Š. m. vasario 23 d. minimos Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro, diplomato, istoriko, visuomenininko Petro Klimo (1891-02-23–1969-01-16) 130-osios gimimo metinės. Šia proga Lietuvos centrinis valstybės archyvas kartu su Lietuvos ypatinguoju archyvu parengė virtualią parodą „Lietuvos valstybininkui, diplomatui, istorikui Petrui Klimui – 130“.

1915 m. apsigyvenęs Vilniuje, Petras Klimas aktyviai įsitraukė į visuomeninę veiklą: dalyvavo Lietuvių draugijos nukentėjusiems nuo karo šelpti darbe, Vilniaus lietuvių susibūrimuose, kartu su kitais lietuvių veikėjais rengė memorandumus vokiečių okupacinei valdžiai, aktyviai dalyvavo rengiant 1917 m. rugsėjo 18–22 d. Vilniuje vykusią Lietuvių konferenciją, buvo išrinktas į Lietuvos Tarybą, tapo jos sekretoriumi, vėliau – generaliniu sekretoriumi. 1918 m. vasario 16 d. kartu su kitais Tarybos nariais jis pasirašė nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo aktą.

Netrukus po to P. Klimas pradėjo dirbti Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijoje: buvo paskirtas Lietuvos delegacijos sekretoriumi 1919 m. Paryžiaus taikos konferencijoje, tų pačių metų spalio 24 d. tapo laikinuoju Užsienio reikalų ministerijos valdytoju, o gruodžio 15 d. – užsienio reikalų viceministru; ėjo ir ministro pareigas. 1920 m. P. Klimas dalyvavo taikos derybose su Sovietų Rusija, 1922 m. kovo mėn. buvo Lietuvos delegacijos Genujos konferencijoje narys, rengė dokumentus dėl rytinės Lietuvos sienos, gynė Lietuvos teises į Klaipėdos kraštą.

1923 m. P. Klimas pradėjo dirbti Lietuvos diplomatinėje tarnyboje – iš pradžių ėjo nepaprastojo pasiuntinio ir įgaliotojo ministro pareigas Italijoje, o nuo 1925 m. vadovavo pasiuntinybei Prancūzijoje. Reziduodamas Paryžiuje jis taip pat atstovavo Lietuvai Belgijoje, Liuksemburge, Ispanijoje ir Portugalijoje.

Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui ir Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, diplomatas 1940 m. rugpjūčio 4 d. įteikė notą Prancūzijos vyriausybei, kurioje buvo prašoma nepripažinti Lietuvos aneksijos. Notos rankraštį galima išvysti šioje parodoje. P. Klimo prašymas nebuvo išgirstas. Tuo metu Paryžius buvo okupuotas nacistinės vokiečių valdžios.

1941 m. pavasarį P. Klimas su žmona apsigyveno Grase. 1943 m. rugsėjo mėn. jį suėmė vokiečių gestapas. Lietuvos diplomatas buvo tardomas ir kalinamas net aštuoniolikoje Prancūzijos, Vokietijos ir Lenkijos kalėjimų ir tik 1944 m. pavasarį pagaliau galėjo sugrįžti į Kauną.

Prasidėjus antrajai sovietinei okupacijai P. Klimas ėmė slapstytis, bet buvo susektas ir 1945 m. rugsėjo 19 d. suimtas Lietuvos SSR valstybės saugumo liaudies komisariato (NKGB) Kauno miesto skyriaus pareigūnų. P. Klimas buvo kaltinamas diplomatine veikla, notos dėl Lietuvos okupacijos nepripažinimo įteikimu Prancūzijos vyriausybei, dalyvavimu Lietuvos pasiuntinių 1940 m. pasitarime Romoje bei tuo, kad išvertė į prancūzų kalbą memorandumą dėl Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo, skirtą Anglijos ir JAV vyriausybėms. SSRS NKVD kariuomenės Karo tribunolo 1946 m. kovo 30 d. nuosprendžiu jis buvo nuteistas 10 metų laisvės atėmimo bausme ir išsiųstas į pataisos darbų lagerį Čeliabinsko srityje.

Į laisvę P. Klimas išėjo tik 1954 m. šv. Kalėdų dieną. Grįžęs į Lietuvą jis siekė išvykti į Prancūziją, kur gyveno kiti jo šeimos nariai, tačiau sovietų valdžia nesuteikė tokios privilegijos. Sibire sveikatą praradęs Lietuvos valstybininkas, diplomatas P. Klimas mirė okupuotoje Lietuvoje 1969 m. sausio 16 d.

Valstybės archyvų parengtą virtualią parodą sudaro penkios dalys. Pirmoje parodos dalyje P. Klimas atskleidžiamas kaip Lietuvos diplomatas ir politikas. Antroje dalyje eksponuojami dokumentai liudija prieš diplomatą vykdytas sovietų valdžios represijas. Dauguma šioje dalyje eksponuojamų dokumentų yra saugomi Lietuvos ypatingajame archyve. Parodos trečios dalies dokumentai susiję su P. Klimo moksline veikla, jo vykdytais Lietuvos istorijos bei lietuvių kalbos tyrinėjimais. Ketvirta parodos dalis nušviečia P. Klimo šeimą, jo aplinką ir draugus. Paskutinė parodos dalis leidžia iš arčiau pažinti diplomato sūnų Petrą Klimą (jaunesnįjį), kuris tęsė tėvo pradėtus darbus – nuo 1992 iki 1995 m. Lietuvos ambasadoje Prancūzijoje ėjo antrojo ir pirmojo sekretoriaus pareigas.

Parodoje pristatomi neseniai gauti dar niekur neeksponuoti dokumentai iš asmeninių Petro Klimo ir jo sūnaus archyvų. Čia galite išvysti ištraukas iš Petro Klimo dienoraščio ir „Lietuvių tautos istorijos“ rankraščio bei keletą pavydžių iš jo asmeninės korespondencijos. Šiuo metu dokumentai tvarkomi ir netrukus taps prienami plačiajai visuomenei ir istorijos tyrinėtojams.

Kviečiame apžiūrėti parodą!