Besibaigiant Antrajam pasauliniam karui daug Lietuvos gyventojų, kaip ir pabėgėliai iš kitų kraštų, traukėsi į Vakarus, bijodami sovietų grėsmės. Žmonės prisiminė pirmąją sovietinę okupaciją, trėmimus, todėl pabėgėlių minios plūdo į Vokietiją, Austriją, Italiją. Įvairiais duomenimis vien Vokietijoje, Vakarų sąjungininkų zonoje, atsidūrė nuo 60000 iki 70000 Lietuvos gyventojų. Karo pabėgėliai tapo viena iš opiausių socialinių problemų. Jie buvo apgyvendinti 113 stovyklų, vėliau pavadintų DP – displaced persons – išviešintųjų asmenų – stovyklomis. Jais rūpinosi Vakarų sąjungininkai ir Jungtinių tautų paramos ir atstatymo administracija – UNRRA (United Nations Relief and Rehabilitation Administration), vėliau – Tarptautinė pabėgėlių organizacija – IRO (International Refugee Organization). Su šiomis organizacijomis bendradarbiavo 1944 m. kovo 25 d. Čikagoje (JAV) įkurtas Bendrasis Amerikos lietuvių šalpos fondas – BALF (United Lithuanian Relief Fund of America). BALF‘as rėmė pabėgėlių stovyklose Vokietijoje, Austrijoje, Italijoje, Šveicarijoje, Belgijoje, Prancūzijoje esančius lietuvių pabėgėlius, rūpinosi į JAV atvykusių lietuvių įdarbinimu, apgyvendinimu, palankių imigracijos įstatymų priėmimu.

Lietuvos literatūros ir meno archyvas saugo pluoštą BALF‘o dokumentų, liudijančių šio fondo veiklą pokario metais. Čia yra rašytinių dokumentų bei per 150 pabėgėlių stovyklų ir per 130 BALF‘o labdaringą veiklą atspindinčių nuotraukų. Šalia nežinomų fotografų, čia galima rasti G. Puodžiukaičio, A. Jaro ir Kazio Daugėlos fotografuotų vaizdų.

Kviečiame aplankyti parodą.