Gedimino pr. 40/1, 01110 Vilnius, tel. (8 5) 264 9024, faks.: (8 5) 251 4211,
el.p. lya@archyvai.lt, kodas Juridinių asmenų registre 193053247,
AB ,,Swedbank“ atsiskaitomoji sąskaita LT487300010002462313

VIRTUALIOS PARODOS

Čia galite peržiūrėti visų virtualių parodų ekspozicijas.

NAUJAUSIOS IKI 2017m. IKI 2012m.

 

NAUJIENLAIŠKIS

Įveskite pašto adresą ir gaukite naujienas pirmieji
RSS naujienos
 

 

LYA Fondo K-5 APYRAŠO NR. 5 PAŽYMA

Lietuvos ypatingasis archyvas

Vytauto apygardos Tigro rinktinės istorijos ir dokumentų sutvarkymo pažyma

2003-10-07 Nr. (7.1.) V6-9

Vilnius

 

I. informacija apie Lietuvos partizanų dokumentų kolekciją

Vytauto apygardos Tigro rinktinės dokumentai yra Lietuvos ypatingojo archyvo (toliau – LYA) saugomo fondo K-5, Lietuvos partizanų dokumentų kolekcijos dalis. Kolekcija buvo suformuota 1998–2000 metais. 1996 m. gruodį Kaune veikianti Kultūros paveldo bendrija „Atmintis“ archyvui perdavė Maironio rinktinės dokumentų kopijas (1944–1950 m., 227 bylos). 1998 m. gruodį LYA šias kopijas minėtai bendrijai grąžino, o bendrija archyvui perdavė trijų apygardų partizanų dokumentus ir partizanų, politinių kalinių bei tremtinių atsiminimus (1922–1989 m., 4 apyrašai, 323 bylos). 2000 m. sausį Švenčionių „Nalšios“ muziejus archyvui perdavė Tigro rinktinės dokumentus (1945–1950 m., 855 dokumentai). 1999–2000 metais kolekcijos  dokumentai vadovaujantis struktūriniu principu buvo suskirstyti į penkias grupes (partizanų, politinių kalinių ir tremtinių atsiminimai į atskirą dokumentų grupę išskirti teminiu principu), kartu sudarant penkis Lietuvos partizanų dokumentų kolekcijos apyrašus (kai kurie jų vėliau papildyti nedideliais kiekiais naujai gautų dokumentų): 

Prisikėlimo apygardos Maironio rinktinės bylų apyrašas Nr. 1, chronologinės ribos 1922-1952 m., 237 saug. vnt.

Žemaičių apygardos bylų apyrašas Nr. 2, chronologinės ribos 1928-1959 m., 59 saug. vnt.

Tauro apygardos Geležinio Vilko rinktinės bylų apyrašas Nr. 3, chronologinės ribos 1944-1954 m., 11 saug. vnt.

Partizanų, politinių kalinių ir tremtinių atsiminimų bylų apyrašas Nr. 4, chronologinės ribos 1939-1998 m., 21 saug. vnt.

Vytauto apygardos Tigro rinktinės bylų apyrašas Nr. 5, chronologinės ribos 1945-1951 m., 120 saug. vnt.

II. Vytauto apygardos Tigro rinktinės istorija 

Tigro rinktinės įsteigimas. Rinktinės pavaldumas ir veikimo teritorija

Dauguma pokariu partizanavusių švenčioniškių į miškus išėjo 1944 m. liepą. Svarbiausia jų ėjimo į miškus priežastis buvo to mėnesio pabaigoje Lietuvoje pradėta mobilizacija į Raudonąją armiją, o pagrindiniai telkimosi židiniai - Labanoro ir Adutiškio girios bei Daugėliškio valsčius.[1] Organizuoto partizanų sąjūdžio Švenčionių krašte pradininku laikytinas Leonas Vilutis. 1944 m. vasarą Vakarų Lietuvoje vykusiame Lietuvos Laisvės Armijos (toliau – LLA) vadovybės pasitarime jis buvo įgaliotas vykti į savo gimtąjį kraštą ir kurti jame LLA rinktinę[2]. Spalį atvykęs į Švenčionių aps. Saldutiškio vls., L. Vilutis jame rado keletą jau veikiančių partizanų būrių. 

1944 m. spalio 22 d. Saldutiškio vls. Derviniškės k. įvyko kelių partizanų junginių vadų pasitarimas, kurio dalyviai visus Švenčionių, buv. Svierių, Utenos ir Zarasų aps. partizanus nutarė sutelkti į LLA veikiančiojo sektoriaus Tigro rinktinę. Pirmojo jos vado Leono Vilučio-Bitinėlio 1944 m. spalio 28 d. įsakymu buvo suformuotas pirmasis rinktinės štabas[3] (1944 metais ir 1945 metų pirmaisiais mėnesiais jis veikė netoli Saldutiškio,– Ripaičių ir Staniuliškių k.).

1944 metais Švenčionių, Utenos, Zarasų ir kitose apskrityse į Tigro rinktinę priimta per 600 aktyvių partizanų.[4] Rinktinę labai sustiprino 1944 metų pabaigoje į Linkmenų miškus nuleisti desantininkai – dvylika Abvero[5] žvalgų mokyklą „FAK-204“ baigusių LLA narių.[6]

 

Tigro rinktinės pavadinimų ir pavaldumo kaita

 

Pilnas rinktinės pavadinimas

 

Laikotarpis

LLA Vilniaus apygardos 6 rajonas (Tigro rinktinė)

1944-10 - 1945-01

LLA Tigro rinktinė

1945-02 - 1945-08

LLA 4 Vytauto apygardos Tigro rinktinė

1945-08 - 1945-09

LLA 5 Didžiosios kovos apygardos Tigro rinktinė

1945-09 - 1946-08

LLA Šiaurės Rytų Lietuvos srities 3 Vytauto apygardos 3 Tigro rinktinė

1946-09 - 1948-05

Lietuvos partizanų Šiaurės Rytų / Rytų Lietuvos srities 3 Vytauto apygardos 3 Tigro rinktinė

 

1948-05 - 1949-02

LLKS Rytų Lietuvos srities 3 Vytauto apygardos 3 Tigro rinktinė

1949-02 - 1952-06

 

Maždaug 3 mėnesius po įkūrimo Tigro rinktinė oficialiai laikyta „LLA Vilniaus apygardos  6 rajonu“; 1945 m. sausio pabaigoje sovietų saugumiečiams Vilniaus apygardos štabą sunaikinus, Tigro rinktinės štabas 4 mėnesius veikė kaip LLA centriniam štabui pavaldus apygardos štabas.

1945 m. rugpjūtį susikūrusiai LLA 4 Vytauto apygardai (nuo 1946 m. sausio vadinta „LLA 3 Vytauto apygarda“) Tigro rinktinė 1945 metais priklausė vos dvi ar tris savaites, mat rinktinės vadas 1945 m. rugsėjį rinktinę prijungė prie LLA 5 apygardos. Jai Tigro rinktinė priklausė iki   1946 m. rugpjūčio, o tų metų rugsėjį vėl grįžo į Vytauto apygardą. Pastarosios vadovybė rinktinę jau nuo 1946 m. sausio vadino „LLA 3 Vytauto apygardos 3 Tigro rinktine“. Nuo 1948 m. gegužės rinktinė vadinta „Lietuvos partizanų (nuo 1949 m. vasario - LLKS[7]) Šiaurės Rytų (nuo 1948 m. lapkričio - Rytų) Lietuvos srities[8] 3 Vytauto apygardos 3 Tigro rinktine“. Vytauto apygardai ji priklausė iki 1951 m. gruodžio, o Rytų Lietuvos sričiai - iki 1952 m. vasaros. Vienas rinktinės  vadų - Vincas Žaliaduonis - nuo pat Vytauto apygardos įkūrimo buvo jos štabo narys. 

Iki 1945 m. gegužės pabaigos Tigro rinktinė veikė Švenčionių ir Utenos aps., Zarasų aps. pietuose[9], Ukmergės aps. Balninkų ir Želvos vls. bei dalyje Baltarusijos SSR (toliau - BSSR) - visame Vidžių r., Breslaujos r. vakaruose ir buv. Svierių aps.[10] šiaurėje (istorikai Švenčionių ir Utenos aps. veikusią Tigro rinktinę vadina „jungtine“ – taip ją atskirdami nuo vėliau tik Švenčionių aps. veikusios Tigro rinktinės). Nuo 1945 m. rudens rinktinė veikė daugiausia Kaltanėnų, Ignalinos, Daugėliškio, Rimšės, Tverečiaus, Adutiškio, Mielagėnų ir Švenčionių vls. bei BSSR Vidžių ir Pastovių r.; 1946 m. pavasarį rinktinės veikimo plotas šiek tiek padidėjo, nes jos vadas Saldutiškio ir Joniškio vls. partizanams įsakė klausyti tik Tigro rinktinės štabo nurodymų. Tų pačių metų vasarą Saldutiškio ir Joniškio vls. partizanai vėl atsiskyrė nuo Tigro rinktinės; pastarosios veikimo ploto ribos nuo tol keletą metų buvo Vilniaus-Daugpilio geležinkelis, Dūkšto, Belmonto bei Varapajevo miškai ir Pabradės vls. šiaurinis pakraštys.

Nuo 1949 m. gruodžio Tigro rinktinės veikimo teritorija oficialiai laikyta visa Švenčionių aps. ir BSSR Vidžių r., tačiau nuo 1950 m. rudens rinktinė veikė jau tik buv. Švenčionių aps. rytuose (daugiausia Adutiškio girioje bei gretimoje teritorijoje) ir buv. Zarasų aps. pietryčiuose. 

Nuo 1945 m. gegužės pabaigos Tigro rinktinės vakarų kaimynė buvo Sakalo, nuo birželio vidurio - Šarūno rinktinė (1946 m. birželį pavadinta Liūto rinktine). Pietvakariuose Tigro rinktinės kaimynė buvo 1944 m. rugsėjį įkurta Didžiosios kovos rinktinė. 1945 m. vasarį jos pagrindu įkurta LLA 5 apygarda tų metų gruodžio 1 d. buvo pavadinta Didžiosios kovos apygarda (toliau - DKA), o į šiaurę nuo Neries veikę partizanų daliniai sujungti į DKA rinktinę „B“.

Rinktinės struktūra

Nuo pat Tigro rinktinės įkūrimo ji skirstyta į kuopas (iki 1946 m. rudens – taip pat į 2-3 kuopas jungusius batalionus), kuopos - į būrius, būriai - į skyrius, skyriai - į grandis. Grandį paprastai sudarydavo 3 partizanai, skyrių - 6-9 kovotojai, t. y. 2-3 grandys, būrį - 2-4 skyriai, kuopą - 2-4 būriai. 1945 m. sausio-kovo mėn. rinktinei priklausė 14 kuopų[11]; prie rinktinės vado būstinės nuolat veikė rinktinės štabo apsaugos dalinys. Ne Švenčionių aps. veikusios kuopos nuo 1945 m. kovo vidurio rinktinei priklausė tik formaliai.

1945 m. gegužės pabaigoje įkūrus atskirą Utenos aps. partizanų rinktinę, Tigro rinktinėje liko 6 kuopos; birželio pradžioje nuo jos atsiskyrė Kirdeikių, o rugsėjį - ir Labanoro kuopa.

Nuo 1946 m. kovo Tigro rinktinė (jos veikiantysis sektorius) skirstyta į štabo dalinį ir 8 rajonus[12], nuo 1947 m. kovo - į štabo dalinį ir 6 laikinuosius rajonus, nuo 1947 m. gruodžio – į štabo dalinį ir 5 laikinuosius rajonus, nuo 1948 m. rugsėjo - į štabo dalinį ir 7 kuopas, nuo 1949 m. rugsėjo pabaigos – į štabo dalinį ir 8 rajonus (jie atitiko kitų LLKS rinktinių tėvūnijas; kiekvienam šių rajonų vadovavo rajono vadas ir štabas, sudarytas iš Operatyvinio, Organizacinio, Žvalgybos ir Ūkio skyrių), nuo 1949 m. gruodžio – į štabo dalinį ir 5 rajonus.

Kuopų vadai buvo pavaldūs rinktinės vadui ir štabui, kurį sudarė štabo viršininkas, štabo viršininko pavaduotojas, rinktinės vado adjutantas, rinktinės karo lauko teismo pirmininkas ir štabo skyrių viršininkai. 1944-1945 metais rinktinės štabe veikė Operatyvinis, Organizacinis, Sanitarijos, Spaudos ir švietimo, Kontržvalgybos, Žvalgybos ir ryšių, Iždo, Ūkio ir Mobilizacijos skyriai.

Rinktinės organizacinio sektoriaus nariams vietose iš pradžių vadovavo valsčių komitetai, o 1946 m. kovą šį sektorių imta skirstyti į rajonus: iš pradžių jų buvo 8, nuo 1948 m. rugsėjo - 11, nuo 1949 m. rugsėjo - 8, nuo 1949 m. gruodžio - 5. Nuo 1947 m. vasaros šių rajonų viršininkams buvo pavaldūs organizacinio sektoriaus apylinkių viršininkai.

Trumpa rinktinės veiklos apžvalga

Tigro rinktinė, kaip ir kiti Lietuvos partizanų junginiai, nuo pat savo įsikūrimo organizavo pasipriešinimą krašto sovietizacijai, sabotavo mobilizaciją į Raudonąją armiją, stengėsi apsaugoti gyventojus nuo trėmimų ir Sovietų kareivių smurto, stabdė Lietuvos kolonizaciją ir jos žemės ūkio kolektyvizaciją; be to, rengdamasi visos Lietuvos sukilimui, nuolat stiprino savo mobilizacinę struktūrą. Tačiau akcentuotinas ir nemažas rinktinės skirtingumas nuo kitų panašių junginių: dauguma jos narių buvo Lenkijos tarpukariu okupuoto Vilniaus krašto gyventojai, rinktinės veikimo teritorijos branduolys visada buvo į rytus nuo 1919-1939 metų demarkacijos linijų[13], o rytuose rinktinės kaimynai iki pat 1950–1951 metų buvo lenkų ir baltarusių partizanai. Būtent su šiomis aplinkybėmis sietinas tam tikras Tigro rinktinės veikimo etnopolitinio pobūdžio specifiškumas.

1944-1945 metais rinktinė buvo gana aktyvi; kai kurios jos kuopos tuomet puldavo ir trumpam užimdavo net valsčių centrus. Pirmasis rinktinės mūšis įvyko 1944 m. lapkričio 18 d. prie Ginučių piliakalnio[14], o pirmoji skaudi nesėkmė ją ištiko 1945 metų sutikimo naktį, kuomet NKVD kariuomenė Adutiškio girioje smarkiai sumušė Jozefo Horno-Jupo dalinį.

1945 m. sausio 13 (?) d. buvo suimtas rinktinės vadas L. Vilutis[15]; po to atsirado iškart du nauji rinktinės vadai - rinktinės štabo Operatyvinio skyriaus viršininkas Leonas Basys-Švyturys[16] ir buvęs LLA centrinio štabo narys Vladas Vaitkevičius-Gaidukas. Ir vienas, ir kitas turėjo paskyrimo raštus. 1945 m. vasario pradžioje jiems pradėjus „aiškintis“, to paties mėnesio viduryje vadovavimą rinktinei jos štabo viršininko Zenono Jasaičio-Ūdro siūlymu perėmė ltn. Vincas Žaliaduonis-Rokas.

1945 m. kovo pradžioje rinktinės vadu tapo kpt. Benediktas Kaletka-Kęstutis[17]. Tuo metu rinktinė telkė jau maždaug 700 ginkluotų kovotojų, tačiau nuo tol jos narių skaičius tik mažėjo.   

1945 m. kovo 11-12 d. netoli Kiauneliškio[18] vyko Tigro rinktinės Romelio kuopos (iki 100 partizanų) kautynės su NKVD kariuomene. Šių kautynių metu žuvo 63 partizanai.

Po Kiauneliškio kautynių Jungtinės Tigro rinktinės štabui iš Labanoro girios pasitraukus į rytus, Švenčionių ir Utenos aps. partizanai vienai rinktinei priklausė tik formaliai.

Utenos aps. veikusios Aukštaičio, Kovo ir Dilgėlės kuopos jau nuo 1945 m. pradžios siekė atsiskirti nuo „švenčioniškių“, todėl tų metų gegužės 23 d. minėtų kuopų pagrindu buvo įkurta „Tigro“ štabui pavaldi LLA Sakalo rinktinė[19] (sunaikinta 1945 m. liepą).

1945 m. gegužės pabaigoje rinktinės vadu tapo Jonas Kimštas-Dobilas. Po 1945 birželio 2 d. prie Nevaišių[20] įvykusio rinktinės štabo dalinio mūšio su NKVD kariuomene iširo „apygardinis“ rinktinės štabas; naują rinktinės štabą J. Kimštas suformavo tik vasaros pabaigoje[21].

1945 m. birželį vien Adutiškio, Daugėliškio, Dūkšto, Ignalinos, Kaltanėnų, Mielagėnų, Rimšės ir Tverečiaus vls. buvo apie 388 rinktinės kovotojus[22] (visoje rinktinėje - apie 500); tų metų birželio-spalio mėn. vien Švenčionių aps. žuvo iki 130 partizanų.

1945 m. rugpjūtį apygardos vadu tapęs J. Kimštas rugsėjį Tigro rinktinės vadu paskyrė Joną Kamarauską-Karijotą. Šis tą patį mėnesį su beveik visa rinktine, išskyrus Roko kuopą, prisijungė prie LLA 5 apygardos. Šį rinktinės istorijos posūkį iš esmės lėmė Karijoto ir LLA 5 apygardos vado Jono Misiūno-Žalio Velnio pažiūrų panašumas,- abu jie nepritarė LLA vadovybės nuostatai sovietų valdžios atžvilgiu laikytis pasyviai, vien rengiantis ginkluotam sukilimui.

Karijoto Tigro rinktinės vadu nepripažinusio Roko vadovaujama kuopa (apie 50 partizanų) 1946 m. birželį susijungė su Adutiškio girioje veikusia Puščios kuopa ir buvo pertvarkyta į Tigro rinktinei nepavaldžią LLA Rytų grupę (iki 75 narių). Tų pačių metų rugpjūtį didžiuma Rytų grupės įsikūrė Belmonto miškuose[23]; nuo tol šis junginys iki jo išformavimo 1948 m. rugsėjį veikė Adutiškio girioje, Rimšės vls. ir BSSR Vidžių, Šarkauščinos, Varapajevo bei Pastovių rajonuose.

Karijoto vadovavimo laikotarpis laikytinas Tigro rinktinės aktyvumo kulminacija, o jo žūtis 1946 m. spalį - dviejų rinktinės istorijos etapų sandūra. Pirmojo etapo pirmoji pusė - tai L. Vilučio, L. Basio, V. Žaliaduonio, B. Kaletkos ir J. Kimšto (jie stengėsi į kautynes nesivelti) vadovavimo laikotarpis, o pirmojo etapo antroji pusė sutampa su Karijoto vadovavimo laikotarpiu, kuomet sparčiai mažėjanti (nuo apytikriai 300 iki 220 partizanų[24]) rinktinė dažniau puldavo nei gindavosi. Antrasis rinktinės istorijos etapas (1946 m. spalio pabaiga - 1952 m. birželis) sutampa su L. Basio, V. Žaliaduonio ir K. Bukausko vadovavimo laikotarpiu. Jame dar išskirtini nuolatinio rinktinės gretų retėjimo (1947-1949 m.) ir galutinio jos sunaikinimo (1950-1952 m.) tarpsniai. 

1946 m. rugpjūtį Karijotas nutraukė visus ryšius su MVD agentūros nuo tų metų gegužės kontroliuojama DKA ir jau rugsėjį grąžino Tigro rinktinę į Vytauto apygardą. Spalio 1 d. apygardos vadas rinktinės vadu paskyrė Roką[25]; vis dėlto Karijotui rinktinės vado pareigas teko eiti iki pat žūties, nes Rokas dėl prastų ryšių apie savo paskyrimą nežinojo bent iki 1947 m. pavasario.

1946 m. spalio 21 d. MVD kareiviai apsupo Tverečiaus vls., prie Astraviškių k. apsistojusį rinktinės štabą; per valandą trukusį mūšį žuvo Karijotas ir dar du kovotojai[26]. Po to prasidėjo keturis mėnesius trukęs „bevaldystės“ laikotarpis; dalis Tigro rinktinės būrių tuomet perėjo į kitas rinktines. 1946 m. spalio pabaigoje rinktinės vado pareigas pradėjęs eiti Švyturys[27] daliai rinktinės vadovavo tik nominaliai. 1947 m. kovą visi jam nominaliai pavaldūs junginiai (įskaitant Roko[28] vadovaujamą LLA Rytų grupę) dar telkė iki 120 kovotojų, tačiau MGB agentams tais metais atlikus keletą itin rafinuotų agentūrinių kombinacijų, vasaros pabaigoje iš tų 120 partizanų liko vos 70.[29]

1948-1949 metais rinktinė nuolat po truputį mažėjo. 1948 metais vien mūšiuose žuvo ir į pateko nelaisvę apie 30 jos narių[30]; vis dėlto tų metų rudenį rinktinėje tebebuvo iki 50, o 1949 m. pavasarį – iki 40 ginkluotų partizanų. Panašus jų skaičius išsilaikė iki 1950 m. vasaros pradžios.

1948 m. rugpjūčio 5 d. rinktinės vado pareigas perėmęs Rokas[31] Švyturį paskyrė rinktinės štabo viršininku (1950 m. balandį Švyturiui žuvus[32], jį pakeitė Adolfas Grigonis-Paberžis).

1950 m. pavasarį prasidėjo galutinio Tigro rinktinės sunaikinimo laikotarpis. Tuomet labai nukentėjo į pietus nuo Švenčionių veikusi Paberžio kuopa; tų pačių metų rugpjūtį buvo sunaikinta Daugėliškio–Ceikinių kuopa, rudenį - Kaltanėnų kuopos likučiai. Tverečiaus-Vidžių ir Adutiškio–Mielagėnų kuopos 1950 m. liepą ir 1951 m. balandį prijungtos prie rinktinės štabo dalinio; 1948 m. rudenį suformuota Svierių kuopą (veikė Svierių miškuose) panaikinta 1949 m. gruodį.

1950 m. birželį rinktinė dar telkė iki 40, o 1951 m. pabaigoje – vos 15-20 kovotojų.

1952 m. vasario mėn. buvo sunaikinta BSSR Pastovių r. žiemojusi Paberžio kuopa.

1951 m. lapkritį suimtas ir netrukus MGB agentu smogiku užverbuotas buvęs apygardos vadas Bronius Kalytis 1952 m. vasarį pakvietė Roką susitikti neva aptarti srities štabo formavimo reikalų; kovo 27 d. į Bujutiškės vnk. (prie Ceikinių) atvykusius Roką ir jo adjutantą Mykolą Cicėną apsupo Ceikinių ir Ignalinos stribai. Neilgai trukusio mūšio metu žuvo MGB Ignalinos r. skyriaus viršininko pavaduotojas, stribų junginio vadas, vienkiemio šeimininkas ir abu partizanai[33].

 Po Roko žūties apie 10 rinktinės kovotojų Adutiškio girioje išsilaikė iki 1952 m. vasaros. Du paskutiniai veikiantys rinktinės partizanai žuvo 1953 m. balandžio ir rugsėjo mėnesiais.[34]

III. Vytauto apygardos Tigro rinktinės dokumentų apyrašo sudarymas ir sutvarkymas

1999 m. liepos 15 d. Adutiškio girioje, netoli Baltarusijos sienos, vyko kelio tiesimo darbai. Buldozeris užkabino ir išvertė bidoną su Lietuvos partizanų dokumentais. Kitą dieną Švenčionių r. Adutiškio apyl. Mociškės k. gyventojai apie tai pranešė Švenčionių „Nalšios“ muziejui; atvykusios jo darbuotojos V. Stanevičienė, G. Viščionytė ir N. Zubova surinko 855 po kelininkų vagonėliu paskleistus Tigro rinktinės dokumentus. Rugpjūtį į Švenčionis atvyko Lietuvos dailės muziejaus direktoriaus pavaduotoja J. Senovaitienė ir restauratorė J. Lukšėnienė; tuomet įvertinus fizinę dokumentų būklę, buvo nutarta juos pirmiausia dezinfekuoti, ir tik po to restauruoti ir konservuoti[35]. Daugumos dokumentų popierius dėl drėgmės poveikio buvo pažeistas pelėsių bei rūdžių, apie trečdalį dokumentų trupėjo vos prie jų prisilietus.

2000 m. sausį „Nalšios“ muziejus 2000-01-07 Dokumentų perėmimo aktu Nr. 3[36] visus 855 dokumentus perdavė valstybiniam saugojimui LYA; sausio-balandžio mėn. dokumentai restauruoti Lietuvos vaizdo ir garso archyve.

Iš perimtų dokumentų buvo suformuota 120 bylų ir sudarytas fondo K-5, Lietuvos partizanų dokumentų kolekcijos, Vytauto apygardos Tigro rinktinės bylų apyrašas Nr. 5 (1945-1950 m.).

Į fondo K-5 apyrašą Nr. 5 įrašytose bylose daugiausia yra Tigro rinktinės ir Vytauto apygardos vadų įsakymų, nurodymų ir instrukcijų, partizanų raportų, Tigro rinktinės narių sąrašų ir susirašinėjimo dokumentų. Paminėtini partizanų leidiniai, partizanų iš sovietų įstaigų paimti dokumentai, partizanų sudaryti sovietų pareigūnų, stribų ir iš Lietuvos ištremtų asmenų sąrašai. Dauguma dokumentų spausdinti mašinėle, pasirašyti, sunumeruoti ir paženklinti gavimo spaudu.

Šiek tiek rinktinės dokumentų yra ir į fondo K-1 apyrašą Nr. 3 įrašytose bylose. Partizaninio judėjimo slopinimą Švenčionių krašte atspindinčių NKVD-MGB dokumentų daugiausia į fondo  K-1 apyrašus Nr. 3, 16, 18, 15 ir 58 įrašytose bylose.

1944-1945 metais gyvavusios Jungtinės Tigro rinktinės archyvas, saugotas Labanoro girioje įrengtoje slėptuvėje, NKVD Saldutiškio vls. poskyriui atiteko dar iki 1945 m. vasaros - slėptuvę išdavė „legalizavęsis“ partizanas.[37] Istoriniu požiūriu itin svarbūs rinktinės 1945-1946 metų dokumentai į Sovietų saugumo rankas pateko 1946 m. spalį, MVD kareiviams Tverečiaus vls. sunaikinus rinktinės štabą.[38] Nemažai rinktinės dokumentų Sovietų saugumiečiams atiteko 1950 m. balandį, MGB operatyvininkams Svierių r. „likvidavus“ rinktinės vado pavaduotoją L. Basį.[39]

Rinktinės dokumentų dar gali būti pas privačius fizinius asmenis. Galimas apyrašo papildymas.

Sudarant apyrašą, išanalizavus dokumentų turinį ir pobūdį, bylų formavimui ir sisteminimui buvo pasirinkta nominalinė sisteminimo schema, t. y. bylos suformuotos pagal dokumentų rūšis ir apyraše susistemintos atsižvelgiant į jų svarbumą.

Bylų formavimą apsunkino dokumentų įvairovė. Sisteminant dokumentus, iš svarbesnių dokumentų:  partizanų statutų, nuostatų, instrukcijų, įsakymų ir nutarimų, buvo formuojamos atskiros bylos pagal jų turinį. Pranešimai ir raportai, jei tik įmanoma nustatyti jų autorius, sudėti į atskiras bylas pagal autorius. Panašiai buvo stengiamasi susisteminti laiškus ir susirašinėjimo dokumentus: sugrupuoti pagal autorius, sudėti laiškus kartu su atsakymais į juos. Skirtingi partizanų leidiniai taip pat sudaro atskiras bylas.

Bylos apyraše susitemintos pagal dokumentų svarbumą: pirmiausia įvairūs statutai, nuostatai, programos, instrukcijos, įsakymai, protokolai ir nutarimai, toliau pranešimai, raportai, laiškai ir susirašinėjimo dokumentai, o pabaigoje atsišaukimai, įvairūs leidiniai, Tigro rinktinės vado Roko vesta kronika, kiti dokumentai.

Apyrašui sudaryta papildoma dokumentų paieškos priemonė - teminė rodyklė pagal dokumentų rūšis.

Po restauravimo dokumentų būklė patenkinama, tačiau yra sunkiai perskaitomų, ir visai neįskaitomų dokumentų.

2003 m. išleistas Lietuvos partizanų Vytauto apygardos Tigro rinktinės (1945-1950 m.)  dokumentų rinkinys.



[1] Tigro rinktinės partizanų sąrašas, 1947-08-25, LYA, f. K-5, ap. 5, b. 28, l. 4, 5; Abarius L., Lietuvos partizanų Šiaurės-Rytų srities 3-ioji Vytauto apygarda, Laisvės kovų archyvas, 16/1996, p. 19, 130; Gaškaitė N., Kuodytė D., Kašėta A., Ulevičius B., Lietuvos partizanai 1944-1953 m., Kaunas, 1996, p. 299.

[2] Abarius L., min. veik., p. 6, 7; Gaškaitė N. ir kt., min. veik., p. 294.   

[3] Tigro rinktinės vado Bitinėlio 1944-10-28 įsakymas Nr. 2, LYA, f. K-1, ap. 3, b. 157, l. 280.

[4] Abarius L., min. veik., p. 8.

[5] Nacistinės Vokietijos karinės žvalgybos žinyba.

[6] Ten pat, p. 8, 9.

[7] Lietuvos laisvės kovos sąjūdis; įkurtas 1949 m. vasario mėn.  

[8] Įkurta 1946 m. birželio pradžioje, iki 1947 m. rugsėjo veikė kontroliuojama Sovietų saugumo.

[9] 1950 m. liepą Švenčionių apskrities pagrindu sudaryti LSSR Ignalinos, Švenčionėlių, Švenčionių ir Pabradės rajonai, o Zarasų aps. Rimšės, Dūkšto ir Salako vls. pagrindu - Dūkšto rajonas.

[10] Buvusios Lietuvos generalinės srities (1941-1944 m.) apskritis. Iki 1948 metų Tigro rinktinės partizanai buv. Svierių apskrityje veikė tik maždaug iki Pastovių-Kamojų-Lentupio-Kliukščionių linijos.

[11] 1944 metais rinktinei priklausiusių kuopų turėjo būti dar daugiau.

[12] Konkrečioje teritorijoje veikę rinktinės padaliniai, telkę abiejų rinktinės sektorių narius.

[13] Tarp Vilniaus-Daugpilio geležinkelio, Dysnos aukštupio, Medilos žemupio ir Pastovių-Švenčionėlių linijos.

[14] Dabar - Ignalinos r. Linkmenų apyl.

[15] Abarius L., min. veik., p. 9.

[16] Iki 1945 m. vasario vidurio - faktiškasis rinktinės vadas.

[17] 1945 m. gegužės pabaigoje savavališkai nusišalino nuo vadovavimo rinktinei ir perėjo į Utenos apskritį.

[18] Kaimas ir siaurojo geležinkelio stotis už 3 km į šiaurės rytus nuo Labanoro.

[19] Abarius L., min. veik., p. 9, 10, 11.

[20] Dabar - Ignalinos r. Mielagėnų apyl.

[21] LYA, f. K-5, ap. 5, b. 104, l. 11, 12.

[22] Ten pat, b. 103, l. 7; b. 112, l. 14.

[23] Ten pat, b. 104, l. 11.

[24] LSSR MGB 2 skyriaus viršininko pplk. Počkajaus 1946-09-25 patvirtinta „Banditų apygardų, štabų ir junginių išsidėstymo Lietuvos SSR schema“, Lietuvos archyvai, 8/1997, iliustracija Nr. 26.

[25] Vytauto apygardos vado 1946-11-30 įsakymas Nr. 15, LYA, f. K-5, ap. 5, b. 12, l. 9.

[26] LSSR MVD Švenčionių aps. skyriaus 1946-10 ataskaita, ten pat, f. K-1, ap. 3, b. 1648, l. 142.

[27] Nuo 1946 m. kovo - rinktinės organizacinio sektoriaus viršininkas.

[28] Nuo 1947 m. rudens (?) rašytinis Roko slapyvardis buvo „Dijakomas“.

[29] Tigro rinktinės partizanų sąrašas, 1947-08-25, ten pat, f. K-5, ap. 5, b. 28, l. 4, 5.

[30] Abarius L., min. veik., p. 63, 64.

[31] Nuo 1949 m. liepos iki 1950 m. gegužės kartu vadovavo ir Vytauto apygardos štabui; 1950 m. gegužę paskirtas šio štabo Organizacinio skyriaus viršininku, netrukus tapo ir srities vado pavaduotoju bei LLKS Tarybos Prezidiumo nariu.

[32] BSSR MGB 1950-05-06 pranešimas LSSR MGB apie L. Basio žūtį, LYA, f. K-1, ap. 58, b. 42509/3, t. 5, l. 1, 2.

[33] LSSR MGB Švenčionių r. skyriaus 1952 m. ataskaita apie darbą pagal 2-N liniją, ten pat, ap. 16, b. 278, l. 277.

[34] LSSR KGB 5 skyriaus 1970-06-02 pažyma, ten pat, ap. 58, b. P-15795, t. 5, l. 99-101 [Barzdėno žūties data pažymoje išspausdinta klaidingai,- turėtų būti „osen’ju 1953 goda“].   

[35] Baltakis J., Rastas Tigro partizanų rinktinės archyvas, Lietuvos aidas, 1999-08-24 (Nr. 164), p. 14.

[36] LYA, Fondo K-5 byla, l. 10. 

[37] Ten pat, f. K-5, ap. 5, b. 105, l. 6, 7.

[38] Abarius L., min. veik., p. 62.   

[39] BSSR MGB 2-N valdybos 1 skyriaus 1950-05-04 sudarytas dokumentų sąrašas, LYA, f. K-1, ap. 58, b. 42509/3, t. 5, l. 3-5; LSSR MGB Vilniaus sr. valdybos 2-N skyriaus 1953-01-06 pranešimas, ten pat, ap. 16, b. 278, l. 279, 280. 

 


 

Informaciją atnaujino: Linas Liauksminas, LYA
Informacija atnaujinta: 2016-05-27 13:44