitai vietovei išraiška“.

http://krastonaujienos.lt/2012/06/heraldikos-maestro-juozas-galkus/

Parodą parengė Rūta Žemaitytė

Kviečiame apžiūrėti parodą