Gedimino pr. 40/1, 01110 Vilnius, tel. (8 5) 264 9024, faks.: (8 5) 251 4211,
el.p. lya@archyvai.lt, kodas Juridinių asmenų registre 193053247,
AB ,,Swedbank“ atsiskaitomoji sąskaita LT487300010002462313

VIRTUALIOS PARODOS

Čia galite peržiūrėti visų virtualių parodų ekspozicijas.

NAUJAUSIOS IKI 2017m. IKI 2012m.

 

NAUJIENLAIŠKIS

Įveskite pašto adresą ir gaukite naujienas pirmieji
RSS naujienos
 

 

LYA Fondo K-5 APYRAŠO NR. 8 PAŽYMA

Lietuvos ypatingasis archyvas

pažyma APIE Lietuvos partizanų dokumentų kolekcijos Nr. K-5 PAPILDYMĄ

 2010-05-14 Nr. A6-20

Vilnius

 

I. informacija apie fondo sudarytoją

Į kolekcijos Nr. K-5 apyrašą Nr. 8 įrašytos bylos suformuotos iš dokumentų, kurių sudarytojai yra Bendras demokratinis pasipriešinimo sąjūdis (BDPS)[1] ir 1947–[1953] m. keliais skirtingais pavadinimais veikęs LTSR MGB fiktyviai įsteigtas „pogrindžio centras“. MGB per šią fiktyvią struktūrą tikėjosi pajungti savo kontrolei ir greičiau sunaikinti 1944–1953 m. gyvavusį Lietuvos partizaninį pogrindį.

1946 m. [balandžio]–birželio mėn. minėta fiktyvi struktūra funkcionavo kaip „pogrindinis Vilnijos „Vienybės“ komitetas“, Juozo Albino Markulio-Erelio (MGB agento „Noreikos“)[2] tariamai sukurtas iš MGB neseniai sunaikintos Lietuvos tautinės tarybos (LTT)[3] likučių. LTSR MGB 2-asis (kontržvalgybos) skyrius per šį fiktyvų „pogrindžio centrą“ kurį laiką siekė įsiskverbti į Vakarų šalyse veikiančias lietuvių išeivių organizacijas bei Vakarų šalių spec. tarnybas, o nuo 1946 m. vasaros – taip pat kontroliuoti visą Lietuvos partizaninį sąjūdį[4]. 1946 m. birželį kelių antisovietinio pasipriešinimo organizacijų atstovams kartu su tariamu Lietuvos laisvės armijos[5] atstovu J. A. Markuliu įsteigus BDPS, į šio sąjūdžio struktūrą „įsiliejo“ ir „Vilnijos „Vienybės“ komitetas“. Kai 1947 m. pradžioje J. A. Markulio kaip MGB agento veiklą demaskavo BDPS vyriausiojo ginkluotų partizanų štabo narys Juozas Lukša, LTSR MGB 2-N (kovos su banditizmu) valdyba fiktyviai įsteigė „Lietuvos BDPS“. Pastarojo tariamu vadovu tapo J. A. Markulis (nuo 1948 m. fiktyvaus „antisovietinio pogrindžio centro“ veiklai „vadovavo“ kiti LTSR MGB agentai).

1948 m. rugpjūtį „Lietuvos BDPS“ kartu su fiktyviu BDPS politinio vadovavimo organu – vadinamuoju Vyriausiuoju Lietuvos atstatymo komitetu (VLAK)[6] – MGB operatyvininkų buvo „pertvarkytas“ į „Vyriausiąjį Lietuvos Išlaisvinimo Komitetą“[7], o šis 1950 m. rugpjūtį tokiu pat būdu virto „Lietuvos Laisvės Sąjūdžiu“. Pastarasis, kaip ir „Lietuvos BDPS“ bei „Vyriausiasis Lietuvos Išlaisvinimo Komitetas“, propagavo pasyvios partizaninės kovos taktiką, palaikė ryšius su apie Lietuvos diplomatinės tarnybos užsienyje vadovą Stasį Lozoraitį susitelkusiomis Vyriausiajam Lietuvos išlaisvinimo komitetui oponavusioms lietuvių išeivių organizacijomis (pvz., su 1950 m. Anglijoje įsteigta Lietuvių rezistencine santarve), teikė toms organizacijoms bei anglų žvalgybai melagingas žinias apie padėtį Lietuvoje.

1951–[1953] m. Lietuvoje funkcionavo fiktyvi „Kovojančios Lietuvių Tautos Vyriausioji Vadovybė“, kuri taip pat palaikė ryšius su apie S. Lozoraitį susitelkusiomis lietuvių išeivių organizacijomis. Tikėtina, kad šis „pogrindžio centras“ atsirado MGB operatyvininkams apie 1950–1951 m. sandūrą tariamai reorganizavus „Lietuvos Laisvės Sąjūdį“ arba fiktyviai įsteigus „politinio vadovavimo Lietuvos Laisvės Sąjūdžiui organą“.

II. DOKUMENTŲ SUTVARKYMAS

Bendrosios žinios apie fondo dokumentus

Algis Rimkus pagal 2003-06-20 Bylų (dokumentų) perėmimo aktą Nr. A1-54(7.6.) perdavė Lietuvos ypatingajam archyvui Lietuvos laisvės sąjūdžio ir kt. dokumentus (chronologinės ribos – 1940–1953 m.). Iš viso perduoti 185 lapai. Šie dokumentai buvo rasti Vilniuje, teatrologo ir vertėjo iš prancūzų kalbos Vytauto Maknio (1907–2003 m.) bute[8]. 2010 m. tvarkant perimtus dokumentus, 1940-1941 m. veikusios LTSR vyriausybės, 1941 m. Lietuvos Laikinosios vyriausybės ir Vokietijos okupacinės administracijos Lietuvoje finansinių padalinių dokumentai bei vienas Lietuvos Valstybės užsienio pasas perduoti saugoti Lietuvos centriniam valstybės archyvui, o tarp perimtų dokumentų buvę V. Maknio rankraščiai – Lietuvos literatūros ir meno archyvui.

Iš perimtų dokumentų suformavus 6 bylas, jos buvo įrašytos į naujai sudarytą fondo Nr. K-5 Lietuvos laisvės sąjūdžio dokumentų bylų apyrašą Nr. 8.

Iš viso fonde Nr. K-5 yra 489 apsk. vienetai, apskaityti aštuoniuose apyrašuose; fondo bylų chronologinės ribos – 1922–1993 m.

Lietuvos laisvės sąjūdžio dokumentų bylų apyrašas Nr. 8

Į naujai sudarytą fondo Nr. K-5 Lietuvos laisvės sąjūdžio dokumentų bylų apyrašą Nr. 8 įrašyti 6 apsk. vnt. nuo Nr. 1 iki Nr. 6; apyrašo bylų chronologinės ribos – 1946–1951 m.

Apyraše bylos susistemintos pagal dokumentų sudarytojų pavadinimus.

Apyrašo bylose saugomi organizacijų steigimo aktai, deklaracijos, įsakymai, programiniai, susirašinėjimo ir kt. dokumentai[9]. Šie dokumentai rašyti mašinraščiu ir ranka, lietuvių k., jų fizinė būklė gera.

 


[1] Įsteigtas 1946 m. birželio 6 d. kelių Lietuvoje bei užsienyje veikusių antisovietinio pasipriešinimo organizacijų atstovų kaip visas lietuvių antisovietinio pasipriešinimo organizacijas turėjusi suvienyti struktūra. Veikė iki 1948 m. vasario (iki 1947 m. sausio – iš dalies kontroliuojamas LTSR MGB), nuo 1947 m. spalio vadintas Demokratiniu Lietuvos sąjūdžiu. 1948 m. birželį atkurtas kaip Vieningos laisvės kovos sąjūdžio organizacija. Pastaroji nuo 1948 m. lapkričio vėl veikė senuoju „BDPS“ pavadinimu, o 1949 m. vasarį BDPS pagrindu buvo įsteigtas Lietuvos laisvės kovos sąjūdis.

[2] 1944–1948 m. dirbo Vilniaus universiteto Anatomijos katedros vedėju; 1945 m. sausį užverbuotas LTSR NKGB agentu. Nuo 1946 m. birželio iki 1947 m. pradžios J. A. Markulis vadovavo BDPS, o 1946 m. [balandžio]–birželio mėn. bei nuo 1947 m. sausio iki 1948 m. [vasaros] veikė prisidengęs agentūrine legenda, anot kurios jis buvo vienos iš lietuvių antisovietinio pogrindžio organizacijų vadovas (plačiau žr. pažymoje apie fondą Nr. K-44).

[3] Sudaryta 1945 m. gruodį (oficialiai – 1946 m. sausį) kelių Vilniuje veikusių antisovietinio pogrindžio grupių atstovų (pirmininkas kapitonas Jonas Noreika-Generolas Vėtra), posėdžiavo Vilniuje; 1946 m. vasarį prie LTT įsteigta Lietuvos ginkluotųjų pajėgų Vyriausioji vadovybė pretendavo vadovauti visiems Lietuvos partizanams. MGB organai LTT iš esmės sunaikino 1946 m. kovo viduryje ir antroje pusėje.

[4] Kasparas K., „Būta ir svajota“ //http://www.xxiamzius.lt/archyvas/priedai/slaptieji/20071003/2-1.html; prisijungimo laikas: 2010-05-10.

[5] Įsteigta 1941 m. gruodį kaip lietuvių antinacinio pogrindžio organizacija, nuo 1944 m. liepos iki 1945 m. kovo – svarbiausia lietuvių ginkluotojo antisovietinio pogrindžio jėgas vienijanti organizacija. Kaip centralizuota struktūra nustojo gyvuoti 1945 m. lapkričio pabaigoje.

[6] Realiai veikė nuo 1946 m. birželio iki 1947 m. sausio; VLAK pirmininkas ir vienintelis Lietuvos teritorijoje esantis narys buvo MGB agentas J. A. Markulis.

[7] Nepainioti su taip pat vadinta išeivijos lietuvių antisovietinio pasipriešinimo organizacija, t. y. su nuo 1945 m. Vokietijoje, o nuo 1960 m. – JAV veikusiu Vyriausiuoju Lietuvos išlaisvinimo komitetu.

[8] V. Maknio bute rasta Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Policijos departamento Bendrųjų reikalų referentūros byla Nr. 17 (Pranešimai apie įvykius, 1939-01-01–1939-12-27) buvo perduota saugoti Lietuvos centriniam valstybės archyvui.

[9] Dauguma šių dokumentų - tai nepasirašyti ir neantspauduoti dokumentų pirmųjų egzempliorių nuorašai. 

 

 


 

Informaciją atnaujino: Linas Liauksminas, LYA
Informacija atnaujinta: 2016-05-27 14:08