Gedimino pr. 40/1, 01110 Vilnius, tel. (8 5) 264 9024, faks.: (8 5) 251 4211,
el.p. lya@archyvai.lt, kodas Juridinių asmenų registre 193053247,
AB ,,Swedbank“ atsiskaitomoji sąskaita LT487300010002462313

VIRTUALIOS PARODOS

Čia galite peržiūrėti visų virtualių parodų ekspozicijas.

NAUJAUSIOS IKI 2017m. IKI 2012m.

 

NAUJIENLAIŠKIS

Įveskite pašto adresą ir gaukite naujienas pirmieji
RSS naujienos
 

 

Įdomūs dokumentai

J. Janonio testamentinės eilės „Ave, vita, moriturus te salutat!“ saugomos Lietuvos ypatingajame archyve

2012-07-09

JULIUS JANONIS. „AVE, VITA, MORITURUS TE SALUTAT!

 

     1917 m. gegužės 17 d. Petrograde iš gyvenimo pasitraukė lietuvių politinės poezijos kūrėjas Juliaus Janonis, mirties išvakarėse parašęs testamentines eiles „Ave, vita, moriturus te salutat!“ („Būk sveikas gyvenime, pasiryžęs mirti tave sveikina!“). Ligos palaužtas poetas pasirinko kelią į nebūtį, palikdamas atsisveikinimo žodžius, kupinus santūraus išdidumo, tragiškos įtampos ir istorinių lūžių epochos žmogaus dramatizmo.

     Julius Janonis (literatūrinis slapyvardis Vaidilos Ainis) gimė 1896 m. balandžio 4 d. Beržiniuose (dabar Biržų r.). Lankydamas Biržų keturmetę mokyklą, ėmė rašyti eiles, persmelktas skausmo dėl socialinių kontrastų ir užuojautos vargstantiems žmonėms. Mokydamasis Šiaulių gimnazijoje įsitraukė į slaptą moksleivių aušrininkų veiklą, ėmė domėtis marksizmu ir prisišliejo prie darbininkų judėjimo. Jo eilėraščiuose vis dažniau iškildavo socialinių prieštaravimų draskomo pasaulio vaizdinys, žmogaus ir jam priešiškos socialinės santvarkos konfliktas.

     Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, J. Janonis pasitraukė į Rusiją, mokėsi Voronežo lietuvių gimnazijoje. Ten subūrė slaptą moksleivių marksistų būrelį, leido nelegalų žurnalą. Socialinio neteisingumo jutimas subrandino pilietinę poeto poziciją nepriimti pasaulio, draskomo socialinių prieštaravimų, ir siekti santvarkos, paremtos socialinio teisingumo idėja. Voroneže J. Janonis parašė pirmuosius politinės poezijos kūrinius, vaizduojančius revoliucijų epochos dramatizmą ir teigusius poeto pašaukimą būti radikalių permainų šaukliu, politiniu agitatoriumi ir kovotoju.

     1916 m. J. Janonis buvo pašalintas iš gimnazijos ir persikėlė į Petrogradą. Radikali politinė miesto aplinka pastūmėjo jį prie bolševizmo: jis suartėjo su lietuviais socialdemokratais, įstojo į Rusijos socialdemokratų darbininkų partiją (bolševikų), tapo Petrogrado bolševikų organizacijos Lietuvių rajono komiteto nariu, bendradarbiavo lietuvių socialdemokratų spaudoje Rusijoje ir Amerikoje. Petrograde poetas galutinai susiformavo kaip politinės poezijos kūrėjas. Nesitaikstymas su socialiniais prieštaravimais ir atskirtimi, ryžtinga kova už santvarką, grindžiamą socialinio teisingumo idėja, tapo J. Janonio kūrybos ir politinės veiklos leitmotyvu. Netrukus jis buvo suimtas ir įkalintas. Po 1917 m. Vasario revoliucijos paleistas iš kalėjimo, J. Janonis vėl įsitraukė į Petrogrado lietuvių politinę veiklą.

     1917 metų politiniai sukrėtimai Rusijoje pradėjo istorinių lūžių epochą, kurioje Lietuvai atsivėrė naujos istorinės perspektyvos. Lietuvių politiniai sluoksniai puoselėjo tautinio išsivadavimo, politinio ir socialinio progreso lūkesčius. J. Janonis ilgai savyje brandino ir kūryboje išreiškė geresnio gyvenimo viltis, tačiau jau pavasarį ėmė žvelgti į jas kaip į tolstančią viziją. Liga pakirto jo jėgas. Nenorėdamas būti našta bendražygiams, jis pasiryžo pasitraukti iš gyvenimo ir gegužės 17 (30) d., žuvo po traukiniu. Kelios dienos prieš tai, gegužės 15 (18) d., poetas parašė testamentines eiles „Ave, vita, moriturus te salutat!“, pulsuojančias tragiškos kūrėjo sugestijos ir persmelktas į nebūtį einančio žmogaus susitaikymo su lemtimi, atvirumo naujai brėkštančiai epochai, kurios kontūrus rašytojas subrandino savo sieloje ir kūryboje, motyvų. Šis eilėraštis įrėmino J. Janonio gyvenimo kelią ir buvo vienas gražiausių ir prasmingiausių jo poezijos puslapių.

     J. Janonio testamentinės eilės „Ave, vita, moriturus te salutat!“ saugomos Lietuvos ypatingajame archyve, Juliaus Janonio fonde Nr. 8698, Bylų apyraše Nr. 1, Juliaus Janonio eilėraščių byloje Nr. 2.  Šiame fonde saugomi 1910–1917 m. Juliaus Janonio poezijos rankraščiai, rusų rašytojų kūrinių vertimai, publicistiniai tekstai Lietuvos nacionalinio išsivadavimo, lietuvių socialdemokratų veiklos klausimais, poeto eilėraščių nuorašai, 1916–1922 m. padaryti įvairių asmenų, rengusių jo kūrinius publikavimui, Juliaus Janonio motinos, brolio, bendražygių 1916–1958 m. laiškai, 1966–1986 m. iškarpos iš spaudos apie jo gyvenimą ir kūrybą.

     Iš pradžių Juliaus Janonio kūrybos dokumentai buvo saugomi Petrogrado bolševikų Lietuvių rajono komitete, vėliau – Rusijos bolševikų partijos Lietuvių sekcijų centro biure, o nuo 1921 m. – Lietuvos komunistų partijos (LKP) centro komiteto Užsienio biure Maskvoje, Rusijos bolševikų partijos lietuvių sekcijų dokumentų komplekse. 1937 m. šie dokumentai buvo perduoti į Komunistinio internacionalo (Kominterno) archyvą Maskvoje kartu su kitais LKP veiklos dokumentais. 1943 m. paleidus Kominterną, dokumentai pateko Visasąjunginės komunistų partijos (bolševikų) centro komiteto žinion, vėliau buvo perduoti Markso-Engelso-Lenino instituto prie VKP(b) CK Centriniam partiniam archyvui, o 1948 m. – Partijos istorijos instituto prie LKP(b) CK Partiniam archyvui. Partiniam archyvui sutvarkius dokumentus, 1955 m. buvo sudarytas Juliaus Janonio fondas, kuriame buvo saugomos 4 bylos. Vėliau fondą papildė J. Janonio artimųjų laiškai, LTSR spaudos iškarpos apie jo gyvenimą ir kūrybą.

 

 

Juliaus Janonio eilėraščio tekstas

 

Ave vita, moriturus te salutat!

 

Pamilau dangaus žydrumą,

Auksu spindinčią mėlynę,

Buinų vasaros žalumą

It krištolas skaidrią rasą.

 

Pamilau ir mergą jauną,

Da skaistesnę užu saulę,

Da lieknesnę už žolyną

Ir blaivesnę užu rasą.

 

Ir svajojau siekti laimės

Su visu plačiu pasauliu,

Kam nuo kojų pančiai krinta,

Kam dievų aušra sušvito.

 

Milžino darbai vaidinos.

Aš tikėjau juos atliksiąs,

Herkulio ir Prometėjaus

Tveriančius žygius nupinsiąs.

 

Bet, lyg beržas žalialapis,

Sprogstant, kirmėlės pagraužtas,

Kad gyvam nesutrunyti,

Pirma laiko jaunas žūstu.

 

Pirma laiko jaunas žūstu,

Nė jėgų neišmėginęs.

Ateities žygius nešuosi

Su savim j šaltą kapą.

 

Su savim nešuos ir meilę,

Taip mergelės, taip pasaulio,

To plataus dailaus pasaulio,

Ką it pumpuras da sprogsta.

 

Nesulaukiau jo pražystant,

Bet širdy užsiauginęs,

Žengdamas į šaltą kapą,

Sveikinu jį greit bujosiant.

 

Petrapilis, 15-V-17 m. 12 val. dieną.

________________________________________________________________________________

Dokumentų sąrašas

 

Julius Janonis. Eilėraščio „Ave, vita, moriturus te salutat!“ tekstas.

Originalas. Rankraštis.

LYA, f. 8698, ap. 1, b. 2, l. 52, 52 a.p.

 

LKP dokumentų skyriaus vedėja                                                       Nijolė Maslauskienė

 

 

 
Informaciją atnaujino: Linas Liauksminas, LYA
Informacija atnaujinta: 2014-10-23 11:34
 
 

JERONIMAS

 

2016-09-03 20:44

Labai prasmingos eilės,gaila dabar mokykloje moko tik,kaip tapti "homiku"

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus