Biudžetinė įstaiga, Mindaugo g. 8, LT- 03107 Vilnius, Tel. (8 5) 265 1137
El.p. [email protected], kodas Juridinių asmenų registre 188697087
Darbo laikas: I–IV 8.00–17.00, V 8.00–15.45, pietų pertrauka 12.00–12.45.
Papildomai asmenų prašymai priimami pirmadieniais ir antradieniais iki 18 val.

INFORMACINĖS SISTEMOS

ELEKTRONINIO ARCHYVO INFORMACINĖ SISTEMA (EAIS)

 Pagalba

Darbuotojams      Vartotojams

INTEGRALI ADMINISTRACINIŲ PASLAUGŲ SISTEMA ([email protected])

Pagalba

Prisijungti 

 

ASMENŲ APTARNAVIMAS

Asmenys aptarnaujami Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintų taisyklių nustatyta tvarka.

Informaciją teikia ir prašymus priima vyriausioji specialistė Daina Čenytė, tel. (8 5) 265 2255, el. p. [email protected]

 

 Pagalba

VIRTUALIOS PARODOS

Čia galite peržiūrėti visų virtualių parodų ekspozicijas.

NAUJAUSIOS IKI 2017m. IKI 2012m.

 

NAUJIENLAIŠKIS

Įveskite pašto adresą ir gaukite naujienas pirmieji
RSS naujienos
 

 

 

Sekite mus socialiniuose tinkluose

  

 

Naujienos

Valdovų rūmuose bus atverta paroda „SUGRĮŽIMAS. Dingusios 1918–1940 m. Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys“

2022-06-30

Pasitinkant Liepos 6-ąją – Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) ir Tautiškos giesmės dieną – Valdovų rūmų muziejuje pristatoma moderniajam Lietuvos valstybingumui įtvirtinti skirta paroda „SUGRĮŽIMAS. Dingusios 1918–1940 m. Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys“. Paroda kviečia pasinerti į įtraukiančią Lietuvos valstybės pripažinimą liudijančių tarptautinių sutarčių gelbėjimo, saugojimo, o vėliau paieškų istoriją, taip pat išvysti šias sutartis, kurios, kaip ilgą laiką manyta, yra dingusios. Ši paroda ypač aktuali šiandien vykstančio karo Ukrainoje kontekste – ji primena, kad dėl valstybės nepriklausomybės reikia kovoti, siekti jos pripažinimo, įtvirtinti jos statusą, t. y. būti nuolat budriems.

1939 m. iš Lietuvos laikinosios sostinės Kauno išvežtos Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys 2021 m. grįžo jau į Lietuvos amžinąją sostinę Vilnių, dėl kurio anuomet tiek kovota, ir šiandien eksponuojamos atkurtuose Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose. Tai simbolinė gija, susiejanti moderniosios ir istorinės Lietuvos valstybingumą ir pabrėžianti šimtametes šio valstybingumo tradicijas.

Parodoje eksponuojamos net 29 tarptautinės sutartys, kurias 1920–1938 m. Lietuvos Respublika buvo sudariusi su 19-a Europos, Tolimųjų Rytų, Šiaurės ir Pietų Amerikos valstybių. Tai tik dalis iš 105 į Lietuvą grąžintų tarptautinius susitarimus liudijusių teisės aktų, kuriuos Antrojo pasaulinio karo išvakarėse Lietuvos diplomatai pervežė saugoti į užsienį – iš pradžių į Stokholmą (Švedija), vėliau į Torontą (Kanada). Šią saugojimo misiją inicijavo dramatiško likimo diplomatas ir 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Kazys Bizauskas, o vykdė Lietuvos Respublikos nepaprastasis pasiuntinys ir įgaliotasis ministras Vytautas Jonas Gylys. Likus vos septynioms dienoms iki Antrojo pasaulinio karo pradžios iš Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos Kaune buvo išvežtos dvi dėžės su dokumentais, tarp kurių buvo dvišalės sutartys, susitarimai, notos, konvencijos, protokolai ir daugiašalės tarptautinės konvencijos. Po ilgų slapstymo ir nežinios metų tarptautinės sutartys į Lietuvą grąžintos 2021 m., jos buvo pristatytos Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijoje ir netrukus perduotos Lietuvos centriniam valstybės archyvui – restauruoti ir toliau saugoti. Ilgą laiką netinkamomis sąlygomis laikytos sutartys į Lietuvą grąžintos gana varganos būklės, tačiau didelę patirtį turinčių archyvo restauratorių dėka jos prikeltos naujam gyvenimui ir šioje parodoje pristatomos pirminio savo grožio.

Parodos lankytojai kviečiami apžiūrėti unikalius Lietuvos valstybės įtvirtinimo ženklus – 1918–1940 m. Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis, liudijančias apie aktyvų Lietuvos dalyvavimą tarptautinėje bendruomenėje, plačią tarptautinių ryšių geografiją ir interesų įvairovę. Parodoje eksponuojamos politinės, prekybos, taikomosios ir arbitražo, konsulinės, ekstradicijos (nusikaltimais įtariamų ar kaltinamų asmenų perdavimo) ir teisinės pagalbos, administracinės, optacijos (pilietybės įgijimo) ir techninės sutartys. Kaip jas skirstyti, pasufleravo Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos referento, naujienų agentūros ELTA direktoriaus Prano Dailidės parengtas ir 1930 bei 1939 m. Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos publikuotas dvitomis tarptautinių sutarčių rinkinys „Lietuvos sutartys su svetimomis valstybėmis“. Parodoje eksponuojamų sutarčių pavadinimai atitinka oficialų sutarties tekstą, paskelbtą ano meto Lietuvos Respublikos leidinyje „Vyriausybės žinios“. Paprastai sutartys buvo sudaromos užsienio kalba, dažniausiai prancūzų, tačiau yra sutarčių, sudarytų anglų, vokiečių, rusų, portugalų, latvių ir kitomis kalbomis. Greta oficialaus sutarties teksto būdavo pridedamas vertimas į lietuvių kalbą. Šie tekstai iliustruoja per šimtą metų įvykusį lietuvių kalbos pokytį, juose galima rasti šiandien nebevartojamų terminų, kai kuriais atvejais net valstybių pavadinimai išversti labai laisvai ir šiandien nebeatitinka nustatytų normų.

Parodoje eksponuojamos sutartys – ilgo derybinio darbo rezultatas. Per derybas būdavo sutariama dėl sutarties turinio, nusprendžiama, kur ji bus pasirašyta, kada ir kokiomis sąlygomis įsigalios, kokia bus jos galiojimo trukmė. Parodoje, be pačių sutarčių, galima pamatyti ir valstybių vadovų suteiktus įgaliojimus pareigūnams jas pasirašyti, taip pat įgaliojimus nepaprastiesiems pasiuntiniams ir įgaliotiesiems ministrams pasikeisti ratifikaciniais dokumentais bei sutarčių ratifikacinius dokumentus. Iki 1927-ųjų Lietuvos Respublikos vardu tarptautines sutartis su kitomis valstybėmis apsvarstydavo ir ratifikuodavo Lietuvos Respublikos Seimas. 1927 m. balandžio 12 d. Lietuvos Respublikos Prezidentui paleidus Seimą, gavus teisinį išaiškinimą ir pasirėmus Lietuvos Valstybės Konstitucija, tarptautines sutartis ratifikuodavo Lietuvos Respublikos Prezidentas Antanas Smetona. Abiejų sutartį pasirašiusių valstybių patvirtintos sutartys būdavo paskelbiamos oficialiuose šių valstybių leidiniuose ir įregistruojamos Tautų Sąjungos sekretoriate.

Parodoje muziejaus lankytojai gali pamatyti sutarčių originalus, žymių Lietuvos ir užsienio valstybių politikų, diplomatų ir valstybių vadovų, tokių kaip popiežius Pijus XI, Japonijos imperatorius Hirohito, Jungtinės Karalystės karalius Jurgis V, Danijos karalius Kristijonas X, Nyderlandų karalienė Vilhelmina, Jungtinių Amerikos Valstijų Prezidentas Franklinas Delano Rooseveltas, Vokietijos Valstybės Prezidentas Paulas von Hindenburgas ir daugelis kitų, autografus. Taip pat patyrinėti įspūdingo dydžio detalius kai kurių sutarčių priedus – žemėlapius, apžiūrėti puošnius įgaliojimų ir sutarčių ratifikacinius dokumentus, atkreipti dėmesį į specialų ir puošnų sutarčių įrišimą, spalvingas gijas ir įmantrius valstybės antspaudus, kuriais buvo patvirtintos sutartys, taip pat į lakinius inicialinius sutartis pasirašiusių diplomatų antspaudus bei specialias apsaugines dėžutes ir aplankus, kuriuose buvo saugomos sutartys. Ekspoziciją papildo ano meto nuotraukos, kuriose įamžintos sutarčių pasirašymo akimirkos, žymus politikai ir diplomatai, taip pat dokumentiniai vaizdo įrašai iš ano meto diplomatų gyvenimo.

Paroda skiriama besidomintiesiems modernios Lietuvos valstybės ir jos tapsmo istorija, tarptautiniais santykiais, diplomatija, politikos mokslais, spaudos istorija, knygrišyste, kaligrafija ir sfragistika, taip pat visiems, kuriems svarbus ir įdomus mūsų valstybės paveldas. Paroda veiks Valdovų rūmų muziejuje, 2022 m. liepos 6 d. – rugsėjo 18 d.

 

Parodos globėjas

Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis

 

Parodos organizatoriai

Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai

Lietuvos centrinis valstybės archyvas

Lietuvos Respublikos Seimas

Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija

 

Parodos partneriai

Lietuvos Respublikos ambasada Kanadoje

Kanados lietuvių bendruomenė

Kanados lietuvių muziejus-archyvas

 

Parodos kuratorės

Dr. Vilma Akmenytė-Ruzgienė, Džiuginta Kasiulaitienė, dr. Živilė Mikailienė

 

Parodos mokslinis konsultantas

Dr. Vytautas Žalys

 

Parodos koordinatoriai

Jurgita Binkienė, Ignas Račickas, Angonita Rupšytė

 

Parodos leidybos koordinatorė

Dr. Živilė Mikailienė

 

Parodos mokslinės ir kultūrinės programos koordinatoriai

Dr. Ramunė Šmigelskytė-Stukienė, Gintarė Rožėnaitė-Rozovienė

 

Parodos informacijos ir rinkodaros koordinatoriai

Monika Petrulienė, Mindaugas Puidokas

 

 
Informaciją atnaujino: Andrius Zilnys, Dokumentų ir archyvų valdymo ir naudojimo skyrius
Informacija atnaujinta: 2022-06-30 11:49