Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose surengta paroda siekiama plačiau pristatyti XVIII a. antrosios pusės Abiejų Tautų Respublikos modernėjimo procesus, parodyti, kaip gimė „švelniosios revoliucijos“ epocha, kas buvo pagrindiniai naujų idėjų skleidėjai, kokiomis priemonėmis siekta stiprinti valstybę, kaip buvo kuriama konstitucinės monarchijos santvarka, kaip keitėsi tautos sąvokos turinys ir kito Tėvynės samprata, palaipsniui įgydama tautos laisvės simbolio prasmę. Parodos pavadinimas atliepia XVIII a. antrosios pusės Abiejų Tautų Respublikos raštijoje įsitvirtinusį tėvynės gerovės, jos klestėjimo ir suverenumo užtikrinimo naratyvą.

Žvelgiant iš Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės perspektyvos atskleidžiama 1791 m. gegužės 3 d. Konstitucijos priėmimo genezė, jos turinys ir likimas, pristatant Lenkijos ir Lietuvos valdovo Stanislovo Augusto Poniatovskio valdymo laikotarpiu (1764–1795) įgyvendintas reformas, parodant Lietuvos visuomenės laikyseną jungtinės valstybės centralizavimo atžvilgiu bei akcentuojant Liublino unijos idėjos tvarumą, įtvirtintą 1791 m. spalio 20 d. priimtame Abiejų Tautų tarpusavio įsipareigojimo įstatyme (Tarpusavio įžade).

Valstybės pertvarkymo ir centralizavimo procesai vertinami pasitelkus to meto Lenkijos karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės politikų, publicistų, švietėjų ir pamokslininkų tekstus, o įgyvendintos reformos iliustruojamos artefaktais, atspindinčiais pokyčius valstybės politiniame, socialiniame, ūkiniame ir kultūriniame gyvenime.

Parodoje LVIA eksponuoja 12 dokumentų.Tai – Didžiosios Britanijos pasas Respublikos pasiuntinio Nyderlanduose M. K. Oginskio kelionei per Brabantą, Flandriją, Kalė, iš jos – į Angliją; Vilniaus burmistro ir tarybos aktų knyga su bajorų priesaikos Vilniaus miestui įrašais; dokumentas, liudijantis apie parlamentinės konfederacijos maršalo Kazimiero Nestoro Sapiegos, VU rektoriaus Martyno Počobuto, generolo Jokūbo Jasinskio ir kitų įsirašymą miestiečiais; Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Stanislovo Augusto Poniatovskio aplinkraštis dėl padėties Respublikoje ir laiškai Raseinių reparticijos civiliniam kariniam komisarui Kristupui Olendzkiui, kuriuose džiaugiamasi bajorijos pritarimu ir Ukmergės bei Upytės piliečių parama ,,Gegužės 3 d. revoliucija“; Tautinės aukščiausiosios Tarybos atsišaukimas; Žemaitijos seniūno Antano Gelgaudo laiškas Raseinių civiliniam kariniam komisarui Kristupui Olendzkiui su kreipiniu ,,Gerbiamas Pilieti" (,,Szanowny Obywatelu") ir šio laiško vokas; Mykolo Pranciškaus Karpavičiaus pamokslas, sakytas Vilniuje, laidojant sukilėlius, ir kt.

Pažymėdami LVIA indėlį rengiant parodą, Valdovų rūmai pakvietė archyvo darbuotojus susipažinti su ekspozicija „gyvai“. Archyvistus lydėjo ir apie spalvingą bei sudėtingą 1791 m. Konstitucijos epochą pasakojo parodos kuratorė dr. Ramunė Šmigelskytė-Stukienė.

Parodą „Kad Tėvynė gyvuotų. Lietuva ir Lenkija 1791 m. Konstitucijos epochoje“ dar bus galima apžiūrėti iki 2022 sausio 16 d.

Lietuvos valstybės istorijos archyvo nuotr.