Ikonografinė medžiaga rasta pas sukilėlius ir jų artimuosius.

(1863 – 1864 m.)

LVIA, f. 439, ap. 1, b. 145, l. 6.

                 1861 m. Lenkijos ir Lietuvos miestuose kilo patriotinių manifestacijų banga. Manifestantai kėlė Nepriklausomos valstybės atgaivinimo šūkius. Įvyko kruvinų susidūrimų su carinės Rusijos kariuomene. Siekdama nuslopinti kilusius neramumus, valdžia 1861 m. rugsėjo 3 d. Vilniuje bei Vilniaus apskrityje ir beveik visoje Kauno gubernijoje įvedė karinę padėtį. Manifestacijos brandino visuomenę naujam sukilimui. Sukilimą rengti ėmėsi sukurti Lenkijos Karalystės Centrinis tautinis komitetas ir Lietuvos provincijos komitetas. Sukilti buvo planuojama 1863 m. pavasarį. Vienok, Rusijos valdžios sprendimas pradėti imti rekrutus į Rusijos kariuomenę išprovokavo Lenkijos sukilėlių vadovybę pradėti sukilimą anksčiau. 1863 m. sausio 22 d. Centrinis tautinis komitetas Varšuvoje, pasivadinęs Laikinąja tautine vyriausybe, paskelbė manifestą apie sukilimo pradžią. 1863 m. vasario 1 d. sukilimo pradžios manifestą bei dekretus paskelbė ir Lietuvos provincijos komitetas.

                 Lietuvos teritorijoje anksčiausiai (vasario pradžioje) ginkluotus veiksmus sukilėliai pradėjo šiaurinėse Augustavo gubernijos apskrityse. Kovo mėnesį sukilimas prasidėjo ir Kauno gubernijoje. Sukilime dalyvavo įvairių luomų atstovai – bajorai, valstiečiai, miestiečiai ir dvasininkai. Todėl sukilėlių ir juos palaikančiųjų pažiūros politiniais, kariniais bei socialiniais – ekonominiais klausimais buvo skirtingos (susidarė raudonųjų ir baltųjų organizacijos). Sukilėliai užpuldavo Rusijos valdžios įstaigas, nedidelius Rusijos kariuomenės dalinius, baudė mirtimi priešiškus sukilimui asmenis, kai kur nuniokodavo ir dvarus. Kiekiu ir ginkluote bei amunicija sukilėliai žymiai atsiliko nuo Rusijos kariuomenės. Rusijos karių Vilniaus karo apygardoje skaičius nuo 66 tūkst. buvo padidintas iki 100 tūkst., o metams baigiantis jų buvo apie 145 tūkst. Žinoma, daugumą mūšių sukilėliai pralaimėjo. Suvienytos Zigmanto Sierakausko, Boleslovo Kolyškos sukilėlių pajėgos gegužės mėn. pradžioje netoli Medeikių kaimo (prie Biržų) Rusijos kariuomenės buvo sutriuškintos. Panašus likimas ištiko ir kunigo Antano Mackevičiaus vadovaujamą būrį.

                 Sukilėliams realios karinės pagalbos nesuteikė (nors tikėtasi) ir užsienio valstybės (Prancūzija, Didžioji Britanija, Austrija). Rusijos valdžia ėmėsi ryžtingų baudžiamųjų priemonių sukilimui slopinti. Imperatorius Aleksandras II į Vilniaus karinio gubernatoriaus pareigas su ypatingais įgaliojimais paskyrė Michailą Muravjovą (praminta vėliau „koriku“). Tarp sukilėlių ir carinės Rusijos valdžios vyko didžiulis propagandinis karas – buvo leidžiami įvairūs leidiniai, atsišaukimai ir kt. Rusijos kariuomenės daliniai persekiojo sukilėlius, „šukavo“ vietoves. Paimti į nelaisvę sukilėlių būrių vadai, ginkluoti sukilėliai buvo viešai baudžiami mirtimi (kaip taisyklė – pakariant). Vietos valstybės tarnautojai, mokytojai ir kt. katalikai buvo pakeisti kilusiais iš Rusijos stačiatikiais. Buvo terorizuojamos sukilėlių šeimos, išplėtota piniginių baudų sistema. Visi dvarai, bajorų ir vienkiemininkų ūkiai apdėti iki 10% kontribucija nuo pajamų. Įkurtos sukilimo dalyvių politinių bylų tardymo komisijos. Įsteigtas Laikinasis karo lauko auditoriatas prie Vilniaus karo apygardos kariuomenės štabo, skelbęs nuosprendžius svarbioms sukilimo dalyvių byloms. Sukilėlių dvarai, namai ir kitas turtas buvo konfiskuojami, sekvestruojami. Sukilėliai, jų šeimų nariai buvo tremiami į tolimasias Rusijos gubernijas, baudžiami katorgos darbais rūdos kasyklose, atiduodami į karinius dalinius. Vietose siautėjo M. Muravjovo paskirti kariniai viršininkai. Buvo vykdomas didelis moralinis ir kitoks spaudimas katalikų dvasininkijai (pav. Žemaičių vyskupui Motiejui Valančiui). Šalia „bizūno“, vykdyta ir „meduolio“ politika – M. Muravjovas panaikino dvarininkų iškeltas bylas valstiečiams dėl lažo prievolės nevykdymo, paskelbė amnestiją ginklus sudėsiantiems sukilėliams. Kovotojams pralaimint mūšius, sukilimas silpo. Daug sukilėlių paliko būrius ir pasidavė valdžiai, kiti bėgo į užsienį. 1864 m. vasario 10 d. buvo suimtas sukilimo vadovas Vincentas Konstantinas Kalinauskas. Tai buvo organizuoto sukilimo Lietuvoje pabaiga. Tiesa, nedideli sukilėlių būriai išsilaikė iki 1864 m. vasaros.

                 Istorikų paskaičiavimais per visą sukilimą Lietuvoje įvyko 321 mūšis ar susirėmimas su Rusijos kariuomenės daliniais. Daugiausia mūšių (178) buvo Kauno gubernijoje. Žuvo apie 6 tūkst. sukilėlių. M. Muravjovui pavaldžiose gubernijose iki 1865 m. vienaip ar kitaip nubausta apie 12,5 tūkst. žmonių. Susumavus į policijos priežiūrą atiduotus asmenis, baustųjų būtų apie 22 tūkst.

                 Sukilimas pralaimėjo. Jis pareikalavo daug žmonių aukų, suluošino tūkstančių likimus. Sukilimas paskatino caro valdžią krašto gyventojus labiau diskriminuoti, rusifikuoti. Kita vertus, sukilimas kilo dėl to, kad daug žmonių nenorėjo kęsti svetimos valdžios priespaudos, tikėjosi pagerinti savo socialinę – ekonominę padėtį, matyti savo Tėvynę laisvą. Lietuvių ir kitos tautos niekada neužmiršo šio sukilimo. Apie jį pasakojo savo vaikams ir vaikaičiams. Žmonių atmintyje išliko gyvas sukilimo didvyrių Zigmanto Sierakausko, Antano Mackevičiaus, Vincento Konstantino Kalinausko, Boleslovo Kolyškos, Liudviko Narbuto ir daugelio kitų atminimas.

                 Šioje parodoje eksponuojama tik nedidelė dalis dokumentų, ikonografinės medžiagos, menančių 1863 – 1864 m. sukilimą ir jo pasekmes. Parodai objektai (55) atrinkti iš fondų: „Vilniaus generalgubernatoriaus kanceliarija“ (F. 378), „Vilniaus karo apygardos kariuomenės štabas“ (F. 494), „Laikinasis karo lauko auditoriatas prie Vilniaus karo apygardos kariuomenės štabo“ (F. 1248), „Grafo Michailo Muravjovo muziejus“ (F. 439), „Vilniaus mokslo bičiulių draugija“ (F. 1135), „Vilniaus politinių bylų tardymo komisija“ (F. 438), „Vilniaus cenzūros komitetas“ (F. 1240), „Veisenhofai“ (F. 1505).

                 Dokumentų anotacijose nurodomos dokumentuose įrašytos datos.

Archyvo direktoriaus pavaduotojas                                                               

Alfonsas Tamulynas

Jo imperatoriškos didenybės asmeninės kanceliarijos III-jo skyriaus viršininko (žandarų šefo) Vasilijaus Dolgorukovo raštas Vilniaus kariniam gubernatoriui Vladimirui Nazimovui, kuriame informuojama apie Rusijos imperatoriaus išreikštą didelį susirūpinimą dėl Lietuvoje kilusių neramumų ir raginama jų išvengti ateityje. Rusų kalba.

1861 m. kovo 30 d.

LVIA, f. 378, PS, 1861 m., b. 7, l. 62 – 62 v.

Lenkijos Karalystės Centrinio komiteto (Laikinosios tautinės vyriausybės) manifestas, kuriuo skelbiama sukilimo prieš Rusijos valdžią pradžia, luomų lygybė, nuosavybės teisių į naudojamą žemę pripažinimas valstiečiams ir kt. Spaudinys. Lenkų kalba.

1863 m. sausio 22 d.

LVIA, f. 1248, ap. 1, b. 55, l. 63.

Sukilimo laikmečio ikonografinė medžiaga.

LVIA, f. 439, ap. 1, b. 145, l. 5.

Lenkijos Karalystės Centrinio tautinio komiteto dekretai apie senų prievolių panaikinimą, visų luomų lygybę, nuosavybės teisių į naudojamą žemę pripažinimą valstiečiams ir sukilime dalyvaujančiųjų bežemių aprūpinimą žeme. Spaudinys.

1863 m. sausio 22 d.

LVIA, f. 438, ap. 1, b. 167, l. 25.

Rusijos karo ministro Dmitrijaus Miliutino raštas Vilniaus karo apygardos kariuomenės vadui (Vladimirui Nazimovui) dėl prevencinių ir kitų priemonių taikymo, siekiant užkirsti kelią galimiems neramumams krašte ir juos malšinant. Nuorašas. Rusų kalba.

1863 m. sausio 12 d.

LVIA, f. 494, ap. 1, b. 756, l. 1 – 1 v.

Lietuvos provincijos komiteto manifestas, kuriuo skelbiama sukilimo prieš Rusijos valdžią pradžia, visų luomų lygybė, nuosavybės teisių į naudojamą žemę pripažinimas valstiečiams ir kt. Spaudinys. Lenkų kalba.

1863 m. vasario 1 d.

LVIA, f. 1248, ap. 1, b. 55, l. 56.

Ikonografinė medžiaga rasta pas sukilėlius ir jų artimuosius.

(1863 – 1864 m.)

LVIA, f. 439, ap. 1, b. 145, l. 12.

I – osios kavalerijos divizijos viršininko generolo leitenanto Lichačiovo raportas Vilniaus karo apygardos kariuomenės vadui apie 1863 m. sausio 21 d. Rusijos kariškių laimėtą mūšį su sukilėlių būriu prie Čystos Būdos kaimo (Marijampolės raj.). Nuorašas. Fragmentai. Rusų kalba.

1863 m. sausio 23 d.

LVIA, f. 494, ap. 1, b. 759, l. 27 v. – 28.

Generolo majoro Suchodolskio raportas Vilniaus karo apygardos kariuomenės vadui apie 1863 m. kovo 15 d. Rusijos kariškių laimėtą mūšį prieš kunigo Antano Mackevičiaus vadovaujamą sukilėlių būrį prie Naujaberžės (Kėdainių raj.). Nuorašas. Rusų kalba.

1863 m. kovo 17 d.

LVIA, f. 494, ap. 1, b. 759, l. 45 – 46.

Ikonografinė medžiaga rasta pas sukilėlius ir jų artimuosius.

(1863 – 1864 m.)

LVIA, f. 439, ap. 1, b. 145, l. 3

Kauno gubernijos I – jo skyriaus kariuomenės viršininko generolo  leitenanto Lichačiovo raportas Vilniaus kariniam gubernatoriui apie Boleslovo Kolyškos vadovaujamo sukilėlių būrio veiksmus 1863 m. kovo 27 – 28 d. Mikalavos dvare ir Girkalnio valsčiaus valdyboje (Raseinių raj.). Nuorašas. Rusų kalba.

1863 m. balandžio 8 d.

LVIA, f. 494, ap. 1, b. 759, l. 82 v.

Išžygiavimas į mūšį.

Dail. Mykolas Elvyras Andriolis (1836 – 1893).

LVIA, f. 1135, ap. 4, b. 380, l. 6 v.

Vilniaus generalgubernatoriaus Vladimiro Nazimovo raštas Rygos generalgubernatoriui Vilhelmui Livenui, kuriame pranešama apie galimą kitų jūrinių valstybių desanto išsilaipinimą ir karinius veiksmus Lietuvoje  prašant teikti visokeriopą paramą jo įgaliotam papulkininkui Geinsui, kuriam pavesta nustatyti galimą desanto išsilaipinimo vietą ir apžiūrėti Dinaburgo (Daugpilio) bei Dinamiundės (Daugavgryvos) tvirtoves. Nuorašas. Rusų kalba.

1863 m. balandžio 9 d.

LVIA, f. 494, ap. 1, b. 756, l. 10 v. – 11.

Rusijos kariuomenės dalinio vado generolo majoro I. Ganeckio raportas Vilniaus karo apygardos viršininkui apie savo dalinio tolesnius veiksmus po pergalės prieš sukilėlių dalinius 1863 m. balandžio 25 – 27 d. netoli Medeikių kaimo (Biržų raj.), Zigmanto Sierakausko, Boleslovo Kolyškos ir kitų belaisvių sukilėlių vežimą į Vilnių. Nuorašas. Rusų kalba.

1863 m. balandžio 30 d.

LVIA, f. 494, ap. 1, b. 759, l. 141 v. – 142.

Rusijos kariuomenės generolas majoras I. Ganeckis. Jo vadovaujamas pulkas dalyvavo kovose su sukilėliais.

LVIA, f. 439, ap. 1, b. 149, nr. 14.

Rusijos imperatoriaus Aleksandro II įsakymas dėl Michailo Muravjovo paskyrimo Vilniaus kariniu gubernatoriumi, Gardino, Kauno, Minsko generalgubernatoriumi ir Vilniaus karo apygardos kariuomenės vadu. Spaudinys. Rusų kalba.

1863 m. gegužės 1 d.

LVIA, f. 378, BS, 1863 m., b. 1381, l. 1.

Vilniaus karinis gubernatorius Michailas Muravjovas.

XIX a. antra pusė.

LVIA, f. 439, ap. 1, b. 149, nr. 168.

Rusijos karinio dalinio vado Danilovo raportas Kauno gubernijos II – jo skyriaus kariuomenės vadui apie jo dalinio nuožmias kautynes 1863 m. birželio 10 d. su Boleslovo Dluskio (slap. Jablonovskis) vadovaujamais sukilėliais Užbrasčių miške prie Papilės (Akmenės raj.). Nuorašas. Fragmentai. Rusų kalba.

(1863 m. birželio mėn.).

LVIA, f. 494, ap. 1, b. 759, l. 228 v. – 229.

Vilniaus apskrities karinio viršininko, pulkininko Timofejevo raportas 2 – osios pėstininkų divizijos viršininkui apie Albertuso (manoma – Alberto Minskio) vadovaujamo sukilėlių būrio sutriuškinimą 1863 m. birželio 12 d. prie Giedraičių miestelio (Molėtų raj.). Rusų kalba.

1863 m. birželio 12 d.

LVIA, f. 378, BS, 1863 m., b. 1398, l. 16.

1863 m.

Dail. Mykolas Elvyras Andriolis (1836 – 1893).

LVIA, f. 1135, ap. 4, b. 380, l. 6.

Dailininkas sukilėlis Mykolas Elvyras Andriolis (1836 – 1893).

LVIA, f. 439, ap. 1, b. 147, nr. 7.

Kauno gubernijos karinis vaivada Zigmantas Sierakauskas (1826 – 1863). Pakartas Vilniuje 1863 m.

LVIA, f. 439, ap. 1, b. 147, nr. 123.

Vilniaus generalgubernatoriaus Michailo Muravjovo telegrama Rusijos imperatoriui Aleksandrui II, kurioje pranešama apie Rusijos kariškių pergalę prieš Felikso Visloucho ir Aleksandro Stabrovskio (slap. – Liubičius) vadovaujamų sukilėlių būrius 1863 m. birželio 29 d. Klėriškių miške. (Kaišiadorių raj.). Juodraštis. Rusų kalba.

1863 m. birželio 30 d.

LVIA, f. 378, BS, 1863 m., b. 1398, l. 26.

Sukilėlių būrio vadas Feliksas Vislouchas.

LVIA, f. 439, ap. 1, b. 147, nr. 23.

Telegrama Vilniaus generalgubernatoriui Michailui Mujavjovui, kurioje informuojama apie mirties bausmės įvykdymą sukilėliui Vladislovui Mlynskiui. Rusų kalba.

1863 m. birželio 28 d.

LVIA, f. 378, PS, 1863 m., b. 1799, l. 20.

Telegrama Vilniaus generalgubernatoriui Michailui Muravjovui, kurioje informuojama apie mirties bausmės įvykdymą sukilėliams Stanislovui Kazakovskiui ir Mykolui Staniševskiui. Rusų kalba.

1863 m. liepos 13 d.

LVIA, f. 378, PS, 1863 m., b. 1799, l. 35.

Rusijos vidaus reikalų ministro Piotro Valujevo raštas Vilniaus kariniam gubernatoriui Michailui Muravjovui, kuriuo M. Muravjovui suteikiama teisė atleisti savo nuožiūra nuo bausmės asmenis, savavališkai palikusius sukilėlių būrius. Rusų kalba.

1863 m. liepos 30 d.

LVIA, f. 378, PS, 1863 m., b. 1833, l. 20 – 20 v.

Telegrama Vilniaus generalgubernatoriui Michailui Muravjovui, kurioje informuojama apie mirties bausmės įvykdymą sukilėliui, kunigui Izidoriui Noreikai. Rusų kalba.

1863 m. rugpjūčio 11 d.

LVIA, f. 378, PS, 1863 m., b. 1799, l. 34.

Telegrama Vilniaus generalgubernatoriui Michailui Muravjovui, kurioje informuojama apie mirties bausmės įvykdymą sukilėliui, kunigui Teofiliui Račkovskiui ir egzekucijos metu Kauno vice–gubernatoriaus sužeidimą. Rusų kalba.

1863 m. rugpjūčio 12 d.

LVIA, f. 378, PS, 1863 m., b. 1799, l. 39.

Jo imperatoriškos didenybės asmeninės kanceliarijos III – jo skyriaus raštas Vilniaus kariniam gubernatoriui Michailui Muravjovui, kuriuo pranešamos žinios iš Londono apie sukilėlių užsakytų 12 tūkst. šautuvų  ir parako pirkimą Prancūzijoje. Rusų kalba.

1863 m. rugsėjo 9 d.

LVIA, f. 378, PS, 1863 m., b. 1841, l. 6 – 6 v.

Trakų apskrities karinis viršininkas V. Tolmačiovas.

LVIA, f. 439, ap. 1, b. 149, nr. 53.

Telšių (Žemaičių) vyskupo Motiejaus Valančiaus ganytojiškas laiškas vyskupijos tikintiesiems, kuriame sukilėliai raginami sudėti ginklus ir paklusti Rusijos valdžiai. Nuorašas.

1863 m. rugsėjo 6 d.

LVIA, f. 378, BS, 1863 m., b. 1467, l. 20 – 21.

Rusijos vidaus reikalų ministro Piotro Valujevo raštas Vilniaus generalgubernatoriui Michailui Muravjovui, kuriame pateikiama Rusijos imperatoriaus nuomonė dėl vyskupo Motiejaus Valančiaus ganytojiškojo laiško Telšių (Žemaičių) vyskupijos tikintiesiems. Rusų kalba.

1863 m. rugsėjo 30 d.

LVIA, f. 378, BS, 1863 m., b. 1467, l. 43 – 43 v.

Romos popiežiaus Pijaus IX malda už Lenkiją, kovojančią dėl nepriklausomybės. Spaudinys. Italų ir lenkų kalba. 1863 m. rugpjūčio 31 d.

B. d. (1864 m.).

LVIA, f. 1505, ap. 1, b. 46, l. 2 – 2 v.

Sekvestruotų Vilniaus gubernijoje dvarų bei kito turto, kurių savininkai dalyvavo sukilime, žiniaraštis. Fragmentai. Rusų kalba.

1863 m. spalio 9 d.

LVIA, f. 378, BS, 1863 m., b. 606, l. 439 v. – 440.

Besimeldžiantys sukilėliai.

LVIA, f. 439, ap. 1, b. 145, l. 9.

Lenkijos Karalystės vietininko Fiodoro Borgo persiųstas raštas Vilniaus kariniam gubernatoriui Michailui Muravjovui, kuriame pranešama apie sukilėliams planuojamą ginklų pervežimą iš Prūsijos į Augustavo guberniją. Nuorašas. Rusų kalba.

(1863 m. gruodžio 15/27 d.)

LVIA, f. 378, PS, 1863 m., b. 1841, l. 12 – 12 v.

Telegrama Vilniaus generalgubernatoriui Michailui Muravjovui, kurioje informuojama apie mirties bausmės įvykdymą sukilėlių būrio vadui, kunigui Antanui Mackevičiui. Rusų kalba.

1863 m. gruodžio 16 d.

LVIA, f. 378, PS, 1863 m., b. 1799, l. 52.

Kauno gubernijos valdytojo raštas Vilniaus generalgubernatoriui Michailui Muravjovui dėl likusių po mirties bausmės įvykdymo sukilėlių būrio vado, kunigo Antano Mackevičiaus daiktų ir pinigų naudojimo. Rusų kalba.

1863 m. gruodžio 19 d.

LVIA, f. 378, PS, 1863 m., b. 1799, l. 59.

Vilniaus miesto sukilėlių komisaras Ignotas Zdanavičius (1839 – 1863). Pakartas Vilniuje 1863 m.

LVIA, f. 439, ap. 1, b. 147, nr. 122.

Kauno apskrities sukilėlių karinio viršininko Ignoto Leskovskio raštas, kuriame prašoma siunčiamam sukilėliui Jonui Vladislovui Žochovskiui teikti visokeriopą paramą. Lenkų kalba.

1864 m. vasario 1 d.

LVIA, f. 1135, ap. 4, b. 383, l. 1.

Sukilėlis Jonas Vladislovas Žochovskis.

(1863 m.)

LVIA, f. 1135, ap. 4, b. 383, l. 161.

Sukilėlių vyriausybės atsišaukimas, raginantis gyventojus kovoti už savo tikybą ir laisvę. Spaudinys.

1864 m. vasario 10 d.

LVIA, f. 378, PS, 1864 m., b. 633, l. 8.

Augustavo gubernijos komisaro Bronislavo Radziševskio (slap. Ignotas Činskis) įsakymas, kuriuo dvarininkai perspėjami, kad vykdytų anksčiau išleistą sukilėlių vyriausybės dekretą – neimti iš valstiečių činšo už žemę.

1864 m. vasario 24 d.

LVIA, f. 378, PS, 1864 m., b. 633, l. 12.

Vilniaus generalgubernatoriaus Michailo Muravjovo laiškas Valstybės tarybos nariui, grafui Sergejui Stroganovui, kuriame jis kategoriškai pasisako prieš ištremtos Zigmanto Sierakausko našlės Apolonijos išvykimo į užsienį prašymo tenkinimą. Nuorašas. Rusų kalba.

1864 m. vasario 24 d.

LVIA, f. 378, BS, 1864 m., b. 2222, l. 4 – 5.

Laikinojo karo lauko auditoriato prie Vilniaus karo apygardos kariuomenės štabo byla apie Vincentą Konstantiną Kalinauską. Fragmentai. Rusų kalba.

1864 m.

LVIA, f. 1248, ap. 2, b. 280, l. 48 – 48 v.

Vilniaus komendanto valdybos raštas Vilniaus karo apygardos kariuomenės štabo viršininkui, kuriame informuojama apie mirties bausmės įvykdymą sukilimo vadovui Vincentui Konstantinui Kalinauskui. Rusų kalba.

1864 m. kovo 10 d.

LVIA, f. 1248, ap. 2, b. 280, l. 53.

Vincentas Konstantinas Kalinauskas (1838 – 1864).

LVIA, f. 439, ap. 1, b. 147, nr. 125.

Vilniaus generalgubernatoriaus Michailo Muravjovo nurodymas Vilniaus cenzūros komitetui dėl lietuviškų elementorių spausdinimo lietuviškomis – lotyniškomis („lenkiškomis“) raidėmis draudimo ir jų privalomo spausdinimo rusiškomis raidėmis. Rusų kalba.

1864 m. birželio 5 d.

LVIA, f. 1240, ap. 1, b. 205, l. 36.

Žemaitiškos – lietuviškos abėcėlės pavyzdys rusiškomis raidėmis. Fragmentai.

Vilnius, 1864 m.

LVIA, f. 1240, ap. 1, b. 205, l. 37 v. – 38, 44 v. – 45.

Vilniaus generalgubernatoriaus Michailo Muravjovo raštas Vilniaus gubernijos viršininkui, kuriame nurodoma uždaryti Vilniaus Laterano kanauninkų vienuolyną prie Šv. Petro ir Povilo bažnyčios, kurio vienuoliai dalyvavo 1863 m. sukilime. Juodraštis. Rusų kalba.

1864 m. rugpjūčio 24 d.

LVIA, f. 378, BS, 1864 m., b. 1395, l. 1.

Vilniaus karo apygardos laikinojo lauko auditoriato (teismo) pateiktos statistinės žinios apie šešiose „Šiaurės Vakarų krašto“ gubernijose įvairiomis bausmėmis nuteistus ir atleistus nuo bausmės asmenis, susijusius su sukilimu (nuo sukilimo pradžios iki 1865 m. sausio 1 d.). Fragmentai. Rusų kalba.

1865 m. vasario 28 d.

LVIA, f. 378, PS, 1865 m., b. 446, l. 13 v. – 14, 16.

Kauno gubernijos dvarų, kurie privalo būti parduoti iki 1867 m. gruodžio 10 d., sąrašas. Fragmentai. Rusų kalba.

1867 m.

LVIA, f. 1135, ap. 6, b. 218, l. 219 v. – 220.

Sukilėlio ženklas.

1863 m.

LVIA, f. 1135, ap. 4, b. 380, l. 5 v.

Pastatyto Michailui Muravjovui paminklo Vilniuje karikatūra. Rusų kalba.

1898 m.

LVIA, f. 1135, ap. 23, b. 215, l. 1.