|
Lietuvos valstybės istorijos archyvas parengė virtualią parodą „Mykolas Kleopas Oginskis ir jo artimieji užsienio šalių archyvų dokumentuose“.
2015-ieji paskelbti Mykolo Kleopo Oginskio metais. Šis žinomas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (toliau – LDK) didikas, valstybininkas, politikas, diplomatas, ministras, 1794 m. sukilimo dalyvis, politinis emigrantas, Rusijos imperijos senatorius, mecenatas ir kompozitorius nugyveno sudėtingą, kupiną atradimų ir skaudžiomis netektimis paženklintą gyvenimą.
Iš savo saugomų fondų atrinkęs XVI–XIX a. dokumentus apie Mykolą Kleopą Oginskį ir jo artimuosius, Lietuvos valstybės istorijos archyvas parengė dvi dokumentų parodas (viena jų eksponuojama archyve, kita, virtuali paroda, prieinama interneto svetainėje www.archyvai.lt). Per 50 dokumentų pateikta bendrai parodai „Ten, kur kviečia tėvynės meilė ir pareiga“, kuri buvo atidaryta Vilniaus universiteto bibliotekoje, antra tiek – Vrublevskių bibliotekos kuriamai kunigaikščių Oginskių dokumentinio paveldo interaktyviai interneto svetainei.
Istorijos šaltinių apie Mykolą Kleopą Oginskį ir jo šeimos narius ieškota ir kaimyninių šalių – Rusijos, Lenkijos, Baltarusijos –archyvuose. Įdėtos pastangos buvo vaisingos. Itin įdomių dokumentų pavyko aptikti Rusijos valstybiniame senųjų aktų archyve Maskvoje (toliau – РГАДА). Šio archyvo fonduose saugomi Mykolo Kleopo Oginskio dalyvavimo 1794 m. sukilime, jo kaip agento rezidavimo Stambule (Konstantinopolyje) 1796–1797 m. dokumentai, muzikinio palikimo rankraščiai – polonezai, romansai, valsai. Didelio dėmesio vertos Mykolo Kleopo Oginskio pastabos, rašytos po 1827 m. jo „Atsiminimams apie Lenkiją ir lenkus“ bei apie įvykius Lenkijoje nuo 1830 m. lapkričio pabaigos bei Mykolo Kleopo tėvo Andriaus Oginskio diplomatinės veiklos Vienoje 1772–1774 m. dokumentai. Visų šių dokumentų skaitmeninės kopijos (iš viso 649 vaizdai) nuo šiol bus prieinami ir Lietuvos tyrinėtojams.
Iš Vyriausiojo senųjų aktų archyvo Varšuvoje (toliau – AGAD) buvo gauti 742 vaizdai dokumentų. Šie dokumentai susiję su Mykolo Kleopo Oginskio diplomatine veikla 1790–1791 m. Olandijoje bei Anglijoje. Tarp dokumentų – gausi korespondencija su Abiejų Tautų Respublikos (toliau – ATR) valdovu Stanislovu Augustu (beje, dauguma šių laiškų šifruoti, juose pateikiamas iššifravimas), ATR sutarčių su Prūsija ir Rusija originalų kopijos (1793 m.).
Iš Valstybinio archyvo Suvalkuose (toliau – AP Suwałki) gautos skenuotos kopijos dokumentų, susijusių su Mykolo Kleopo Oginskio sūnų (iš pirmos santuokos) Tado ir Ksavero gyvenimu ir veikla, jų turtiniais reikalais. Tarp jų pažymėtinas Viktorijos Oginskytės-Żyniew 1822–1825 m. testamentas, kuriuo ji Tadui ir Ksaverui Oginskiams užrašė Veisiejų dvarą.
Iš Nacionalinio archyvo Krokuvoje gauti keli ikonografinio pobūdžio dokumentų vaizdai.
Dokumentų, susijusių su Juozo, Tado, Mykolo Kazimiero, Igno, Motiejaus bei Mykolo Kleopo Oginskių gyvenimu ir veikla, rasta ir Baltarusijos nacionalinio istorijos archyvo Minske (toliau – НИАБ, Minske) fonduose. Kolegos iš Baltarusijos pateikė 79 vaizdus dokumentų. Iš įdomesnių dokumentų paminėtini Oginskio kanalo (XIX–XX a. pr.) brėžiniai.
Baltarusijos nacionalinio istorijos archyvo Gardine (toliau – НИАБ, Gardine) specialistai atrinko 34 vaizdus dokumentų, susijusių su Mykolo Kleopo Oginskio veikla 1788–1820 m., jo sūnumi Kleopu Irenėju, vaikaičiu Bogdanu ir Zalesės dvaru, priklausiusiu Oginskių giminei.
Šioje virtualioje parodoje, sudėliotoje chronologiniu principu, pateikiama tik nedidelė dalis gautų dokumentų, tačiau joje stengtasi bent fragmentiškai atspindėti Oginskių giminės aktyvią ir įvairiapusę veiklą: Tado Oginskio, Mykolo Kleopo Oginskio senelio, politinę veiklą (1744 m.), Andriaus Oginskio, Mykolo Kleopo Oginskio tėvo, pasiuntinio Austrijoje, veiklą (1772–1774 m.), paties Mykolo Kleopo Oginskio gyvenimą, dalyvavimą 1794 m. sukilime, muzikinį-kūrybinį palikimą ir jo sūnų Tado bei Ksavero Oginskių gyvenimo faktus.
Parodos dokumentai surašyti lenkų, rusų, prancūzų, lotynų kalbomis.
|
Vitebsko seimelio instrukcijos, duotos į Seimą išrinktiems pasiuntiniams Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didžiajam raštininkui Tadui Oginskiui ir Vitebsko žemės raštininkui Kazimierui Romeiko – Gurko, aktas. Fragmentai.
Vitebskas, 1744 m. rugpjūčio 24 d. Lenkų k., lotynų k., rankraštis.
Aktuota 1744 m. rugpjūčio 25 d. Vitebsko vaivadijos pilies teisme.
НИАБ(Minske), F.1709, ap.1, b.14, l.641.
|
Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Stanislovo Augusto bei Senato tarybos narių 1771 m. gruodžio 23 d. nutarimas dėl Abiejų Tautų Respublikos pasiuntinių skyrimo į Austriją (Vieną) ir Prūsiją (Berlyną) bei piniginių išmokų pasiuntiniams.
Varšuva, 1772 m. sausio 18 d. Lenkų k., rankraštis, nuorašas.
Šiuo nutarimu Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės referendorius Andrius Oginskis (Mykolo Kleopo Oginskio tėvas) paskirtas pasiuntiniu į Vieną, Pranciškus Kvileckis – pasiuntiniu į Berlyną.
РГАДА, F.12, ap.1, b.152, l.29.
|
Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Stanislovo Augusto šifruotas laiškas Abiejų Tautų Respublikos pasiuntiniui Austrijoje (Vienoje) Andriui Oginskiui.
[B.v.], 1772 m. kovo 11 d.Lenkų k., rankraštis, nuorašas.
Laiške valdovas aptaria korespondencijos siuntimo saugumo klausimus, santykius su konfederatais, galimus Rusijos veiksmus Kryme, informuoja, kad Andriui Oginskiui suteikė teisę valdyti Žukovo seniūniją Mstislavlio vaivadijoje.
РГАДА, F.12, ap.1, b.150, l.4
|
Šifrai, kuriuos naudojo korespondencijoje Abiejų Tautų Respublikos pasiuntinys Austrijoje (Vienoje) Andrius Oginskis. Fragmentai.
[B.v.], apie 1772 – 1774 m.Lenkų k., prancūzų k., rankraštis.
Šifrų buvo nevienas. Jie priklausė nuo adresato, raštų kalbos ir susirašinėjimo laiko.
РГАДА, F.12, ap.1, b.302, l.2v – 3.
|
Šv. Stanislovo ordinu apdovanotų asmenų sąrašas. Fragmentai.
[Varšuva], 1788 m. Lotynų k., lenkų k., rankraštis.
Trakų vaivadaičiui Mykolui Kleopui Oginskiui šį ordiną ATR valdovas Stanislovas Augustas paskyrė 1788 m. sausio 17 d.
AGAD (Warszawa), Archiwum Królestwa Polskiego, nr. 190, s. 8 – 9.
|
Oginskis, Mykolas Kleopas. Laiškas Slonimo stalininkui.
Varšuva, 1788 m. gruodžio 15 d. Lenkų k., rankraštis.
Laiške M.K.Oginskis rašo apie nesudarytus kontraktus su pirkliais dėl kanapių pluošto pardavimo, mini Klaipėdą (z Kleypedy), prašo surasti Slonimo archyve dokumentus apie Belyničių dvarą, Železnicos kaimą ir kt.
НИАБ(Gardine), F.1663, ap.1, b.4950, l.1.
|
Užsienio reikalų deputacijos instrukcija duota ATR ypatingajam pasiuntiniui ir įgaliotajam ministrui prie Jungtinių Nyderlandų Provincijų Generalinių luomų Mykolui Kleopui Oginskiui.
[Varšuva], 1790 m. gegužės 25 d. Lenkų k., rankraštis, nuorašas.
Instrukcijoje pasiuntiniui nurodoma stiprinti draugystės ryšius su Nyderlandų Respublika, skatinti tarp šalių naujus santykius ir, kad „... pasiuntinys turi siekti viso to, kas galėtų būti panaudota šalies prekybos naudai ir jos plėtrai...“ bei kt.
AGAD (Warszawa), Archiwum Koronne Warszawskie.
Dział holenderskie. Karton 39, nr.1, s.1.
|
Oginskis, Mykolas Kleopas. Laiškas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pakancleriui Joachimui Liutaurui Chreptavičiui.
Sokoluvas, 1791 m. birželio 1 d. Lenkų k., rankraštis.
Laiške M.K.Oginskis prašo išskirti jam nesumokėtą algos dalį, kuri priklauso už pasiuntinio darbą Nyderlanduose.
AGAD (Warszawa), Archiwum Koronne Warszawskie.
Dział holenderskie. Karton 40b, nr.8, s.2.
|
Oginskis, Mykolas Kleopas. Laiškas Rusijos generolui feldceihmeisteriui Platonui Zubovui.
Vilnius, 1793 m. gegužės 13 d. Prancūzų k., rankraštis.
Laiške M.K.Oginskis reiškia savo dėkingumą Rusijos valdovei Jekaterinai II ir jos favoritui P.Zubovui už gautas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didžiojo iždininko pareigas.
РГАДА, F.193, ap.1, b.787, l.1.
|
Oginskis, Mykolas Kleopas. Laiškas žmonai Izabelei Lasockai – Oginskienei.
Stovykloje prie Vilniaus, 1794 m. birželio 6 d. Lenkų k., prancūzų k., rankraštis, nuorašas.
M.K.Oginskis laiške praneša, kad yra sveikas, kad priešas pabėgo, o jie ginkluojasi.
Jis rašo: „Tėvynė ir žmona yra du man brangiausi dalykai. Dėl pirmos (Tėvynės) pasitikėjimo nusipelnymo, dėl antros (žmonos) pagarbos sustiprinimo, privalau gyvenimą aukoti ten, kur krašto gynyba, kur garbė ir pareiga kraują lieti liepia“.
РГАДА, F.12, ap.1, b.237, l.17.
|
Oginskis, Mykolas Kleopas. Laiškas žmonai Izabelei Lasockai – Oginskienei.
Vilnius, 1794 m. birželio 8 d. Lenkų k., rankraštis, nuorašas.
M.K.Oginskis laiške rašo, kad Vilniuje saugu, kad jis yra sveikas ir atlieka kareivio prievoles, kad Vilniui ginti surinkta iki 5000 ginkluotų žmonių, mini jo vadovaujamą jėgerių korpusą bei pažymi, kad Izabelė visada jo širdyje ir mintyse.
РГАДА, F.12, ap.1, b.237, l.5.
|
Užnerio ir Breslaujos pavietų vado Mykolo Kleopo Oginskio įsakymas, duotas sukilėlių dalinio vadui papulkininkiui Jonui Zenkovičiui.
Duota stovykloje prie Daugpilio (Dinaburgo), 1794 m. rugpjūčio 12 d.
Lenkų k., rankraštis, nuorašas.
Įsakyme nurodoma perduoti Dinaburgo komendantui (rusų įgulos) kapituliacijos sąlygas. Jas priėmus – užimti miestą, surinkti į vieną vietą ginklus ir amuniciją. Jas atmetus – visomis pajėgomis pulti miestą.
РГАДА, F.12, ap.1, b.235, l.4v.
|
Ištraukos iš Mykolo Kleopo Oginskio raportų vienam iš Lietuvos sukilėlių kariuomenės vadų generolui leitenantui Antanui Chlevinskiui, rašytų 1794 m. rugpjūčio 12 d. Lūkštoje ir rugpjūčio 13 d. prie Daugpilio (Dinaburgo).
Lenkų k., rankraštis.
Raportuose M.K.Oginskis praneša apie jo vadovaujamų sukilėlių veiksmus prie Dusetų, Zarasų ir Dinaburgo bei mėginimą priversti rusų kariškius Dinaburge kapituliuoti.
РГАДА, F.12, ap.1, b.235, l.2.
|
Lenkų deputacijos Paryžiuje šifruotas laiškas agentui Stambule (Konstantinopolyje) Mykolui Kleopui Oginskiui.
Paryžius, 1796 m. sausio 6 d. Lenkų k., rankraštis, nuorašas.
Laiške M.K.Oginskis informuojamas apie išrinktą Paryžiuje (lenkų) deputaciją, apie jos kontaktus ir derybas su Prancūzijos valdžios atstovais, apie planuojamą gauti iš Prancūzijos (50 milijonų livrų) finansinę paramą, nurodoma jam derėtis su Turkijos valdžia dėl ginklų šimtatūkstantinei (lenkų) kariuomenei pateikimo, rašoma apie rengiamą naują revoliuciją, kuri pakeis tėvynės likimą, tikintis Prancūzijos, Turkijos bei Švedijos paramos ir, kad revoliuciją numatoma pradėti nuo Turkijos sienų bei kt.
РГАДА, F.12, ap.1, b.243, l.11.
|
Šifrai, kuriuos naudojo Mykolas Kleopas Oginskis korespondencijoje su „piliečiu Dombrovskiu“, rezidavusiu Bukarešte.
[B.v.], apie 1796 – 1797 m. Lenkų k., rankraštis.
РГАДА, F.12, ap.1, b.243, l.43.
|
Lietuvos gubernijos generalgubernatoriaus kunigaikščio Nikolajaus Repnino skelbimas dėl Mykolo Kleopo Oginskio nekilnojamo turto Lietuvoje (Čarnos ir Skaudaičių palivarkų, mūrinio namo bei malūno su jurzdika Vilniuje) pardavimo.
Vilnius, 1797 m. birželio mėn. Rusų k., lenkų k., spaudinys.
НИАБ(Gardine), F.979, ap.1, b.3, l.127.
|
Išrašas iš Lietuvos – Vilniaus gubernijos bajorų knygų apie kunigaikščių iš Kozelsko Oginskių kilmę. Fragmentai.
Vilnius, 1810 m. birželio 6 d. Lenkų k., rankraštis.
Kunigaikščiai Oginskiai savo genealogiją vedė nuo Riuriko (IX a.). Kunigaikščių titulas jiems Rusijoje buvo pripažintas tik 1862 m.
РГАДА, F.12, ap.1, b.313a, (viršelis ir antspaudas).
|
Grafienės Viktorijos Oginskytės – Žyniev (Żyniew) 1822 m. rugpjūčio 24 d. testamentas ir 1824 m. sausio 26 d., balandžio 30 d., liepos 13 d. bei 1825 d. kovo 8 d. jo papildymai. Fragmentai.
Veisėjai, 1822 m., 1824 m., 1825 m. Lenkų k., rankraštis.
Testamente yra nurodyta, kad po jos mirties Veisiejų dvarą paveldės broliai Tadas ir Ksaveras Oginskiai, Mykolo Kleopo Oginskio sūnūs.
AP Suwałki, Sygn. 231/6, s.184.
|
Oginskis, Mykolas Kleopas. Polonaise: [gaidos].
Florencija, 1824 m. Prancūzų k., italų k., rankraštis.
РГАДА, F.12, ap.1, b.304, 19d., l.7.
|
Ksavero Oginskio ir Teodoros Rönne 1827 m. kovo 19 d. sudarytos santuokos akto įrašas Seinų Romos katalikų parapijos civilinės būklės aktų knygoje.
[Seinai], 1827 m. Lenkų k., rankraštis.
Jaunojo tėvai – Mykolas Kleopas ir Izabelė Lasocka Oginskiai.
AP Suwałki, Sygn. 163/1/52, s.118, nr.8.
|
Oginskis, Mykolas Kleopas. Laiškai apie muziką. Laiškas Nr.2. Fragmentai.
Florencija, 1828 m. gegužės 15 d. Prancūzų k., rankraštis.
Fragmentuose M.K.Oginskis rašo apie savo sukurtus pirmą ir antrą polonezus. Antrasis polonezas (1792 m.) fa mažor su trio fa minor "sukėlė dar daugiau atgarsių“, „nukeliavo į Sankt Peterburgą, kur buvo šokamas Jekaterinos II dvare kaip Oginskio polonezas“. Informuoja apie 1794 m. sukilimo metu savo šaulių pulkui sukurtą maršą ir parašytus žodžius, apie priverstinę emigraciją po sukilimo ir kt.
РГАДА, F.12, ap.1, b.301, l.10.
|
Oginskis, Mykolas Kleopas. Romansas Tu tiens a vous...: [gaidos ir žodžiai].
[B.v., XIX a.]. Prancūzų k., italų k., rankraštis.
РГАДА, F.12, ap.1, b.304, 19d. l.1.
|
Oginskis, Mykolas Kleopas. Valsas Nr.1 (Valzer №1) ir valsas Nr.2 (Valzer №2): [gaidos].
[B.v., XIX a.]. Italų k., rankraštis.
РГАДА, F.12, ap.1, b.304, 19d. l.26.
|
Oginskis, Mykolas Kleopas. Tempo di Menuetto: [gaidos].
[B.v., XIX a.]. Italų k., rankraštis.
РГАДА, F.12, ap.1, b.304, 19d. l.24.
|
Oginskis, Mykolas Kleopas. Pastabos, nurašytos iš rankraščio, kurios susijusios su „Atsiminimais apie Lenkiją ir lenkus“. Fragmentai.
[B.v.], po 1827 m. Prancūzų k., rankraštis.
Pastabose jis, be kitų dalykų, rašo, kad „1790 m. savo kelionės į Olandiją metu suvokiau, kad reikia kaupti užrašus ir pradėti rašyti dienoraštį. Šį darbą kruopščiai tęsiau savo kelionių į Olandiją ir Angliją metu..., sukaupiau labai įdomią medžiagą apie Prancūzų revoliuciją ir tos epochos Europos politiką. Faktiškai patvirtinau informaciją apie Olandijos valstybę ir jos slaptus santykius su Anglija ir Prūsija“. M.K.Oginskis pateikia, taip pat, ir savo patikslintą biografiją iki 1788 m.
РГАДА, F.12, ap.1, b.310, l.4.
|
Oginskis, Mykolas Kleopas. Polonaise Pour le Chante, et Piano Forte:
[gaidos ir žodžiai].
[B.v. XIX a.]. Prancūzų k., lenkų k., italų k., rankraštis.
РГАДА, F.12, ap.1, b.304, 18d., l.114.
|
Oginskis, Mykolas Kleopas. Pastabos apie įvykius Lenkijoje nuo 1830 m. lapkričio (mėnesio) pabaigos. Fragmentai.
[B.v., Florencija], apie 1830- 1832 m. Prancūzų k., rankraštis.
Pastabose, be kitų pamąstymų, M.K.Oginskis išdėsto motyvus, dėl kurių jis savo atsiminimus baigė aprašydamas 1815 m. įvykius. Turėdamas galvoje 1831 m. sukilimą ir jo pralaimėjimą, 1832 m. liepą jis rašė „Gilus sielvarto jausmas dėl Lenkijos katastrofos iš manęs atėmė visas galimybes tęsti mano darbą... Aš negalėjau numatyti, kaip pasielgtų imperatorius Nikolajus su nugalėtaisiais, kurie darė viską, kas buvo jų jėgoms, kad išsilaisvintų iš priespaudos jungo...“.
РГАДА, F.12, ap.1, b.307, l.1v – 2.
|
Tado Oginskio, Mykolo Kleopo ir Izabelės Lasockos Oginskių sūnaus, mirusio 1844 m. vasario 21 d., mirties akto įrašas Veisiejų Romos katalikų parapijos civilinės būklės aktų knygoje.
[Veisiejai], 1844 m. Lenkų k., rankraštis.
AP Suwałki, Sygn. 168/1/71, s.85, nr.14.
|
Oginskis, Kleopas Irenėjus. Prašymas Rusijos imperatoriui Nikolajui I.
[B.v.], 1852 m. gegužės 30 d. Rusų k., rankraštis.
K.I.Oginskis prašyme nurodo, kad po motinos Marijos de Neri – Oginskienės mirties pagal testamentą paveldėjo įvairų turtą. Jis prašo leisti valdyti Zalesės dvarą (Ašmenos apskrityje).
НИАБ(Gardine), F.585, ap.1, b.882, l.2.