O. Milašiaus g. 19, 10102 Vilnius, tel. (8 5) 265 2624,
el. p. llma@archyvai.lt, kodas Juridinių asmenų registre 190764949,
AB "Swedbank" atsiskaitomoji sąskaita LT417300010002462342

 

 Asmenų aptarnavimas

 

 

Lietuvos literatūros ir meno archyve asmenys aptarnaujami, jų prašymai, pareiškimai, skundai nagrinėjami Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintų taisyklių nustatyta tvarka.

Mus rasite:

Asmenis aptarnauja, informaciją teikia ir prašymus priima
Rasa Adomavičienė (513 kab.), tel. (8 5) 265 1132, +370 618 06195.
Interesantai priimami kiekvieną darbo dieną darbo laiku.

Darbo laikas: I–IV 8.00–17.00, V 8.00–15.45, pietų pertrauka 12.00–12.45

  

Dėl dokumentų skaitmeninių kopijų prašome kreiptis
llma@archyvai.lt

arba naudotis duomenų baze
www.archivesofculture.com

  Mūsų paskyra socialiniame tinkle Facebook

 

Naujienos

Poeto Jankos Kupalos 135-čio jubiliejaus proga paroda „Žvaigždė užgęsta, o dvi nušvinta“

2017-06-26

Nuo 2017 m. birželio 8 d. Valstybinis Jankos Kupalos literatūros muziejus (Minskas), bendradarbiaudamas su Lietuvos literatūros ir meno archyvu, pristato parodą Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje, atspindinčią poeto kūrybą, jos įtaką Baltarusijos tautinio teatro menui XX amžiaus pradžioje.

Lietuvos literatūros ir meno archyvas parodai pateikė 24 dokumentus.

Janka Kupala (1882–1942) – XX a. pradžios Baltarusijos atgimimo poetas, dramaturgijos kūrinių autorius, nacionalinio teatro pradininkas.

Kadangi po 1863 metų sukilimo baltarusių kalba buvo diskriminuojama ir įteisinta tik po 1905 metų revoliucijos, Vilniaus miestas XX a. pradžioje buvo Baltarusijos politinio ir kultūrinio judėjimo centras. Laikraščio „Naša Niva“ vyriausiuoju redaktoriumi buvo Janka Kupala, o pats poetas gyveno šalia redakcijos (adresas: Vilniaus g. 39).

Poetas aktyviai dalyvavo visuomeniniame ir kultūriniame Vilniaus miesto gyvenime, pažinojo Lietuvos rašytojus Liudą Girą, Mariją Lastauskienę, pjesei „Paulinka“ ir keliems J. Kupalos eilėraščiams muziką sukūrusį kompozitorių Stasį Šimkų. Vilniuje J. Kupala taip pat bendravo su dailininkais Mikalojumi Konstantinu Čiurlioniu, Antanu Žmuidzinavičiumi ir kitais Lietuvos kultūros ir visuomenės atstovais.

Jankos Kupalos plunksnai priklauso įvairiausių žanrų pjesės, dramos ir romantinės poemos, kurios savo aktualumu ir vaizdingumo raiška visais laikais viliodavo režisierius. Baltarusių teatro mokykla augo su Jankos Kupalos kūriniais ir jų pastatymais įvairiose scenose. 

 

Paroda veiks iki š.m. rugsėjo 7 d.

 

 

 

 

 

 

 

 
 
Informaciją atnaujino: ,
Informacija atnaujinta: 2017-06-26 10:02