Biudžetinė įstaiga, Mindaugo g. 8, LT- 03107 Vilnius, Tel. (8 5) 265 1137
El.p. lvat@archyvai.lt,faks. (8 5) 265 2314, kodas Juridinių asmenų registre 188697087
Darbo laikas: I–IV 8.00–17.00, V 8.00–15.45, pietų pertrauka 12.00–12.45.
Papildomai asmenų prašymai priimami pirmadieniais ir antradieniais iki 18 val.

INFORMACINĖS SISTEMOS

ELEKTRONINIO ARCHYVO INFORMACINĖ SISTEMA (EAIS)

 Pagalba

Darbuotojams      Vartotojams

INTEGRALI ADMINISTRACINIŲ PASLAUGŲ SISTEMA (I@PS)

Pagalba

Prisijungti 

 

ASMENŲ APTARNAVIMAS

Asmenys aptarnaujami Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintų taisyklių nustatyta tvarka.

Informaciją teikia ir prašymus priima vyriausioji specialistė Daina Čenytė, tel. (8 5) 265 2255, el. p. daina.cenyte@archyvai.lt

 

 Pagalba

VIRTUALIOS PARODOS

Čia galite peržiūrėti visų virtualių parodų ekspozicijas.

NAUJAUSIOS IKI 2017m. IKI 2012m.

 

NAUJIENLAIŠKIS

Įveskite pašto adresą ir gaukite naujienas pirmieji
RSS naujienos
 

 

Mūsų paskyros socialiniuose tinkluose

  

Informuojame, kad dėl visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbto karantino lapkričio 9 – gruodžio 17 dienomis valstybės archyvų skaityklos neveiks. Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnybos klientų aptarnavimas vykdomas tik nuotoliniu būdu.

 Detalesnė informacija apie konkretaus valstybės archyvo darbą pateikiama jo interneto svetainėje. 

 

VARTOTOJŲ APKLAUSOS DĖL LIETUVOS VYRIAUSIOJO ARCHYVARO TARNYBOS KLIENTŲ APTARNAVIMO KOKYBĖS ANKETA

 

Naujienos

Pirmadienis – puiki diena! Konkurso „Iš tėvų archyvo. Mažylių išmintis“ perlai. Luka.

2020-08-10

Luka pasišovė sutvarkyti skalbinius. Nusinešusi glėbį rūšiuoja:

– Tėti, kur dėti tavo kojines? O kur dėti šitą?

– Į komodą.

Nubėgusi į savo kambarį mažoji dūsauja:

– Ojoi kaip man reikia dirbti...

 

Tėtis su Luka susikibę už rankų vaikštinėja pajūriu. Mažajai būtinai reikia ištyrinėti kiekvieną akmenėlį, dumblelį, kriauklytę ar pagaliuką, tad ji vis trūkčioja tėčio ranką, vis prašo sustoti, palaukti, lenkiasi pačiupinėti... Tėtis porą kartų net sudraudė, prašydamas jo netampyt.
– Tėveli, o tau nepatinka, kai aš tave tempiu? – staiga, regis, susiprato mažoji pasaulio tyrinėtoja.
– Nepatinka, Luka, – patvirtino tėtis, apsidžiaugęs, kad pagaliau tas rankos trūkčiojimas liausis.

– Tėveli, o atsimeni – ten, prie to pagaliuko, TU mane patempei!

 

Eina Luka su teta tilteliu per Vilnelę. Ten daug spynelių prikabinta.

– Kam šitie? – klausia.

– Kad žmonių sANTYkiai amžini būtų.

– Kam? Kad ANTYs nepabėgtų? – perklausia mažoji.

 

Luka pašoko su tėčiu kelias minutes, o su mama – vos kokią pusę minutės.

– Kodėl taip trumpai? – stebisi tėtis.

– Na, taip yra, – atsako Luka.

– Aš su tavimi tai ilgai šokau, – neatlyžta tėtis.

– Na, mes su tavim ilgai, o su mama – trumpai. Tiesiog taip yra, – dalykiškai konstatuoja mažoji.

 

– O turit žvakučių ant torto? – susirūpino Luka prieš mamos gimtadienį.

– Rasim kokią vieną. Galėsit su Simu užpūsti, – atsako mama.

– Ne, nu tai mūsų gimtadienis – ar tavo? – pasipiktina Luka.

 

Prie įėjimo į laiptinę rūko senas dėdulė – mažas, susiraukšlėjęs...

– Labas! – praeidama sveikinasi Luka.

– Labas labas, – atsako šis.

– Aš tai pas močiutę einu! – tęsia pokalbį Luka.

– Gerai. Su Naujais metais! – tarsteli dėdulė.

Įėjusi į laiptinę Luka atsisuka į tėtį.

– Koksai kaip beždžionė atrodo...

 

Luka:

– Na, apsikabinkim visi... Ai, tėtis kaip kaktusas – labai aštrus...

 

Luka turškiasi vonioje, bet koja laiko prispaudusi laivą, kurio reikia broliui.
– Luka, leisk Simui paimti laivą.
– Tuoj, – ir toliau daro, ką dariusi, bet kojos nekilsteli.

– LUKA!..

– Na, negaliu aš visko taip greitai! – piktai dėbteli į tėtį. – Tu greituolis, tai padėk man!

 

– Aš nuoširdžiai labai liūdna, –kartą pranešė tėvams Luka.

 

– Galėčiau būti pirščiukas, bet aš žmogus... – apsisprendė Luka.

 

Luka serga.
– Tu tikriausiai pasiilgai savo draugų... Taip smagu būtų su grupiokais žaisti visą dieną, – sako tėtis.
– Ir tu savo kolegės pasiilgai... – supratingai pritaria dukrelė.

 

Su Luka vyksta diskusija apie tai, kaip ji įskaudino mamą.

– Aš pamiršau, kad taip negalima daryti, – teisinasi Luka. – Per visą savaitę man nesakėte – ir aš pamiršau. Galvojau, paišdykausiu ir pamušiu mamą truputį. Man mama irgi sakė, kad negalima, bet aš gi nežinojau...

  

Luka:

– Ei, kas čia per berniukas su paspirtuku? Šlaistosi vienas... Be draugų prailgo dienos...

 

(Dėkojame mielajai čiauškutei Lukai ir visai Girgždžių šeimynai – ypač tėčiui Vytautui, laikiusiam „vyrišką“ frontą šiame konkurse.)

 

 
Informaciją atnaujino: Agnė Vilkišienė,
Informacija atnaujinta: 2020-08-11 10:23