Gedimino pr. 40/1, 01110 Vilnius, tel. (8 5) 264 9024,
el.p. [email protected], kodas Juridinių asmenų registre 193053247,
AB ,,Swedbank“ atsiskaitomoji sąskaita LT487300010002462313

VIRTUALIOS PARODOS

Čia galite peržiūrėti visų virtualių parodų ekspozicijas.

NAUJAUSIOS IKI 2017m. IKI 2012m.

 

NAUJIENLAIŠKIS

Įveskite pašto adresą ir gaukite naujienas pirmieji
RSS naujienos
 

 

Valstybės archyvai reiškia solidarumą ir paramą Ukrainai

 

Asmenų aptarnavimas

Lietuvos ypatingajame archyve asmenys aptarnaujami, jų prašymai, pareiškimai, skundai nagrinėjami Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintų taisyklių nustatyta tvarka. 

Darbo laikas: I–IV 8.00–17.00, V 8.00–15.45, pietų pertrauka 12.00 –12.45      

 

 

 

Mūsų paskyra Facebook socialiniame tinkle 

 

Bendraukime:

Svetainėje „Lietuvos partizanų dokumentų elektroninis archyvas“

Svetainėje „Lietuvos ypatingojo archyvo saugomų skaitmeninių vaizdų archyvas“ 

 

Naujienos

Virtuali paroda „Aušvico istorijos“

2017-01-26

Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja 2005 m. lapkričio 1 d. priėmė rezoliuciją, kurioje sausio 27-oji skelbiama Tarptautine Holokausto aukų atminimo diena. Šią dieną, 1945 m. Raudonoji armija išlaisvino Aušvico (Osvencimo) koncentracijos stovyklą. Didžiausia nacistinės Vokietijos koncentracijos ir naikinimo stovykla buvo įkurta 1940 m. okupuotos Lenkijos teritorijoje, netoli Krokuvos esančio Osvencimo miesto apylinkėse. Vokiškai Osvencimas vadinamas Aušvicu. Aplink Aušvicą veikė 45 priverstinio darbo stovyklos, kurių kaliniai dirbo fabrikuose, šachtose, ūkiuose ir kt. Aušvico koncentracijos stovyklų komplekse taip pat veikė Birkenau (lenk. Bžezinka) naikinimo stovykla, kurioje įrengtose dujų kamerose buvo žudomi žmonės, jų kūnai buvo deginami krematoriumuose bei specialiuose laužuose. Pirmosiomis žudynių aukomis tapo Lenkijos kaliniai, Raudonosios armijos karo belaisviai. Po kelių metų Aušvicas-Birkenau tapo viena iš didžiausių masinio Europos žydų naikinimo vietų. Mirčiai pasmerkti žydai buvo atrenkami geležinkelio platformoje prie stovyklos įėjimo vartų, tik apie 20 procentų jų buvo atrinkti darbui ir papildė kalinių gretas. Aušvice buvo nužudyta apie 1 mln. žydų, 70-75 tūkst. lenkų, 20 tūkst. čigonų, 15 tūkst. raudonarmiečių, 10-15 tūkst. kalinių iš įvairių šalių. Didžioji dalis aukų buvo nunuodytos Zyklon-B dujomis, dešimtys tūkstančių sušaudyti, kiti mirė nuo bado ir ligų, kankinimų, pseudomedicininių eksperimentų. 1944 m. liepos 26 d. iš Štuthofo koncentracijos stovyklos į Aušvicą buvo išgabentos 1 893 moterys su vaikais iš Kauno ir Šiaulių getų. Iš Lietuvos į Aušvicą buvo vežti ne tik žydai, bet ir kitų tautybių politiniai kaliniai bei asmenys priverstiniams darbams. Nėra žinoma, kiek tiksliai Lietuvos gyventojų Aušvice kalėjo, žuvo ar liko gyvi. 1945 m. sausio mėn. į stovyklą įžengusi Raudonoji armija rado 7 650 likusius gyvus išsekusius įvairių tautybių kalinius.

         Parodoje eksponuojami Lietuvos TSR valstybės saugumo komiteto (KGB) fonde Nr. K-1, Lietuvos TSR prokuratūros Tardymo valstybės saugumo organuose priežiūros skyriaus fonde Nr. K-6 ir kituose fonduose saugomų baudžiamųjų bylų, iškeltų asmenims 1943 m. dalyvavusiems Rygos geto kalinių konvojavime į Aušvicą; asmens, tarnavusio Aušvico koncentracijos stovyklos apsaugoje, apklausos protokolai ir apklausos garso įrašo fragmentas ir kt. dokumentai; buvusių Aušvico kalinių ir jų šeimų narių filtravimo, specialaus patikrinimo dėl išvykimo į užsienį bylų dokumentai, fotonuotraukos, buvusių Aušvico kalinių liudijimo protokolai.

         Su šiais ir kitais dokumentais galima susipažinti Lietuvos ypatingojo archyvo KGB dokumentų skaitykloje. 

 

Kviečiame apžiūrėti parodą

 


 

 
 
Informaciją atnaujino: Linas Liauksminas, LYA
Informacija atnaujinta: 2017-01-26 09:52