Gedimino pr. 40/1, 01110 Vilnius, tel. (8 5) 264 9024, faks.: (8 5) 251 4211,
el.p. lya@archyvai.lt, kodas Juridinių asmenų registre 193053247,
AB ,,Swedbank“ atsiskaitomoji sąskaita LT487300010002462313

VIRTUALIOS PARODOS

Čia galite peržiūrėti visų virtualių parodų ekspozicijas.

NAUJAUSIOS IKI 2017m. IKI 2012m.

 

NAUJIENLAIŠKIS

Įveskite pašto adresą ir gaukite naujienas pirmieji
RSS naujienos
 

 

LYA Fondo K-5 APYRAŠO NR. 7 PAŽYMA

Lietuvos ypatingasis archyvas

pažyma apie Lietuvos partizanų dokumentų kolekcijos Nr. K-5 PAPILDYMĄ

2006-    -     Nr. A6-

Vilnius

         

I. INFORMACIJA APIE VYTAUTO APYGARDOS LOKIO RINKTINĖS KIAUNĖS RAJONO BYLŲ APYRAŠO SUDARYTOJĄ

Lietuvos partizanų Kiaunės rajonas išaugo iš 1944 m. spalį suformuotos Tigro rinktinės Kirdeikių kuopos. Ši kuopa veikė daugiausia Švenčionių aps. Saldutiškio valsčiaus šiaurinėje dalyje (šiauriau Švenčionėlių-Utenos geležinkelio), o stovyklaudavo Ignalinos ežeryno baseino giriose, t.y. tuometinių Švenčionių aps. Saldutiškio, Utenos aps. Tauragnų ir Zarasų aps. Salako valsčių sandūroje. Nuo įsteigimo iki 1945 m. birželio mėn. kuopa priklausė Tigro rinktinei, nuo 1945 m. birželio pradžios – daugiausia Utenos aps. veikusiai Sakalo rinktinei, nuo 1945 m. rugpjūčio – toje pačioje apskrityje veikusiai Vytauto apygardos[1] Šarūno rinktinei, nuo 1946 m. kovo (?) mėn. iki tų pačių metų rudens – vėl Tigro rinktinei, o 1946 m. rugsėjo (?) mėn. Kirdeikių kuopa prisijungė prie Vytauto apygardos Lokio rinktinės[2].

1948 m. rugsėjį Kirdeikių kuopos pagrindu buvo suformuotas Lokio rinktinės Kiaunės rajonas[3]. Šio rajono veikiančiojo sektoriaus (aktyvieji) partizanai (3–4 būriai) sudarė Laisvės kuopą, veikusią Saldutiškio, Tauragnų ir Salako valsčiuose.

Pirmasis Kirdeikių kuopos vadas buvo Jonas Gimžauskas-Beržas (nuo 1945 m. liepos mėn. rezistencinėje veikloje nebedalyvavo), 1945 m. liepą antruoju kuopos vadu tapo Jeronimas Bulka-Svajūnas (žuvo 1951 m. balandį sušaudytas MGB agentų smogikų), o 1948 m. rugsėjį Kirdeikių kuopos pagrindu suformuoto Kiaunės rajono vadu buvo paskirtas Juozas Bulka-Skrajūnas[4] (nuo 1949 m. balandžio (?) – kartu apygardos štabo įgaliotinis ryšiams; 1948 spalio 14 d. J. Bulka buvo suimtas ir užverbuotas MGB vidaus agentu (slap. „Vincas“); 1951 m. kovo mėn. jį priskyrus MGBagentų smogikų kategorijai, nuo tada išduoti J. Bulkos (slap. „Bimba“) arba nuo jo paties rankų žuvo ir buvo suimti mažiausiai 65 partizanai[5]). 1950 m. gruodį J. Bulkai tapus apygardos ir srities štabų nariu, nauju Kiaunės rajono vadu buvo paskirtas Laisvės kuopos vadas Juozas Stanionis (slap. Lizdeika, Aukštaitis; žuvo 1951 m. kovo 22 d. dab. Molėtų r. Suginčių seniūnijos Lygalaukių k. kartu su dar 11 tame pačiame bunkeryje žiemojusių Kiaunės rajono ir Liūto rinktinės Bazalto rajono partizanų[6]).

MGB kariuomenė ir agentūra tiek Kiaunės rajoną kaip organizuotą kovos vienetą, tiek šio rajono veikiančiojo sektoriaus likučius sunaikino 1951 m., netrukus po J. Stanionio žūties.

II. dokumentų sutvarkymas

Bendrosios žinios apie fondo dokumentus

2006 m. liepą rekonstruojant Medinių kaime (Ignalinos r. Linkmenų sen.) esantį gyvenamąjį namą, po jo durų stakta buvo rastas vokas su Lietuvos partizanų Vytauto apygardos Lokio rinktinės Kiaunės rajono dokumentais. Lietuvos ypatingajam archyvui šiuos dokumentus (4 dokumentai, 6 lapai) pagal 2006-11-14 Dokumentų perdavimo aktą Nr. A1-8 (7.6.) perdavė Danutė Enčienė (gyv. Vilniuje).

Vytauto apygardos Lokio rinktinės Kiaunės rajono bylų apyrašas Nr. 7

Iš perimtų Kiaunės rajono dokumentų suformuota 1 byla įrašyta į naujai sudarytą kolekcijos Nr. K-5 Vytauto apygardos Lokio rinktinės Kiaunės rajono bylų apyrašą Nr. 7.

Į apyrašą įrašytoje byloje yra 4 dokumentai: vokas su Kiaunės rajono smalkos antspaudo likučiais ir užrašu „Slaptas. Faustui“, Kiaunės rajono vado (MGB agento) J. Bulkos-Skrajūno 1950 m. vasario 28 d. nurodymas Nr. 104 Kiaunės rajono vadovybės nariui partizanui Faustui (slap.), Kiaunės rajono vado J. Bulkos-Skrajūno 1950 m. vasario 24 d. laiškas partizanui Faustui ir Kiaunės rajono laikraštėlio Laisvės spinduliai 1950 m. vasario 17 d. numerio rankraštinis nuorašas, kuris Faustui buvo išsiųstas kartu su Skrajūno 1950 m. vasario 24 d. laišku.

Visi apyrašo dokumentai rankraštiniai. Fizinė dokumentų būklė gera.

Ateityje galimi apyrašo papildymai.

Šiek tiek Kiaunės rajono dokumentų ir daug partizaninio judėjimo slopinimą Kiaunės rajono veikimo teritorijoje atspindinčių LSSR NKVD-KGB dokumentų įrišta bylose, įrašytose į Lietuvos SSR valstybės saugumo komiteto (KGB) dokumentų fondo Nr. K-1 apyrašus Nr. 3, 15, 16, 18, 58 ir kt.

Iš viso į apyrašą Nr. 7 įrašytas 1 (vienas) apskaitos vienetas, apyrašo dokumentų  chronologinės ribos – 1950 m. vasario 17-28 d. 



[1] Veikė nuo 1945 m. rugpjūčio iki 1951 m. gruodžio, vienijo Liūto, Tigro, Lokio ir Vaižganto rinktines. 1947–1951 m. priklausė Šiaurės Rytų Lietuvos (nuo 1948 m. lapkričio – „Rytų Lietuvos“), arba vad. „Kalnų“ sričiai. Pastaroji veikė nuo 1947 m. balandžio iki 1952 m. rugpjūčio (iki 1947 m. rugsėjo – kontroliuojama sovietų valstybės saugumo organų), jungė Vytauto, Algimanto, Šiaurės, Didžiosios kovos ir Vyčio apygardas; 1948 m. rugpjūtį pavadinta „Karaliaus Mindaugo sritimi“ (rašytinis slapyvardis – raidė „K“).

[2] Įsteigta 1944 m. gruodį, sunaikinta (kaip organizuotas kovos vienetas) 1952 m. rugpjūtį; veikė Zarasų aps., Rokiškio aps. rytuose, Utenos aps. Daugailių ir Tauragnų vls., Latvijos Alukštos aps., nuo 1946 m. rudens – taip pat Švenčionių aps. Saldutiškio vls. šiaurinėje dalyje, nuo 1950 m. pradžios – taip pat Švenčionių aps. Ignalinos vls. Nuo 1949 m. balandžio pabaigos rašytinis rinktinės slapyvardis buvo „BR“ (žodžių „Baro rinktinė“ abreviatūra).

[3] LSSR MGB tardymo dalies 1951-06-07 nutarimas užvesti literinę bylą Lokio rinktinės Kiaunės rajono partizanams, LYA, f. K-1, ap. 58, b. P-16914, T. 5, l. 275–277.

[4] Nuo 1944 m. – partizanų rėmėjas, 1946–1948(?) m. – partizanų ryšininkas.

[5] Su MGB–KGB organais „Bimba“ bendradarbiavo iki 1961 m. (tada buvo išbrauktas iš LSSR KGB agentų sąrašo kaip netekęs ryšių su agentūrinio stebėjimo objektais); 1974–1982 m. dirbo Vilniaus elektros skaitiklių gamykloje. 1988 m. Lenkijoje įšventintas kunigu, 1990 m. paskirtas Mosaro (Baltarusijos Vitebsko sr. Gluboko r.) klebonu.

[6] Abarius L., Lietuvos partizanų Šiaurės-Rytų srities 3-oji Vytauto apygarda //Laisvės kovų archyvas, 16/1996, p. 93. 

 

 


 

Informaciją atnaujino: Linas Liauksminas, LYA
Informacija atnaujinta: 2016-05-27 14:04