Tarpukario Lietuva – besikurianti ir modernėjanti, koja kojon siekianti žengti su Vakarų pasauliu. Galimybė iš pagrindų perorganizuoti valstybę, jos struktūrą, institucijas, visą infrastruktūrą buvo įgyvendinama su didžiausiu entuziazmu. Ši nuotaika neaplenkė ir architektūros. Žymiausių to meto architektų pastangomis per du dešimtmečius šalyje iškilo ar buvo iš pagrindų rekonstruota daugybė skirtingų pastatų, kurie atliepė to meto aktualijas. Tapęs modernizmo architektūros širdimi Lietuvoje savo veidą pakeitė ne tik Kaunas. Buvo urbanizuotos ir kitos, daugiau nuo šalies centro nutolusios vietovės. Statomų pastatų spektras buvo platus: nuo statinių valstybės institucijoms iki kasdienybės reikmėms patenkinti skirtų pastatų, kurie turėjo atliepti vis augančius visuomenės poreikius. Dabar išlikę jų projektai yra puikus vizualiai praeitį įkūnijantis istorinis šaltinis, iš kurio galima sužinoti, ne tik architektų vardus ir vyravusius architektūros stilius, bet ir tai, kokios paskirties buvo statomi pastatai ir kam jie buvo naudojami, kokie žmonės ten lankėsi ir kokia veikla juose užsiėmė.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, siekdamas pristatyti visuomenei architektūros proveržį Lietuvoje atspindintį dokumentinį paveldą, parengė virtualią parodą „Tarpukario Lietuvos pastatų projektai“. Parodos koncepto pagrindą sudaro archyve saugomo Statybos ir sauskelių inspekcijos fondo, kuriame per 2 tūkstančius bylų, dokumentai: planai ir brėžiniai. Ši paroda išskirtinė kitų, archyviniams dokumentams eksponuoti skirtų, parodų kontekste savitu vizualumu. Jos pagrindas statinių, pastatų projektų brėžiniai, kurių gausa ir įvairovė liudija apie to meto valstybės spartų kūrimosi tempą. Pastatų projektų autoriai – architektai Edmundas Alfonsas Frykas, Vytautas Landsbergis‑Žemkalnis, Karolis Reisonas, Mykolas Songaila ir kt. Didingi Teisingumo ministerijos rūmai, Vytauto Didžiojo karo muziejus, Kristaus Prisikėlimo bažnyčia, Lietuvos universiteto Fizikos ir chemijos instituto rūmai – tai tik keli šių žymių kūrėjų suprojektuoti darbai.

Parodą sudaro penki skyriai, kuriuose pristatomi valstybinių įstaigų, institucijų, įvairių religijų maldos namų, švietimo ir mokslo pastatų, pramogoms ir laisvalaikiui bei kasdienybei ir buičiai skirtų pastatų projektai. Dalis pastatų, kurių projektai yra eksponuojami, yra išlikę iki šių dienų. Jie lyg monumentai primena apie praeitį ir žavi savita to laikmečio architektūra. Kitiems gi nebuvo lemta sulaukti šiandienos. Jie – suniokoti istorijos tėkmėje. Todėl tik archyviniai dokumentai gali atskleisti, kas buvo sumanyta ir įgyvendinta. Greta architektūrinių brėžinių parodoje eksponuojami ir archyve saugomi fotodokumentai, kuriuose įamžinti įgyvendinti pastatų projektai. 

Kviečiame apžiūrėti!

Taip pat šios virtualios parodos pagrindu parengta ir stacionari ekspozicija Lietuvos centrinio valstybės archyvo Rašytinių dokumentų skaitykloje, adresu O. Milašiaus g. 21.