Mykolas Karka gimė 1892 m. lapkričio 12 d. Samarakėlių kaime (Anykščių rajonas). Mama, pastebėjusi sūnaus polinkį į muziką, išleido jį mokytis pas Traupio vargonininką J. Balčiūną. Mokinio gabumais susižavėję dvarininkai Montwiłłos ėmė jį globoti, padėjo siekti mokslų. Finansiškai remiamas Troškūnų dvaro savininko Stanisławo Montwiłłos, 1912 m. M. Karka Vilniuje baigė privačią Józefo Montwiłłos muzikos mokyklą. Vėliau dirbo vargonininku Traupyje, Panevėžio Šv. Stanislovo koplyčioje. 1914 m., prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, vengdamas mobilizacijos į carinės Rusijos kariuomenę, jis pasitraukė į Sankt Peterburgą (Rusija).

1918 m. atvyko į Panevėžį, dirbo vargonininku Panevėžio Kristaus Karaliaus katedroje, dėstė muziką Panevėžio valstybinėje gimnazijoje, mokytojų seminarijoje, amatų mokykloje, 1944–1960 m. – Panevėžio muzikos mokykloje, 1944–1950 m. buvo jos direktorius. Visur jis steigė muzikos būrelius, organizavo chorus ir orkestrėlius, rengė jų pasirodymus.

Nuo 1919 m. M. Karka įsitraukė ir į teatrinę veiklą. 1919 m. subūrė vaidintojų trupę „Šikšnosparnis“, vaidindavo jos pastatymuose, vėliau režisavo jos spektaklius. 1921 m. „Šikšnosparniui“ susijungus su „Aido“ draugija, 1921–1927 m. jis aktyviai dalyvavo dramos, muzikos ir dainos draugijos „Aidas“ veikloje. Jai įsiliejus į Dainos“ draugijos Panevėžio skyrių, 1927–1940 m. jam vadovavo. M. Karka įdėjo daug pastangų, kad operetė Panevėžyje atgimtų ir sovietmečiu. 1960 m. jis subūrė chorą, kuris davė pradžią Panevėžio operetės liaudies teatrui, iki 1975 m. buvo jo muzikos vadovas ir dirigentas.

M. Karka pastatė apie 100 dramų, muzikinių vaidinimų, operečių, steigė chorus, rengė dainų šventes.

Jis 1924 m. suorganizavo pirmąją Panevėžio miesto dainų šventę. M. Karka chorus parengė 1924 m., 1928  m. ir 1930 m. visos Lietuvos dainų šventėms Kaune, buvo 1924-ųjų šventės dirigentas, dainų šventę Panevėžyje surengė net antrojo pasaulinio karo metu (1943 m. birželio 6 d.).

M. Karka dalyvavo Lietuvos muzikų draugijos veikloje, priklausė Lietuvos šaulių sąjungos Panevėžio rinktinei, sukūrė operą „Miškelio pasaka“ (pastatyta 1924 m.), operetę „Šviesutė“ (1926 m.), muzikinę pasaką „Sniego karalaitė“, dainų, romansų, bažnytinių giesmių, muzikos dramos spektakliams. Į lietuvių kalbą išvertė pjesių, libretų.

Mykolas Karka mirė 1984 m. rugpjūčio 12 d. Panevėžyje, palaidotas Panevėžio Kristaus Karaliaus katedros kapinėse.

Jis būdavo visur. Ten, kur būdavo, sugebėdavo suburti aplink save žmones kūrybai. Nerimstanti siela ir visų galų meistras, kažkada buvęs vienas iš stipriausių Panevėžio kultūrinio gyvenimo variklių. Jo užmojai buvo didingi, – taip apie savo senelį kalbėjo vaikaitis Andrius Karka.

2000 metais vykusiuose labiausiai Panevėžiui nusipelniusių žmonių rinkimuose Mykolas Karka pateko į žymiausių praeito šimtmečio panevėžiečių penketuką.

Parodoje eksponuojamos M. Karkos įvairiapusės darbuotės nuotraukos, jas paįvairina jo paties mintys. Tikimės, kad paroda padės geriau pažinti šią išskirtinę asmenybę.

Kviečiame apsilankyti!

Virtualią parodą parengė Virginija Kunigėlytė iš Lietuvos literatūros ir meno archyve Mykolo Karkos fonde saugomų dokumentų.