2017 metais vykdyti archeologiniai kasinėjimai, o juo labiau radiniai Gedimino kalne ir visuomenės susidomėjimas paskatino LNM surengti ketvirtadienio kultūros istorijos vakarus, skirtus 1863–1864 metų sukilimui ir jo dalyviams.

Siekiant supažindinti visuomenę su Lietuvos valstybės istorijos archyve saugomu dokumentiniu paveldu, kovo 29 d. Lietuvos nacionalinio muziejaus salėje (Arsenalo g. 3), LVIA Informacijos ir sklaidos skyriaus vedėja Neringa Češkevičiūtė skaitė paskaitą „1863–1864 metų sukilimo vadas Konstantinas Kalinauskas Lietuvos valstybės istorijos archyvo dokumentuose“.

1864 m. kovo 22 d., Vilniuje, Lukiškių aikštėje, buvo pakartas Konstantinas Kalinauskas. Tai buvo paskutinė M. Muravjovo teroro ir egzekucijų auka nuslopinus 1863–1864 metų sukilimą. Jis buvo ne tik vienas iš svarbiausių sukilimo vadų, bet ir, anot Juozo Kajetono Janovskio (1832–1914), Varšuvos  sukilimo organizacijos ir Tautinės Vyriausybės nario, „vienas iš kilniausių Lietuvos vyrų: doras, pilnas drąsos, proto ir energijos…“

Visa labai trumpo, bet turiningo K.Kalinausko gyvenimo istorija buvo papasakota remiantis LVIA dokumentais. Paskaitoje buvo pristatyta jo giminės ir šeimos istorija. Pirminiai, dažniausiai niekur neskelbti archyviniai šaltiniai padėjo atskleisti K.Kalinausko kaip iškilios asmenybės, sukilimo vado ir publicisto talentus. Savo leistuose laikraštėliuose ir atsišaukimuose jis vienas pirmųjų Lietuvoje kėlė Lietuvos ir Baltarusijos tautų apsisprendimo teisės idėją. Šiai idėjai liko ištikimas iki mirties. Paskutiniuose savo „Užrašuose...“ ir „Laiškuose iš po kartuvių“ jis prisakė mylėti Tėvynę ir tautą, tikėjo, „...kad sulauks tauta laimės. Tik duok Dieve, kad jos siekdami mūsų ainiai nepralietų nereikalingo brolių kraujo.“

Paskaitoje dalyvavo ne tik Lietuvos kultūros, mokslo ir visuomenės atstovai. Ji sudomino ir K.Kalinausko gyvenimą bei veiklą tiriančius Baltarusijos mokslininkus. Paskaita buvo gausiai iliustruota LVIA saugomų dokumentų skaidrėmis.