Biudžetinė įstaiga, Mindaugo g. 8, LT- 03107 Vilnius, Tel. (8 5) 265 1137
El.p. lvat@archyvai.lt,faks. (8 5) 265 2314, kodas Juridinių asmenų registre 188697087
Darbo laikas: I–IV 8.00–17.00, V 8.00–15.45, pietų pertrauka 12.00–12.45.
Papildomai asmenų prašymai priimami pirmadieniais ir antradieniais iki 18 val.

INFORMACINĖS SISTEMOS

ELEKTRONINIO ARCHYVO INFORMACINĖ SISTEMA (EAIS)

 Pagalba

Darbuotojams      Vartotojams

INTEGRALI ADMINISTRACINIŲ PASLAUGŲ SISTEMA (I@PS)

Pagalba

Prisijungti 

 

ASMENŲ APTARNAVIMAS

Asmenys aptarnaujami Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintų taisyklių nustatyta tvarka.

Informaciją teikia ir prašymus priima vyriausioji specialistė Daina Čenytė, tel. (8 5) 265 2255, el. p. daina.cenyte@archyvai.lt

 

 Pagalba

VIRTUALIOS PARODOS

Čia galite peržiūrėti visų virtualių parodų ekspozicijas.

NAUJAUSIOS IKI 2017m. IKI 2012m.

 

NAUJIENLAIŠKIS

Įveskite pašto adresą ir gaukite naujienas pirmieji
RSS naujienos
 

 

Sekite mus socialiniuose tinkluose

  

Nuo 2021 m. balandžio 12 d. atnaujinama visų valstybės archyvų skaityklų veikla. Būtina išankstinė registracija.  Detalesnė informacija apie konkretaus valstybės archyvo skaityklų darbą ir lankytojų registravimą pateikiama jo interneto svetainėje. 

 

Kvietimas teikti pranešimus į tarptautinę mokslinę konferenciją „Išblaškytas dokumentinis paveldas – identifikavimas, prieinamumas, tyrimai, sklaida“ (iki 2021 m. birželio 28 d.)

 

Naujienos

Virtuali paroda „Lietuvos totoriai archyvų dokumentuose“, skirta Archyvų metams ir Lietuvos totorių istorijos ir kultūros metams paminėti

2021-06-09

Lietuvos totorių istorijos ir kultūros 700-osioms metinėms paminėti ir bendrai lietuvių ir totorių kovai su Kryžiuočių ordinu įprasminti 2021-ieji LR Seimo nutarimu yra paskelbti Lietuvos totorių istorijos ir kultūros metais. Šiais metais taip pat minime ir Archyvų metus. Šiame kontekste Lietuvos valstybės istorijos archyvo bendradarbiaujant su Lietuvos centriniu valstybės archyvu ir Lietuvos ypatinguoju archyvu parengta virtuali paroda „Lietuvos totoriai archyvų dokumentuose“ tampa itin svaria paskata atsigręžti į mūsų valstybės praeitį, jos istoriją, pasidomėti jos daugiatautės kultūros raida.

Virtualioje parodoje pristatomi dokumentai, atspindintys Lietuvos totorių istoriją nuo XVI a. antrosios pusės iki šių dienų: tai Lietuvos ir Lenkijos valdovų privilegijos ir raštai totoriams, dokumentai apie jų tarnybą LDK ir carinės Rusijos kariuomenėje, totorių bajorystės patvirtinimo bylos su jų genealoginiais medžiais ir herbais, dokumentai apie totorių valdas Nemėžyje, Kenoje, Keturiasdešimties Totorių kaime bei šių valdų geometriniai planai, XX a. dokumentai, teikiantys informacijos apie totorių padėtį Lietuvoje tarpukario laikotarpiu, musulmonų parapijas Raižiuose, Kaune ir Vinkšnupiuose bei šių parapijų imamus, totorių religines draugijas ir organizacijas – Kauno totorių draugiją, Vilniaus muftiatą ir kt., žymesnius totorių karininkus – Aleksandrą Makulavičių, Suleimaną Chaleckį ir kt. LYA fonduose išliko dokumentų apie XX a. 5 dešimtmetyje Sovietų okupacinės valdžios ištremtus totorius.
Parodoje taip pat pristatomi dokumentai, susiję su Lietuvos totorių mečetėmis ir jų metrikų knygomis. Mečečių tinklą totoriai paveldėjo iš ATR laikų. Archyvų dokumentai teikia informacijos apie Raižių, Keturiasdešimties Totorių, Nemėžio, Vilniaus Lukiškių, Kauno, Kėdainių, Vinkšnupių, Daubutiškių, Vijos Murauščiznos, Naugarduko ir Vidžių mečetes. LVIA fonduose saugomas originalia arabų kalba parašytas Koranas, kelių parapijų – Kauno, Nemėžio, Raižių, Vinkšnupių, Keturiasdešimties Totorių, Vilniaus Lukiškių – tarpukario laikotarpio metrikų aktų knygos. Išskyrus Keturiasdešimties Totorių ir Vilniaus parapijas, išliko ir senesnės – XIX a. metrikų knygos. Totorių bajorystės patvirtinimo bylose pasitaiko XVIII a. pabaigos–XIX a. pradžios išrašų apie gimimą ir mirtį iš Keturiasdešimties Totorių, Raižių ir Lukiškių mečečių metrikų knygų.
Pristatomi dokumentai liudija, kad Lietuvos totoriai reikšmingai prisidėjo prie Lietuvos valstybingumo atkūrimo, istorijos ir kultūros, kad ši bendruomenė savo gyvenimą glaudžiai susiejo su Lietuva ir yra nedaloma mūsų valstybės istorijos dalis.

Su paroda galima susipažinti virtualių parodų svetainėje arba archyvo paskyroje Facebook socialiniame tinkle

Parodos kuratoriai – Lietuvos valstybės istorijos archyvo Informacijos ir sklaidos skyriaus vedėja Neringa Češkevičiūtė, šio skyriaus vyriausioji specialistė Violeta Pansevič ir vyriausiasis archyvistas Aleksandr Baniusevič.

 
Informaciją atnaujino: Agnė Vilkišienė,
Informacija atnaujinta: 2021-06-09 16:03