Biudžetinė įstaiga, Mindaugo g. 8, LT- 03107 Vilnius, Tel. (8 5) 265 1137
El.p. lvat@archyvai.lt,faks. (8 5) 265 2314, kodas Juridinių asmenų registre 188697087
Darbo laikas: I–IV 8.00–17.00, V 8.00–15.45, pietų pertrauka 12.00–12.45.
Papildomai asmenų prašymai priimami pirmadieniais ir antradieniais iki 18 val.

INFORMACINĖS SISTEMOS

ELEKTRONINIO ARCHYVO INFORMACINĖ SISTEMA (EAIS)

 Pagalba

Darbuotojams      Vartotojams

INTEGRALI ADMINISTRACINIŲ PASLAUGŲ SISTEMA (I@PS)

Pagalba

Prisijungti 

 

ASMENŲ APTARNAVIMAS

Asmenys aptarnaujami Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintų taisyklių nustatyta tvarka.

Informaciją teikia ir prašymus priima vyriausioji specialistė Daina Čenytė, tel. (8 5) 265 2255, el. p. daina.cenyte@archyvai.lt

 

 Pagalba

VIRTUALIOS PARODOS

Čia galite peržiūrėti visų virtualių parodų ekspozicijas.

NAUJAUSIOS IKI 2017m. IKI 2012m.

 

NAUJIENLAIŠKIS

Įveskite pašto adresą ir gaukite naujienas pirmieji
RSS naujienos
 

 

Sekite mus socialiniuose tinkluose

  

 

Naujienos

Tarptautinės mokslinės konferencijos akiratyje – užsienyje saugomas su Lietuva susijęs dokumentinis paveldas

2021-09-10

Iki šiol nėra sukurta vieninga užsienyje esančio su Lietuva susijusio dokumentinio paveldo, neretai dar vadinamo išblaškytuoju paveldu, saugojimo sistema. Ką mes žinome apie už Lietuvos ribų esantį mūsų valstybės dokumentinį paveldą? Kaip dažnai tokių archyvų paieškas vainikuoja sėkmė? Šiuos ir dar daug kitų klausimų numatoma aptarti tarptautinėje mokslinėje konferencijoje „Išblaškytas dokumentinis paveldas – identifikavimas, prieinamumas, tyrimai, sklaida“.

Konferencija vyks rugsėjo 21–22 dienomis. Ją organizuoja Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba kartu su Vilniaus universiteto Komunikacijos fakultetu ir Baltijos audiovizualinių archyvų (BAAC) taryba, sudarydami galimybę tyrėjams ir praktikams drauge aptarti svetur saugomo su Lietuva susijusio dokumentinio paveldo identifikavimo, prieigos, susigrąžinimo fiziniu ar skaitmeniniu pavidalu klausimus.

Lietuvos vyriausioji archyvarė Kristina Ramonienė džiaugiasi, kad Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba imasi lyderystės dėl užsienyje išblaškyto dokumentinio paveldo, ypač archyvinių dokumentų, paieškos ir išsaugojimo, ir viliasi, kad pasidalijimas patirtimis ir tyrimų rezultatais atskleis Lietuvos diasporos sukaupto archyvinio paveldo esamą situaciją bei prisidės prie galimų atminties institucijų veiklos krypčių išgryninimo, vieningos sistemos sukūrimo.

Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnybos Dokumentų ir archyvų valdymo ir naudojimo skyriaus vedėja dr. Daiva Lukšaitė tikisi, kad konferencijos metu pavyks išplėtoti diskusijas ir dėl Lietuvai aktualaus paveldo panaudojimo galimybių istorijos ir kultūros, socialinės plėtros tyrimuose, skaitmeninėse rekonstrukcijose ir kūrybinėse industrijose, kad tyrėjai ne tik pasidalins tyrimų rezultatais, iš Lietuvos dėl įvairių priežasčių išgabento dokumentinio paveldo paieškos aplinkybėmis, bet ir konceptualiai aptars užsienyje esančių archyvų išsaugojimo ir sklaidos klausimus.

Archyvų institucijos siekia sistemingai kaupti dokumentus, atspindėti įvairius istorijos laikotarpius, reiškinius. Lietuvai svarbu žinoti, kur saugomi iš jos atminties institucijų dėl įvairių aplinkybių išvežti dokumentai ir Lietuvos diasporos saugomas ir kuriamas dokumentinis paveldas, kokias turime galimybes prieiti prie kitose šalyse saugomų dokumentų, taip pat ieškoti būdų susigrąžinti šį dokumentinį paveldą ar bet jau įsigyti šių dokumentų kopijas.

Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto prof. dr. Arvydas Pacevičius pastebi, kad aktualizavimas reiškia naujų tyrimo prieigų ir metodų naudojimą, taip pat rezultatų viešinimą, informacijos apie atradimus sklaidą.

Aktualizavimas reiškia kultūros ir istorijos paveldo infomacinių sistemų plėtrą, patrauklų turinį ir jo komunikaciją; tarpdalykinius tyrimus, leidžiančius kurti naujas mokslo žinias. Išblaškyto dokumentinio paveldo atveju tyrimai ir komunikacija reiškia mėginimą pažinti istorijos tėkmėje prarastas kultūros vertybes, siekį praplėsti skirtingų Lietuvos visuomenės tapatumų suvokimą, papildant jį naujomis prasmėmis ir aktualiu turiniu. Manau, kad kuriant modernią Lietuvos valstybę ir pilietinę visuomenę, tokie tyrimai yra būtini”, – teigia prof. dr. A. Pacevičius.

Baltijos audiovizualinių archyvų tarybos prezidentas Juozas Markauskas pastebi, kad nemažai dokumentų rinkinių ir kolekcijų, kuriuos saugo atminties institucijos, tyrėjai žino ar bent gali įvertinti tokio turinio žanrą, apimtis, vertes. Tačiau skirtingų organizacijų bei privačių asmenų Lietuvoje ir svetur saugomi dokumentai ne visuomet yra lengvai identifikuojami ir prieinami, nors jie gali tapti vertingais tyrimų, studijų ar kito paveldo pakartotinio naudojimo šaltiniais.  Tai ypač aktualu, kai kalbame apie vaizdo ir garso dokumentinį paveldą.

„Dėl vaizdo ir garso įrašams būdingų specifinių savybių bei susiformavusios audiovizualinio paveldo apsaugos praktikos Lietuvoje didžioji šio paveldo dalis yra plačiai pasklidusi – nuo sunkiai prieinamų įrašų, saugomų privačiose kolekcijose, teatruose, kultūros organizacijose iki nacionalinių institucijų saugyklų. Nors šių dokumentų tyrimus riboja intelektinės nuosavybės teisės, šie vaizdo ir garso įrašai, dokumentuojantys pastarųjų dešimtmečių istoriją, yra patrauklus, į plačiąją visuomenę orientuotas šaltinis, kurio pagrindu kuriamos kultūros paveldo informacinės sistemos ir atitinkamos elektroninės paslaugos“, – priduria J. Markauskas.

Stebėti konferenciją ir pateikti klausimus bus galima nuotoliniu būdu. Registracija: https://bit.ly/3hjQoP0.

Konferencijos programa

Daugiau informacijos: https://fb.me/e/4n2i4UKW6

 
Informaciją atnaujino: Agnė Vilkišienė,
Informacija atnaujinta: 2021-09-16 09:12